Jeigu paimsime visą seksualinių santykių spektrą – nuo atsitiktinių ryšių (vienos nakties nuotykių) iki tikrai romantiškų santykių (seksas su pastoviu partneriu daugelį metų iš eilės) – tai draugiškas seksas tarp šių polių atsidurs kažkur per vidurį.
Tokiame sekse nėra nieko nuostabaus: partneriai vienas kitą pakankamai gerai pažįsta (dažnai net ne vienerius metus), juos sieja neseksualinių santykių istorija, tarp jų egzistuoja tam tikras emocinis artumas, rašo psychologies.ru.
Kitaip tariant, draugiškas seksas gali apsaugoti nuo tų pavojų, kurie slypi atsitiktiniuose seksualiniuose santykiuose. Pavyzdžiui, pavojus susidurti su grubiu, agresyviu ar net neadekvačiu partneriu ar tapti gandų apie savo paleistuvystę auka.
„Tuo pat metu draugiškas seksas iš tolo neprimena pilnaverčių santykių. Tokiems partneriams visada trūksta įsipareigojimo bendrai ateičiai, o ir monogamijos lūkesčiai tokioje partnerystėje gali nepasiteisinti, - įspėja Ž. Vrangalova. - Seksualiniai ryšiai tarp draugų padeda išvengti pavojaus atsiverti ir suartėti su visiškai „ne jūsų“ žmogumi, tačiau nesuteikia garantijos, kad iš to gali išsirutulioti ilgalaikė, abi puses tenkinanti sąjunga“.
Amerikiečių evoliucijos psichologas Peteris K. Jonasonas įsitikinęs, kad be akivaizdžių pliusų – seksualinis pasitenkinimas kartu su palaikymu ir bendravimu – draugiškam seksui būdingi dar du privalumai. Įgydamas seksualinį partnerį, žmogus užpildo tą tuštumą, kuri atsiranda neturint pilnaverčių santykių. Dažnai toks ryšys jam tampa laikinu prieglobsčiu, kol jis ieško tokio partnerio, kuris jį tenkins šimtu procentų.
Kita vertus, intymūs santykiai su gerai pažįstamu žmogumi gali jam tapti tam tikru „poligonu“, leidžiančiu pasitikrinti, ar jis iš tikrųjų iš principo yra pasirengęs rimtesniems santykiams. Galbūt net su šiuo partneriu. Deja, tačiau šio patvarumo išbandymo „sekso draugai“ dažniausiai neįveikia. Tik 10–20 procentų draugiškų seksualinių santykių perauga į ilgalaikius romantinius santykius.
Didžioji dauguma po kurio laiko (kartais tai mėnesiai, o kartais net keleri metai) susiduria su išblėsusia seksualine aistra. Ar tokiu atveju kartu su seksu dingta ir draugystė? O gal yra galimybių po to išsaugoti šiltus santykius?
Plačiai paplitusi nuomonė, kad seksas draugystei kenkia. Esą jis apsunkina santykius, griauna draugystę. Šis klausimas neramina tuos, kurie susimąsto apie draugiško sekso perspektyvas.
Tarpasmeninio bendravimo specialistai amerikiečiai Melissa Bisson ir Timothy Levine'as atliko apklausą apie draugišką seksą. Pasirodo, antras pagal populiarumą draugiško sekso trūkumas (jį paminėjo 28 procentai respondentų) yra draugystės žlugimas. Pirmoje vietoje (tai paminėjo 65 procentai respondentų) – rizika, jog atsiras jausmas be atsako.
Beje, neseniai buvo atliktas dar vienas tyrimas, kuris leidžia abejoti tokiais nuogąstavimais. Daktarės Jesse Owen vadovaujama tyrėjų grupė iš Luisvilio universiteto Kentukio valstijoje apklausė tūkstantį studentų apie draugiško sekso patirtį. Iš trijų šimtų žmonių, per pastaruosius vienerius metus turėjusių draugišką seksualinį ryšį, kuris apklausos metu jau buvo nutrūkęs, 80 procentų tvirtino likę su savo partneriu draugais. Dar daugiau, pusė jų pažymėjo, kad jų santykiai tapo dar artimesni ir šiltesni nei prieš seksualinius santykius. Įdomu tai, kad su šia nuomone vienodai sutinka ir jaunuoliai, ir merginos.
Draugiškas seksas baigiasi įvairiai. Pavyzdžiui, gali dingti seksualinis geismas (tai bėgant laikui šiaip jau yra neišvengiama). Arba seksas tiesiog nustoja teikti malonumą. Pasitaiko atvejų, kai vienas partnerių įsimyli kitą ir tuomet vienas jų arba abu nusprendžia, jog tai buvo bloga idėja.
Kartais vienas iš partnerių užmezga rimtus ryšius su kuo nors kitu. Tačiau kaip bebūtų, dauguma porų nemato jokių trukdžių tokiu atveju tapti „tiesiog draugais“. Bendra istorija ir bendri prisiminimai, emocinis artumas ir abipusė simpatija niekur nedingsta ir gali tapti puikiu pagrindu kitokio formato santykių tęsiniui.
Tačiau kodėl likusieji 20 procentų apklaustųjų nesugebėjo su savo buvusiu seksualiniu partneriu likti draugais? Pasirodo, jų santykių pradinės sąlygos buvo šiek tiek kitokios. Arba jų „draugiškas seksas“ iš pat pradžių buvo pagrįstas kažkuo daugiau nei abipusis fizinis potraukis, arba jų draugystė nebuvo pakankamai tvirta. Nutrūkus jų ryšiui jie jautėsi tuo pat metu apgautais ir apskritai apie nutrūkusius santykius atsiliepė labiau neigiamai nei tie, kuriems pavyko išsaugoti draugystę.
„Taigi, jeigu turite „sekso draugą“ arba kaip tik svarstote, ar neužmegzti seksualinių santykių su kuo nors iš pažįstamų, jums visiškai neverta nuogąstauti dėl draugystės. Jeigu jūsų santykiai pakankamai tvirti ir be sekso, tai seksas pats savaime kažin ar juos sugriaus. O jeigu jūsų draugystė po fizinio suartėjimo neišgyvens, tuomet tai net nebuvo draugystė“, - įsitikinusi Ž. Vrangalova.
