Lietuvoje vienos moterys linkusios laikytis šimtamečių tradicijų, o kitos užsimojusios jas laužyti. Antai užvakar antrą kartą ištekėjusi kultūros ministrė 46 metų Roma Dovydėnienė po santuokos pasirinko dešimt metų vyresnio savo vyro verslininko Viktoro Žakaičio pavardę ir tapo R.Žakaitiene.
R.Dovydėnienė
© ELTA
Tuo tarpu rašytoja ir žurnalistė 45 metų feministė Zita Čepaitė yra įsitikinusi, jog dvigubos pavardės ištekėjusioms ir netekėjusioms moterims diskriminuoja jas ir pažeidžia jų teisę į privatumą.

Tyrimas – keturi mėnesiai

Dėl pavardžių rašybos Z.Čepaitė buvo parašiusi skundą Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierei Aušrinei Burneikienei.

Po keturis mėnesius trukusio tyrimo kontrolierė šią savaitę paskelbė išvadą, kurioje pasiūlė papildyti lietuvių kalbos taisykles, o Valstybinei lietuvių kalbos komisijai – parinkti teisingą lietuvių kalbos formą, kad moteris galėtų pasirinkti, kokią norėtų turėti pavardę: mergautinę, ištekėjusios arba neutralią, nenurodančią vedybinės padėties.

Kontrolierės siūlymai yra privalomi vykdyti, tačiau institucijos gali juos apskųsti administraciniam teismui.

Kovą vainikuos pokylis

Taip pasibaigė daugiau nei 70 metų trukusi Lietuvos feminisčių kova dėl pavardžių, kurios neparodytų jų šeiminės padėties. Šiam svarbiam moterų gyvenimo įvykiui paminėti įvyks pokylis „Be priesagų“. Prie pirmosios Lietuvos feministės rašytojos Žemaitės paminklo padėta gėlių.

Galima pasinaudoti ištekliais

Tirdama skundą A.Burneikienė oficialiai kreipėsi į daugelį kalbininkų bei kalbos institucijų. Dauguma jų sutiko, kad šiais laikais būtų demokratiška leisti moterims pasirinkti ir pavardes be priesagų.

Lietuvių kalbos komisijos nuomone, moteriškų pavardžių darybos taisyklės nekeistinos, bet pripažinta, kad esama kalbinių išteklių, kuriais būtų galima pasinaudoti sudarant pavardes, nenurodančias vedybinio statuso.

Tik kalbos taisyklėmis iki šiol buvo grindžiami Civilinės metrikacijos aktus reguliuojantys dokumentai. Moterų pavardės galėjo būti tik su priesaga. Netekėjusios moterys neturėjo teisės į pavardę su ištekėjusios moters priesaga.

Gerbia pasirinkimo laisvę

A.Burneikienė sakė „Lietuvos rytui“, kad jai niekad nekilo problemų ar klausimų dėl savo mergautinės ar dabartinės pavardės. Tai atrodė natūralu. Savo pavardės ji keisti tikrai neketina.

Bet kontrolierė yra pasirengusi atremti užsipuolimus dėl lietuvių kalbos unikalumo naikinimo, nes mano, kad kiekvienas žmogus turi turėti pasirinkimo laisvę, o iki šiol lietuvių kalbos taisyklės to nenumatė.

„Lietuvių kalba buvo ir išliks unikali, moterys tradicines pavardes turės ir toliau, bet dabar jau laisva valia, o ne prievarta“, – kalbėjo A.Burneikienė.

Tėvų sutarimu neutralios pavardės galėtų būti suteiktos ir mergaitėms, bet įgijusios pilnametystę jos galėtų pareikšti savo nuomonę dėl pavardės formos.

Įžvelgė įstatymo pažeidimų

Prieš ketverius metus už neutralias moterų pavardes kovojančios kaunietės Danutės Vailionytės-Narkevičienės skunde Lygių galimybių kontrolierei lyčių diskriminavimo nebuvo nustatyta, o Kalbos komisija buvo kategoriškai prieš pavardes be priesagų.

Tačiau per tą laiką Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme atsirado iš Europos Sąjungos direktyvų atėjusi „netiesioginės diskriminacijos“ sąvoka. Pavardžių problemą buvo galima priskirti šiai sričiai.

A.Burneikinė nemano, kad turėtų kištis į kalbos taisykles, tačiau kai kurie kalbos aspektai gali būti pripažįstami kaip dabartinio moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimai.

Pavyzdžiui, šio įstatymo straipsnis draudžia reikalauti iš darbo ieškančių asmenų informacijos apie jų šeiminę padėtį ir privatų gyvenimą.

Bet moterų pavardžių darybos taisyklės, numatančios priesagą, iš kurios galima spręsti apie šeiminę padėtį, pažeidžia šį ir kitus straipsnius, draudžiančius netiesioginę bei tiesioginę diskriminaciją dėl lyties.

Greiti laisvėjimo procesai

Z.Čepaitė buvo pasiryžusi ilgai bylinėtis Lietuvos bei tarptautiniuose teismuose, nes moterų pavardžių problema jai yra tapusi principo reikalu.

Tai, kad ši problema išsisprendė taip greitai, feministė aiškina tuo, jog šiuo metu moterų lygybės idėja visuomenei nebekelia siaubo.

Rašytoja prisipažįsta klydusi, kai prieš penkerius metus siūlė nutraukti bet kokią feministinių idėjų propagandą: „Laisvėjimo procesai vyksta greičiau, negu aš galėjau įsivaizduoti“.

Prieš 10 metų Z.Čepaitė pirmą kartą pasirašė kelis straipsnius Čepės pavarde ir sulaukė pašaipos bei užsipuolimų. „Mano manymu, šiais laikais žmogus turi teisę vadintis taip, kaip nori, o jeigu tai prieštarauja tradicijoms, jas reikia keisti“, – įsitikinusi feministė.

Pasak Z.Čepaitės, gyvename ne tam, kad išsaugotume tradicijas – tradicijos yra tam, kad padėtų gyventi.

Pasenę žodžiai – į muziejų

Dabartinę situaciją dėl moterų pavardžių Z.Čepaitė pavadino gražiu absurdu: „Didžiuojamės, kad esame unikalūs tuo, jog turime tokias moterų pavardes, bet jos nebetinka moterims, kurios yra jau savarankiškos ir nebepriklauso nuo vyro“.

Be to, moterų pavardės iš tikrųjų neberodo realios situacijos. Juk ištekėjusios moterys vis dažniau pasilieka mergautines pavardes, o daugybė porų gyvena nesusituokusios. „Kam tada šis gražus archaizmas, juk gražius daiktus dedame į muziejų“, – kalbėjo Z.Čepaitė.

Tokiame savotiškame muziejuje atsidūrė unikalios ir gražios vietininko formas – „danguosna“, „namopi“, „miškuosemp“ ar dviskaita „eikiva“, „darykiva“.

Pasirengusi atremti atakas

Septynis dešimtmečius trukusias moterų pastangas turėti pavardę, nerodančią šeiminės padėties, iš esmės nulėmė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Irenos Smetonienės pareikšta išvada, kad lietuvių kalbos išgalės tai leidžia.

I.Smetonienė „Lietuvos rytui“ teigė pasirengusi atremti tradicijų saugotojų priekaištus, nes vadovauti komisijai ji atėjusi ne iš mokslo pasaulio, todėl gerai suvokianti gyvenimo poreikius.

Sąsajos – ir su palikimu

Pasak I.Smetonienės, moteriškos pavardžių priesagos buvo tik susitarimo dalykas. XVII-XVIII amžiais tai buvo susiję su teisiniais ir turtiniais dalykais.

Kai likdavo palikimas, pinigų ar turto dalybas lemdavo tai, ar tu esi „-aitė“, ar „-ienė“. Tam jos ir buvo sugalvotos, tuo metu tai buvo tinkama ir gerai.

Ar dabar dėl neutralių moterų pavardžių nebus turtinių ar teisinių problemų? Anot kalbos komisijos pirmininkės, tai turės spręsti ne kalbininkai.

Gimti moterimi negalima

Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento vyriausiasis specialistas Algimantas Bakanas teigė, kad dėl moterų pavardžių darybos vadovaujamasi Lietuvių kalbos komisijos išaiškinimu ir jam neprieštaraujama.

Anot A.Bakano, šiuo metu netekėjusi moteris Lietuvoje neturi teisės pasikeisti pavardės į turinčią priesagą „-ienė“.

Pareigūnas aiškino, kad tai neįmanoma technologiškai – gimti moterimi negalima. Gimusi mergaitė registruojama mergautine pavarde gimimo įraše, o tokį įrašą galima keisti tik į kitą mergautinę pavardę. Pasak A.Bakano, pastaruoju metu daugybė moterų prašo pavardžių su vyriškomis galūnėmis.

Moteris gali gauti dokumentus su vyriška pavardės forma tik vieninteliu būdu – susituokti užsienio šalyje, o grįžusi į Lietuvą įteisinti jau įvykusį faktą.

Kompromisą pasiūlė vyras

Lietuvos televizijos žurnalistė 24 metų Aurelija Simutis yra bene vienintelė lietuvė, kuriai mūsų šalyje pavyko oficialiai gauti dokumentus su vyriška pavarde.

Prieš ketverius metus ji dirbo komercinėje radijo stotyje, studijavo ir tekėdama labai norėjo pasilikti savo mergautinę pavardę Kungytė.

„Buvau jauna, ir atrodė, kad pavardė su priesaga „-ienė“ man netinka. Juolab kad ir mano giminės moterys neturėdavo pavardžių su tokia priesaga“, – prisiminė žurnalistė.

Bet Aurelijos vyras buvo kategoriškas ir tvirtino, kad jo giminėje žmonos pasirenka vyrų pavardes – kitaip jį pirštais užbadysią. Jis ir pasiūlė kompromisą: jei jau žmona nenori būti „-ienė“, tegu pasiima jo pavardę be pakeitimų, su vyriška galūne.

Iškėlė baudžiamąją bylą

Dėl šios pavardės istorijos Civilinės metrikacijos biuro direktoriui buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri vėliau buvo nutraukta. Pati A.Simutis netgi buvo kviečiama į prokuratūrą pasiaiškinti dėl kyšio davimo.

Prokuratūros darbuotojus sudomino A.Simutis žodžiai vienoje televizijos laidoje, kai moteris pasakė, kad leidimą tokiai pavardei gavo už kyšį.

„Lietuvos rytui“ užvakar žurnalistė aiškino tik norėjusi pabrėžti, kad jos pavardė jai iš tikrųjų daug kainavo, bet ne pinigų, o laiko, energijos. Būtent šios sąnaudos ir buvo „kyšis“ visai teisėsaugos sistemai.

Trumpėja ne tik gyvenimas

55 metų rašytoja Onė Baliukonytė amžių sandūroje savo rinkinį „Neregio sodai“ pirmą kartą pasirašė Baliukone. „Lietuvos rytui“ ji prisipažino tuomet pajutusi, kad ilgoji pavardės forma jai pradėjusi trukdyti.

„Gyvenimas trumpėja – ir pavardė taip pat“, – juokavo rašytoja. Ateityje, jos manymu, gali nelikti ir vardo Onė, nes jis telpa į jos naująją pavardę.

Bijojo biurokratinių pinklių

Rašytoja labai nustebo, iš „Lietuvos ryto“ sužinojusi, kad oficialiai taip pasikeisti pavardės ji nebūtų galėjusi.

Moteris teigė tiesiog bijojusi biurokratinių pinklių ir siekusi neturėti jokių reikalų su bet kokiais valdininkais, nes jie jai atrodė negeranoriški, arogantiški ir kartais net buki, todėl nesikreipusi į jokias įstaigas.

O.Baliukonės teigimu, turi įvykti vidinių pokyčių, moteris turi įgauti drąsos, tik tuomet jai gali kilti poreikis pasikeisti pavardę: „Norint keisti pavardę, reikia jau turėti tam tikrą Pavardę“.

Rašytojos nuomone, Lietuvos moterų pastangos turėti neutralias pavardes praėjusiame amžiuje buvo bevaisės, nes reikėjo, kad visuomenės sąmonė subręstų, pakiltų į naują lygmenį, kad būtų pradėtas gerbti laisvas žmogaus pasirinkimas.

"Lietuvos rytas"
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Paulius Motiejūnas – apie Jasikevičių ir „Žalgirio“ planus: gerai, kai kampų nereikia gludinti iš naujo (4)

„Hipotetiškai galvokime, kad Šarūnas Jasikevičius lieka ir mes dirbsime toliau“, –...

Dėl šių susirgimų vos telpa į ligonines: pats metas į kebabus ir šašlykus pažiūrėti kitomis akimis (5)

Vasaros metu poliklinikose – apsinuodijusių žmonių antplūdis. Dėl netinkamo temperatūrinio...

Lietuvoje paslaugų kainos kilo triskart greičiau nei ES ir neketina sustoti

Paslaugų kainos Lietuvoje šių metų sausio–gegužės mėnesiais augo triskart greičiau nei ES,...

Ekspertas apie dar vieną atostogautojų fiasko Vilniaus oro uoste: šių oro linijų skrydžiai – lyg tiksinčios bombos (96)

Sekmadienio rytą, birželio 24 d. Vilniaus oro uoste daugiau nei 14 valandų įstrigę keleiviai...

Už biudžeto lėšų švaistymą FNNT siūlo skirti tūkstantines baudas (20)

Pavasarį registruotos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos Finansinių nusikaltimų...

Vadina cinišku susidorojimu: priežastis atimti darbą – teatro dulkės (40)

Skandalas Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Informavęs apie 45 proc. nedarbingumo lygį, garsus...

Druskininkuose mįslingai dingo vyras: ant kojų sukeltos gausios pareigūnų pajėgos (28)

Druskininkų policija prašo visuomenės pagalbos, paslaptingai dingo vyriškis. Paaiškėjo, kad...

Grandiozinis renginys, į kurį grįžta ir emigrantai iš viso pasaulio: bilietai tiesiog šluojami (3)

Jau birželio 30 d. Lietuvoje prasidės jubiliejinė, 20-oji, Dainų šventė .

Stilistė Austėja Jablonskytė parodė, kaip reikėtų rengtis vasaros šventėms TOP 3 deriniai

Šiltais orais lepinanti vasara – gražiausių švenčių ir atostogų metas. Vieni garderobą...

Džiaugiasi didesniu į Lietuvą atvykusiųjų skaičiumi: ar tai – grįžtantys lietuviai? (16)

Nors šių metų gegužę pirmą kartą nuo 2004-ųjų į Lietuvą atvyko daugiau žmonių, nei...