Dviejų porų įspūdžiai po sekso eksperimento: vienai liepta mylėtis kasdien, kitai – 2 savaitėms visai susilaikyti nuo intymumo

Pirmoji pora: pradėjau jaustis nepatraukli, kilo įtarimas, kad manęs nebemyli

Pirmoji pora – tai Sautende, Esekse, gyvenantys Andy ir Jayne Greenai, pristato britų dienraštis „Mirror“. Abudu yra įsitraukę į nuosavą automobilių prekybos verslą. Andy amžius – 43-eri, o Jayne – 47-eri metai. Ir vyras, ir moteris turi vaikų iš ankstesnių santykių, o bendram poros vaikui, sūnui Davidui, – šešiolika, ir jis lig šiolei gyvena su tėvais.

Andy ir Jayne bendro gyvenimo stažas – treji metai. Jie vidutiniškai mylisi 10 kartų per savaitę.

Jiems iškelta užduotis – dvi savaites ištverti be sekso.

Ką papasakojo Jayne

„Tas eksperimentas buvo tiesiog siaubingas, tačiau visai ne dėl tų priežasčių, dėl kurių baiminausi. Maniau, kad tiktai fiziškai kentėsiu, tačiau, nors to, aišku, irgi neišvengiau, blogiausia buvo visai kas kita. Jaučiausi visiškai nepatraukli, nemylima. Net atstumta.

Iki pažinties su Andy seksas neatrodė man ypač svarbus. Dalykas tas, kad Andy nuo pat pradžių mane stipriai traukė fiziškai. Iš pradžių maniau, kad seksas ėmė teikti malonumą dėl to, kad buvau iki ausų įsimylėjusi, bet tasai potraukis taip ir nepraėjo. Andy supažindino mane su įvairiausiais dalykais. Mes drąsiai eksperimentuodavome.

Tikra tiesa, kad mes labai aistringi, bet aš nė neįsivaizdavau, kiek seksas lėmė mūsų emocinį ryšį. Be jo teikiamo intymumo mus siejanti jungtis tarsi nutrūko.

Abu esame jautrūs lytėjimui, todėl vos priglundame vienas prie kito, tuoj pat pradedame glamonėtis ir pasimylime. Taigi, norėdami susidoroti su mums iškelta užduotimis turėjome vengti prisilietimų, eliminuoti fizinį kontaktą. Kai pasibučiuodavome arba paglostydavome vienas kitą, neišvengiamai sukildavo noras žengti toliau, todėl kuris nors vienas turėdavo sutelkti visas jėgas ir sustabdyti įsibėgėjusį procesą.

Pirmas dvi dienas viskas dar atrodė ištveriama, tačiau vėliau apėmė nenumaldomas liūdesys, vienatvės jausmas. Kuo ilgiau truko eksperimentas ir kuo labiau atrodė, kad Andy puikiai tvarkosi, tuo smarkiau ėmiau jaudintis, kad tapo man abejingas. Jaučiausi negeidžiama, nemoteriška ir šitai darė įtaką visoms mano gyvenimo sritims. Smuko pasitikėjimas savimi.

Prasidėjus antrai eksperimento savaitei pasidariau labai irzli, todėl porą kartų susibarėme. Kadangi trūko sekso, jaučiausi be galo suvaržyta. Kai eksperimentas baigėsi, apėmė didžiulis palengvėjimas.

Nepasakyčiau, kad susilaikymas padidino Andy jaučiamą aistrą ir kad dėl pertraukos pagerėjo sekso kokybė.

Tvirtai žinau tik tiek, kad pora savaičių be sekso padėjo man suvokti, kaip jį mėgstu ir kokią svarbią vietą jis užima mudviejų santykiuose. Jokiu būdu nesutikčiau dar kartą taip ilgai savęs kankinti.“

Ką papasakojo Andy

„Būtinybė dvi savaites susilaikyti nuo sekso, privertė susimąstyti, kodėl seksas vaidina tokį svarbų vaidmenį mudviejų santuokoje.
Abu jutome, kad tada, kai nustojome mylėtis, iš santykių dingo nemenka dozė intymumo.

Galbūt tai reiškia, kad pernelyg daug dėmesio skiriame fizinei meilės išraiškai, o psichologinė ir emocinė pusė – visiškai apleista?

Apėmė nerimas, kad nemyliu Jayne tiek, kad vertinčiau ją ir kaip draugę, partnerę – ne tiktai kaip meilužę. Iš pradžių susilaikyti nuo intymių santykių buvo nelengva. Be paliovos geidžiau žmonos, o mintys apie seksą nuolatos sukosi galvoje.

Vis dėlto praėjus penkioms dienoms ta būsena šiek tiek liovėsi. Štai tada Jayne ir ėmė jaustis atstumta. Maniau, kad pasibaigus eksperimentai, noras pasimylėti bus bemaž nevaldomas, bet taip nebuvo. Tiesą sakant, primą kartą mylėdamiesi net pasijutome šiek tiek nejaukiai.

Dabar jau vėl dažnai užsiimame seksu, tačiau jis neteikia tokio malonumo kaip pirmiau, nors, šiaip ar taip, abu mus tenkina. Manau, abu išmokome vertinti tai, ką turime, ir ne tik lovoje, bet ir kitose sferose.“

Antroji pora: pervargome nuo pastangų mylėtis

© Shutterstock

Antroji pora – Lautone, taip pat Esekse, gyvenantys Lorraine ir Johnas Cooperiai. Pora augina du vaikus – devynerių sūnų ir šešiametę dukterį. Lorraine yra 37-eri ir ji dirba biure, o Johnui – 39-eri; jis yra sunkvežimio vairuotojas. Drauge pora gyvena jau dešimtmetį ir paprastai mylisi kartą per mėnesį.

Jiems iškelta užduotis – dvi savaites mylėtis kasdien.

Ką papasakojo Lorraine

„Dažnai bučiuojamės ir glaustomės, bet šie mieli gestai retai perauga į ką nors rimtesnio.

Johnas paprastai labai anksti keliasi į darbą, tad ir miegoti eina anksti. Aš dirbu iki vėlumos. Pasitaiko iškvietimų ir savaitgaliais. Namo dažniausiai grįžtu tiktai septintą vakare – jokiu būdu ne anksčiau. Johnas iki to laiko jau būna nemažai nuveikęs: paėmęs iš mokyklos vaikus ir pataisęs vakarienę. Deja, mes jaučiamės per daug nuvargę, kad kiltų noras pasimylėti.

Kartais sekso iniciatorė būnu aš, kartais – Johnas. Bandome eksperimentuoti, kaitalioti pozas ir šiaip jau esame patenkinti seksu. Pastoviai sakome, kad turėtume dažniau mylėtis. Deja, dėl darbo ir su vaikais susijusių rūpesčių gana nelengva rasti tam laiko.
Iš pradžių nerimavau, kad šis eksperimentas neišeis į gera – kad sekso bus per daug, per dažnai ir t. t. Laimei, taip nenutiko. Net atvirkščiai – pirmosiomis dienomis jautėmės taip, tarytum kas būtų pakurstęs mūsų meilės žaizdrą.

Dienos metu mes paprastai siuntinėjame vienas kitam šmaikščias intymaus turinio žinutes. Taip elgtis mums įprasta, lygiai kaip įprasta žinoti, kad parašyti žodžiai neprives prie atitinkamų veiksmų. Prasidėjus eksperimentui šis tas pasikeitė. Mes ir toliau rašėme žinutes, bet jau suprasdami, kad susitikę vakare išpildysime išsakytus troškimus. Nors kaip ir įprastai jausdavomės pavargę, ignoravome nuovargį ir mylėdavomės. Buvo tiesiog nepakartojama.

Vos tik pradėjome gyventi nauju ritmu, atrodė, niekas mūsų nebesustabdys. Radome savy jėgų, kurių nė nežinojome turį. Įsitikinau, kaip stipriai mane traukia Johnas ir kokį galingą geismą jis sugeba manyje sužadinti.

Artėjant pirmajam savaitgaliui teko kiek pasukti galvas, kaip paįvairinti mudviejų sueitis, kad jos netaptų nuobodžios. Viskas atrodė įdomu. Kadangi nesistengėme pernelyg sureikšminti orgazmo, mudviejų meilės aktai užsitęsdavo gana ilgai.

Vis dėlto tenka pripažinti, kad įpusėjus antrai eksperimento savaitei seksas pamažu tapo priverstinis, nors ir toliau džiugino.

Dėl pastangų ištaikyti menkiausią laisvą minutę – rasti laiko seksui, viskas pradėjo atrodyti tiesiog juokinga, be to, tarsi mechaniška, todėl lovoje daugiau juokdavomės negu aistringai aimanuodavome. Tai, žinoma, leido įsitikinti, kad esame apdovanoti puikiu humoro jausmu, užimančiu svarbią vietą mūsų santuokoje.

Priėjau išvadą, kad priežasčių nesimylėti galima surasti visada, bet kartais jų ieškoti tiesiog negalima: būtina nieko nepaisyti ir tiesiog pasimylėti, kadangi mylėtis – nuostabu. Kasdienis seksas, be jokios abejonės, mudu tik dar labiau suartino.

Kai baigėsi eksperimentas, kasdien mylėtis nustojome, bet dabar mylimės tikrai dažniau nei iki tų dviejų savaičių. Santuokinė laimė susideda iš begalės dalykų, o vienas iš jų – puikus seksas.“

© Shutterstock

Ką papasakojo Johnas

„Privalau pasakyti, kad iš pradžių pajutau šiokį tokį spaudimą. Laimei, jis netrukus praėjo. Šiaip jau Lorraine man dažnai sukeldavo geismą, tačiau nieko nedarydavau, nes arba jausdavausi pernelyg pavargęs, arba norėdavau pasižiūrėti kokią nors per televizorių transliuojamą laidą. Supratau, kad abudu aptingome, todėl seksas ir tapo retas svečias mūsų miegamajame, o tai kelia nemenką grėsmę santuokai.

Žinojimas, kad kažkuriuo dienos metu mylėsimės, buvo be galo malonus. Tarp mūsų vėl įsižiebė aistra, apie kurią buvau pamiršęs. Taip pat manau, kad dalyvavimas eksperimente neabejotinai pagerino mūsų santykius.

Iš karto prisiminiau, kaip trokšdavome vienas kito pačioje santykių pradžioje – kone be perstojo glaustydavomės ir glamonėdavomės. Tai labai romantiška.

Aš ir dabar jaučiu Lorraine tokius pat jausmus, tiktai kasdieniai rūpesčiai juos užgožė. Visoms poroms patarčiau kuo dažniau prisiminti, kas suvedė juos draugėn.“

Svarbu ne kiekybė, o kokybė

Santykių ir sekso problemas padedanti spręsti psichologė Petra Boynton yra pastebėjusi, kad žmonės linkę manyto, jog kiti mylisi kur kas dažniau arba aistringiau negu jie. Visgi tiesa ta, kiekvienas esame apdovanoti tik mums būdingu seksualiniu apetitu, todėl apie normalų – visiems tinkamą – sekso kiekį arba intensyvumą negali būti nė kalbos.

„Svarbu ne tai, kaip dažnai mylėsitės, o tai, kokį malonumą patirsite. Kokybė nėra tapati kiekybei, – atkreipia dėmesį ji. – Jei mylitės tik kartą per metus, tačiau po meilės akto dar kelis mėnesius jaučiatės it devintame danguje, vadini, gal nieko keisti ir nereikia.“

„Atminkite, kad seksas – tik vienas santykių ramstis, bet suartėti padeda ne tiktai jis. Daug lemia pokalbiai, bučiniai, susikibimas rankomis, bendravimas žinutėmis ir kt.“, – mini specialistė.
P. Boynton taip pat nurodė, kad seksualinių dviejų žmonių poreikių dinamika sutampa gana retai.

„Dėl to, kad noras pasimylėti sukyla skirtingu metu, daryti tragedijos tikrai nereikia. Taip pat atminkite, kad jeigu jūsų seksualinis apetitas didesnis negu partnerio, masturbacija nėra neištikimybė“, – užsimena ji.

Kaip pagerinti seksualinį gyvenimą arba pakeisti požiūrį į jį

1. Būkite realistiški: su šeima ir darbu susiję įsipareigojamai neišvengiamai daro įtaką seksualinio gyvenimo ritmui, taigi, ir intymių sueičių dažniui.

2. Pasikalbėkite apie tai, kas neduoda jums ramybės ir gadina nuotaiką: vargu, ar jausitės itin aistringa, jei nuolatos galvosite apie finansines arba vaikų problemas.

3. Nepamirškite auksinės taisyklės: jei seksas teikia malonumą, mylėjimosi dažnis – nesvarbu.

4. Būkite išradingi: jei manote, kad seksas pakvipo rutina, mylėkitės ne dažniau, o kitaip – išmėginkite naujas pozas, mylėkitės jums neįprastu laiku. Atminkite, kad įvairovė – itin subtilus, bet stebuklingas gyvenimo prieskonis.