Jos susižavi rūpesčių keliančiais žmonėmis – tarsi nesąmoningai ieško galimybių jaudintis, sielotis, nerimauti. Jos dažnai būna perdėtai jausmingos ir pačios provokuoja dramatiškus įvykius, keliančius stiprius išgyvenimus. Joms reikia netikrumo, skausmo, nusivylimų, ginčų, nes tik taip jaučia, kad gyvena, kad yra gyvos.

Gyvenant be stresų ir beviltiškų situacijų, kurias reikėtų nugalėti, į paviršių iškiltų vaikystėje nuslopintos, labai gąsdinančios emocijos, todėl moteris savaip mėgina įveikti kadaise patirtą baimę, pyktį, nusivylimą, skausmą ir taip rasti palengvėjimą. Poreikis dramatizuoti tuo stipresnis, kuo didesnė nesutvarkytų „senų sąskaitų“ šūsnis. Jaudinanti galimybė nugalėti tai, kas kadaise gniuždė, ištaisyti senas klaidas, laimėti prarastą meilę tampa lyg narkotiku, be kurio gyvenimas, atrodo, neįmanomas. Tas narkotikas – priklausomybė nuo santykių – vienintelė jai žinoma priemonė išvengti savo tikrųjų jausmų: skausmo, emocinės tuštumos, baimės, pykčio. Jei ji būtų viena, šie siaubūnai tiesiog prarytų.

Ir vėl paradoksas – kuo bendravimas skausmingesnis, tuo labiau jis išblaško. Kai nėra vyro, į kurį galėtų nukreipti savo dėmesį, savijauta darosi liguista. Šios savijautos fiziniai ir emociniai simptomai labai panašūs į tuos, kurių atsiranda nutraukus vartoti narkotines medžiagas: pykina, prakaituojama, krečia drebulys, lenda įkyrios mintys, apima depresija, kankina nemiga ir stiprūs nerimo priepuoliai. Norėdama palengvinti šiuos simptomus, moteris arba grįžta pas savo partnerį (net jeigu pati jį buvo išvijusi iš namų), arba žūtbūt ieško kito. Nes likti vienai – reiškia kentėti didžiulį praeities skausmą ir depresiją.

Dideli pakilimai ir kritimai, netikėtumai, manevrai, nenuspėjami santykiai – visa tai nuolat gali kelti šoką. Jei esate kada patyrę ypatingą šoką, po kelių dienų galbūt išgyvenote tam tikrą pakilią būseną. To priežastis – neįprastai didelis adrenalino kiekis. Prieraišiai mylinti moteris, kovodama su depresija, nesąmoningai siekia patekti į situacijas, kurios ją šokiruotų. Tuomet nėra laiko būti paniurusiai – ji pernelyg susijaudinusi. Taigi moteris gali nesąmoningai siekti stipriai stimuliuojančių, sudėtingų ir dramatiškų santykių, kad jos kraujyje atsirastų daugiau adrenalino.

Tereikia vyrui pradėti spręsti savo problemas (tarkime, pradėti gydytis nuo alkoholizmo ar kt.), ir ji ima blogai jaustis, patiria neapsakomą nerimą, didžiulę tuštumą ir neretai… su juo išsiskiria. Nes nemoka ir negali gyventi be jaudinančių karštų ginčų, barnių, jėgas sekinančių dramų, išsiskyrimų ir susitaikymų jaudulio.

Svajonių sūpuoklėse

Su savo mylimuoju tokia moteris daugiau gyvena svajonėse, o ne realiame gyvenime. Vyras, su kuriuo ji jaučiasi nelaiminga ar nepatenkinta, fantazijų pasaulyje paverčiamas tokiu, koks, jos įsitikinimu, jis galėtų tapti ir koks būtinai taps jos padedamas. Tos nuolat besisukančios, besikartojančios mintys tiesiog užvaldo ir svaigina, leisdamos patirti įstabiausius išgyvenimus. „Fantazuojant tai, kas vyksta, vyksta iš karto, nors, kita vertus, tai nevyksta apskritai.“ (Donald Woods Winnicott „Žaidimas ir realybė“).

Tik svajonėse moteris išdrįsta turėti tai, ko trokšta, nes beveik nėra patyrusi to, kad žmogus, kuriuo ji atsidavusi rūpinasi, tenkintų jos emocinius poreikius. Jaudina pats įsivaizdavimas, jog galima pažadinti visus mylimojo teigiamus bruožus, kad jos meilės šilumoje išsiskleis jo meilė, rūpestingumas, dėmesingumas, kilnumas.

Moteris dažnai įsivaizduoja, kad jos vyras niekada anksčiau nebuvo mylimas – nei tėvų, nei ankstesnių moterų. Ji laiko vyrą nuskriaustu ir įsipareigoja jam duoti tai, ko iki šiol (kaip ji įsivaizduoja) jis niekada nėra patyręs, atlyginti jam už visą patirtą blogį. Visagalybės iliuzija gali būti tokia stipri, kad moteris nė akimirkai nesuabejoja savo meilės galia. Jei tik vyras emociškai neprieinamas, piktas, liūdnas, abejingas, agresyvus, nesąžiningas arba turi žalingų įpročių, ji kaip pasakų herojė pasiryžta išgelbėti jį ir savo meilę stato į kovą prieš jo ydas, nesėkmes, net prieš jo patologiją.

Svajonės apie tai, kaip galėtų būti, ir pastangos tai pasiekti, iškreipia jos supratimą, kas iš tikrųjų vyksta. Patirtas nusivylimas, nesėkmė ir išdavystė arba ignoruojami, arba bandoma juos sumenkinti surandant paaiškinimą: „Jis prisiekė, kad tai paskutinis kartas… Tu nežinai, koks jis iš tikrųjų… Ne viskas taip jau blogai, kaip tau atrodo… Jis dėl to nekaltas – juk jis nenorėjo…“

Pažvelkime kiek kitaip: jei tokia moteris turėtų vyrą, kokio trokšta, argi jaustųsi jam reikalinga? Jos talentas (ir įkyrus noras) padėti, „išgelbėti“ nelaimėlį neturėtų kur pasireikšti. Didžiausia jos esybės dalis neturėtų ką veikti. Taigi ji pasirenka vyriškį, kuris nėra toks, kokio nori, ir supasi svajonių sūpuoklėse.

Baimė likti vienai, baimė būti nemylimai ir neįvertintai, baimė, kad ignoruos, paliks ar sužlugdys, – tie vidinio kalėjimo prižiūrėtojai uoliai atlieka savo sargybinių pareigą ir neleidžia nulipti nuo iliuzijų supynių. Moteris gyvena emociniame kalėjime, nes nori būti gera. Ji apsiraizgo ištisu tinklu „privalau“, kuris nuolat konfliktuoja su jos norais ir gebėjimais. Įkalintosios meilė tampa jos įkyrumu, apsėdimu, nepaprasta viltimi – tik pasistenk dar labiau, dar pakentėk – ir vyras, be kurio negali gyventi (ir su kuriuo negali gyventi…), daugiau nesuteiks skausmo. Moteris daro įmanoma ir neįmanoma, kad tik išlaikytų ją žalojančius santykius.

Nepastovus vyras ją jaudina, nepatikimas – intriguoja, nenuspėjamas – atrodo romantiškai, nesubrendęs – žavi, o uždaras – atrodo paslaptingai. Ji tiki, kad piktam vyrui reikia supratimo, nelaimingam – paguodos, o šaltam ir atšiauriam – šilumos. Tačiau neįmanoma „pagerinti“ vyro, kuris ir taip yra šaunus. Geri, pastovūs ir patikimi vyrai šioms moterims atrodo nuobodūs. Jei jie malonūs ir rūpinasi moterimi – nėra dėl ko kentėti. Moteris sugeba nuoširdžiai jų net nepastebėti, o jeigu ir pradeda bendrauti, tai geriausiu atveju jie tampa draugais, o ji pati melodramiškai pasiteisina: „Širdžiai juk neįsakysi…“

Bus tęsinys

Naujausiame žurnalo „Psichologija Tau“ numeryje skaitykite:

Išskirtinis interviu su Birute Galdikas
„Orangutanai išmokė mane būti geresniu žmogumi“
Santykių remontas
Pamilkite iš naujo
Asmenybė pagal gimimo eilę
Tai, kokiu eiliškumu gimėte, gali turėti įtakos jūsų gyvenimui
Už ką tu sergi?
Kodėl čempionatai taip kaitina sirgalių kraują?
Senas ir laimingas
Kodėl neverta bijoti senatvės
5 mitai apie jausmus
Ar tikrai jausmai - prasti patarėjai?
Nelaimėlio atmintinė
Laimę daug sunkiau pakelti nei nelaimę