35 tūkstančiai litų. Tokios sumos patekęs į nepriklausimų baptistų bendruomenių tinklą per pustrečių metų tikina netekęs vilnietis verslininkas Almantas Rupšlaukis. Jis dalyvavo Kauno krikščionių baptistų bendruomenės „Geroji naujiena“ veikloje.
Maža to, supratęs esąs apgaudinėjamas ir atsisakęs toliau mokėti pinigus, verslininkas tvirtina įsivėlęs į nesibaigiančių ikiteisminių tyrimų karuselę.
A. Rupšlaukio teigimu, nepriklausomas baptistų bendruomenes įkūrė po nepriklausomybės į Lietuvą atvykę misionieriai iš JAV.
Jis įsitikinęs, jog atvykėlių šalyje įkurtos baptistų bendruomenės naudojasi Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos vardu ir klaidindamos visuomenę skelbiasi valstybės pripažįstama religija. Visgi, anot A. Rupšlaukio, pagrindinis šių baptistų tikslas – pinigai.
Teisingumo ministerijos Religijų reikalų tarnybos vyriausiojo specialisto Donato Glodenio teigimu, šalyje pripažinta tik Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga. Kitos nepriklausomos baptistų bendruomenės, kurių šalyje veikia daugiau nei 10, Lietuvoje nepripažintos, bet yra įregistruotos ir veikia teisėtai.
Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos vykdomasis sekretorius Linas Andronovas kalbų apie nepriklausomų baptistų bendruomenių naudojimąsi Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos vardu nenorėjo komentuoti, bet patvirtino girdėjęs tokių gandų.
„Pinigų rinkimui parapijiečiai naudoja visus metodus, pradedant prostitucija ir baigiant artimo apgaudinėjimu, sukčiavimu“, - įsitikinęs A. Rupšlaukis.
Jis tvirtina, jog ši baptistų bendruomenė verbuoja žmones gatvėse - nusižiūri liūdnus, depresijos apimtus praeivius.
Kitas metodas, kuriuo, pašnekovo įsitikinimu, naudojasi baptistai - asmeniškai pažįstamų žmonių įtraukimas į baptistų bendruomenę. Ant šio kabliuko neva užkibo ir pats A. Rupšlaukis.
A. Rupšlaukis teigia, jog pagal baptistų įstatus, 10 procentų nuo visų pajamų turi būti atseikėti bendruomenei ir bažnyčiai. „Parapijiečiams „taip praplautos smegenys“, jog jie nemąstydami bendruomenei, sąžiningiau nei mokesčių inspekcijai, atiduoda dešimtąją savų pajamų dalį“, - įsitikinęs pašnekovas.
Tik susipažinus – prašymas paremti
Visa ši istorija esą prasidėjo prieš pustrečių metų.
„Pats kaltas buvau, mane suviliojo moteriškė“, - dabar jau juokiasi verslininkas. Susipažinęs su Giedra Sadauskiene (toks moters vardas), A. Rupšlaukis pasakoja buvęs pristatytas draugės šeimai kaip būsimasis žentas.
G. Sadauskienės brolis pasirodė besąs Panevėžio „Jėzaus Kristaus“ baptistų bendruomenės pastorius Audrius Sinkevičius, kuris, pasak A. Rupšlaukio, yra „naujųjų baptistų šešėlinis kardinolas“.
Tuo tarpu pastorius pasakoja, jog A. Rupšlaukis jam pastoviai skambina, priekaištauja dėl sesers, grasina kreipsiąsis į Vyriausybę dėl esą baptistų bendruomenei skiriamų pinigų.
„Aš apie tai paklausau, žinau, jog tai yra tik “sapalionės”, tas žmogus kažkuo serga“, - kalbėjo A. Sinkevičius, pridūręs, jog A. Rupšlaukis dažais apipaišė jo tėvų duris ir balkoną.
Pasak jo, nepriklausomos baptistų bendruomenės iš valstybės negauna nė cento, nes nėra pripažintos. A. Sinkevičiui buvo naujiena ir tai, kad 10 proc. pajamų parapijiečiai turi aukoti baptistų bendruomenei.
G. Sadauskienė su tėvais priklauso Kauno krikščionių baptistų bendruomenei „Geroji naujiena“. Netrukus A. Rupšlaukis tikina buvęs supažindintas su šia baptistų bendruomene, įtrauktas į susirinkimus, o G. Sadauskienė pradėjusi prašyti paremti materialiai, paskolinti pinigų. Vyras teigia neatsisakęs padėti.
„Kai mano pinigai baigėsi ir aš atsitokėjau, kas čia dedasi, pareiškiau, kad daugiau to nebus – užteks apgaulių“, - prisimena A. Rupšlaukis. Jo teigimu, tada prasidėjo „purvo pilimas visais kanalais“.
Pirmiausia draugė verslininką esą pradėjo šmeižti draugams ir giminėms. Vėliau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos, už kurių nutraukimą, A. Rupšlaukio teigimu, baptistai neva reikalavę mokėti pinigus.
Norėdamas atgauti pinigus, vyras aiškina kreipęsis į Kauno krikščionių baptistų bendruomenę „Geroji naujiena“, kuriai priklauso G. Sadauskienė, tačiau bergždžiai – buvo apkaltintas baptistų religijos juodinimu.
A. Rupšlaukio įsitikinimu, 10 proc. išviliotos sumos, ko gero, atiteko šiai bendruomenei. Jo žiniomis, minėtos bendruomenės pastorius Artūras Pučkovas – geras A. Sinkevičiaus draugas.
„Tokių moterų, kurios lyg ir kūnu, lyg ir dar kuo nors uždirbinėja pinigus ir dešimtinę šventai sumoka parapijai, yra ne viena“, - įsitikinęs A. Rupšlaukis. Tai, jo įsitikinimu, šioje baptistų bendruomenėje ne tik dangstoma, bet ir skatinama.
A. Rupšlaukis tikina, jog panašiu būdu pinigus praradęs žmogus šiuo metu slapstosi užsienyje.
Kauno miesto VPK Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnai DELFI patvirtino, jog 2004 ir 2005 metais šiame komisariate buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai.
Pernai G. Sadauskienė kreipėsi dėl grasinimo nužudyti, šįmet - dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau abu kartus bylos, pritrūkus įrodymų, nutrauktos. Kaip įtariamasis abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose figūravo A. Rupšlaukis.
Baptistų užtarėjų mato ir Vyriausybėje
A.Rupšlaukio teigimu, nepriklausomos baptistų bendruomenės turi užtarėją - Arnoldą Matijošių – „teisininką, religijos žinovą“, kuris neva ne tik pats priklauso naujiesiems baptistams, atstovauja jų interesus, bet ir turi įtakos, skirstant lėšas religinėms bendruomenėms Vyriausybėje, bei yra moralinis autoritetas. Jis esą yra ir A. Sinkevičiaus draugas.
A. Matijošius anksčiau dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės departamento patarėju, o dabar eina Konstitucinio teismo teisėjo padėjėjo pareigas.
A. Matijošius teigia, jog jam yra skambinęs vyras, vardu Almantas, ir kažką nerišliai kalbėjęs bei įvairiais dalykais kaltinęs Panevėžio „Jėzaus Kristaus“ baptistų bendruomenės pastorių A. Sinkevičių.
A. Matijošius laisvu metu dirba savanoriu-konsultantu Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungoje. Jis patvirtino su A. Sinkevičiumi esant draugais.
„Kai bandoma kalbėti apie pinigus, tai, švelniai tariant, nesusipratimas“, - tvirtina A. Matijošius, aiškindamas jog valstybė niekada neskyrusi pinigų nepripažintoms naujųjų baptistų bendruomenėms, „bet koks piniginis valstybės ryšys su bendruomene trukdo krikščioniškam gyvenimui, tikėjimui ir išpažinimui“.
G.Sadauskienė: bijau dėl savo ir vaikų gyvybės
„Kiekvieną dieną bijau dėl savo ir vaikų gyvybės, nežinau, kas mane galėtų apginti, kad aš galėčiau ramiai miegoti, jis įsitikinęs, jog moteris su 4 vaikais nieko negali daugiau turėti, išskyrus jį – vienintelį išsigelbėjimą“, - tvirtina kita šios istorijos dalyvė Giedra Sadauskienė.
Ji neigia A. Rupšlaukio kaltinimus ir pasakoja savo versiją – esą ją už atstūmimą persekioja buvęs dėstytojas.
Pasak G. Sadauskienės, A. Rupšlaukis buvo jos dėstytojas ir diplominio darbo vadovas Vilniaus kooperacijos kolegijos Kauno skyriuje, kurią ji baigė 2002 metais.
„Šis žmogus pradėjo mane persekioti – iš pradžių siųsdavo gėles, tačiau, kiek buvo įmanoma, tos gėlės būdavo grąžinamos, o kai vieną kartą griežtai pasakiau daugiau neskambinti, pasipylė grasinimai nužudyti mane ir mano vaikus“, - tvirtina moteris.
G. Sadauskienė pridūrė, jog A. Rupšlaukis porą kartų buvo atvažiavęs į sodą, tačiau esą vėliau jis pradėjo važiuoti nekviestas.
Tais kartais G. Sadauskienė pasakoja išvykdavusi. Kitą kartą ji pasakoja su A. Rupšlaukiu nuėjusį į jo draugų vakarėlį – tada esą buvo darytos internete publikuotos nuotraukos.
Anot G. Sadauskienės, A. Rupšlaukis visą laiką tikėjo ją vesiąs. Žlugus šioms viltims, šis esą jau porą metų ją persekioja. “Nesu konfliktiška asmenybė ir nesu suinteresuota kažką pasodinti už grotų, tenoriu būti palikta ramybėje ir kartu su vaikais apsaugota nuo nužudymo“, - DELFI kalbėjo ši keturių vaikų mama.
G. Sadauskienė pasakoja, jog A. Rupšlaukis dažniausiai žmonėms teigia, kad moteris jam skolinga 10 tūkstančių litų. Pačiai G. Sadauskienei šią sumą buvęs dėstytojas motyvuoja išlaidomis gėlėms ir lauktuvėmis vaikams, išlaidoms benzinui.
„Niekada jokių įsipareigojimų šiam vyrui nebuvo, turiu 4 vaikus ir man tikrai nereikia jokių vyrų“, - tikina G. Sadauskienė.
Grasino ir internete, ir SMS žinutėmis
G. Sadauskienė pasakoja, jog netrukus buvęs dėstytojas interneto svetainėse „skundai.lt“ ir „skelbiu.lt“ pradėjo skleisti šmeižiančią informaciją su perspėjimais „saugotis šios moters“.
Viename iš tokių perspėjimų, adresuotame Kauno Statybininkų mokyklos bendruomenei, „Gerosios naujienos“ baptistų bažnyčios bendruomenei ir Kauno miesto visuomenei, rašoma, jog nuo G. Sadauskienės per paskutiniuosius kelerius metus yra nukentėjęs ne vienas žmogus.
Nurodomos ir esą moters veiklos kryptys – sukčiavimai, apgaudinėjimai, siekiant pasipelnyti, tikrovės neatitinkančios informacijos skelbimas, „šeimos galvų“ viliojimas ir kt. Kviečiami atsiliepti asmenys, nukentėję nuo G. Sadauskienės veiksmų, raginama dėl savo saugumo vengti bet kokių kontaktų su ja.
Po tekstu pasirašo „Nukentėjusių asmenų grupė“, kontaktams nurodoma A. Rupšlaukio pavardė ir telefonas.
Iš interneto svetainės „skelbiu.lt“ atstovų moteris sako gavusi atsakymą, jog laiškas siųstas iš Vilniaus kooperacijos kolegijos serverio. Tai esą liudija ir Vilniaus kooperacijos kolegijos direktoriaus parodymai, kuriuose daroma prielaida, jog minėti laiškai galėjo būti išsiųsti tuomet čia dėstytojavusio A. Rupšlaukio.
Moteris mano, jog policija ne iki galo atliko savo darbą – galėjo A. Rupšlaukio kompiuteryje paieškoti jos nuotraukos.
Vilniaus kooperacijos kolegijos direktorius Jonas Jakubauskas G. Sadauskienę mena „kaip vieną geriausių paskutinio dešimtmečio studenčių“. Jis išsiaiškinęs, jog minėti laiškai buvo išsiųsti iš kolegijos serverio. Tai J. Jakubauskas patvirtinęs Kauno miesto VPK Žaliakalnio policijos komisariate.
Pasak direktoriaus, A. Rupšlaukis, Vilniaus kooperacijos kolegijoje dėstęs vadybą, pavasarį atleistas iš darbo „ne savo noru“, tačiau laikydamasis įstatymų direktorius nepanoro komentuoti konkrečių atleidimo motyvų. Dėl A. Rupšlaukio elgesio direktoriui keletą kartų skundėsi ir G. Sadauskienė.
Moteris teigė gaunanti ir grasinančio pobūdžio žinučių. G. Sadauskienės telefone dar yra likę keletas trumpųjų SMS žinučių, siųstų iš A. Rupšlaukio telefono:
„Mergaite, niekur tu nedingsi, kad ir kokiais niekadėjais ar apsimetėliais kunigais besidangstytum, už savo bjaurius darbus mokėti tenka, o gyventi tau dar ilgai. Norėtųsi, aišku, ramiai, visgi 4 vaikai, benkarto neskaičiuosim“.
„Šliundra, tik nepamiršk pasiskųst prokurorui eilinį kartą dėl šmeižimo, jei pasikruši gerai, tai ir bylą iškels“.
„Na stačiai kalė, toks nemandagumas“. (Pastarasis užrašas, pasak moters, buvo išpaišytas ir ant jos automobilio, ir ant jos buto durų.)
G. Sadauskienė tvirtino, jog jos namų durys aprašinėtos raudonais užrašais „kalė“, kurių ši jau net nebetrina – esą rytoj vėl bus tas pats. Automobilis esą taip pat buvo aprašinėtas raudonais dažais, į duslintuvą pripurkšta „makroflekso“, supjaustytos padangos. Tačiau įrodymų, jog taip galėjo pasielgti A. Rupšlaukis, nėra, o pradėti ikiteisminiai tyrimai taip pat nedavė rezultatų.
Gulėdama Kauno klinikose, moteris tikina gavusi grasinantį laišką, kuriame žadėta nužudyti ją ir vaikus. G. Sadauskienė tvirtina sužinojusi, jog laiškas atsiųstas po to, kai A. Rupšlaukis jos nesėkmingai ieškojo gydymo įstaigoje.
G. Sadauskienė teigia, esą šmeižiančią informaciją A. Rupšlaukis siuntinėjo ir į jos darbovietę – moteris dirba Kauno statybininkų mokykloje specialybės mokytoja.
„Ponia G. Sadauskienė sako teisybę, tą žmogų reikia paguldyti į psichiatrinę ligoninę, aš nežinau, kiek jis gali tyčiotis iš šitos moteriškės, ką ji jam padarė? Jis yra šantažistas paskutinis“, - buvo kategoriška buvusi Kauno statybininkų mokyklos direktorė Aldona Vėgelienė.
„Jis nuolatos važiuodavo pas mano tėvus, gimines, eidavo į mano darbą, jis žingsnelis po žingsnelio eina prie to, kad man kažką padarytų“, - teigia G. Sadauskienė.
Kartą jis esą rašęs ir į Švietimo ir mokslo ministeriją, jog “jauna, žavi, mergina teikia seksualines paslaugas“. Šalia buvo pridėta ir jos nuotrauka.
Šiandien G. Sadauskienė sako neatsiliepianti į A. Rupšlaukio telefono skambučius, tačiau buvusio dėstytojo vizitų neišvengianti. Paskutinį kartą A. Rupšlaukis į jos namus esą įsiveržė lapkričio 12–ąją, iš kur buvo išvežtas į policiją, čia moteris parašė pareiškimą.
G. Sadauskienė patvirtino priklausanti Kauno krikščionių baptistų bendruomenei „Geroji naujiena“, tačiau neigė bendruomenę propagavusi A. Rupšlaukiui. Ji pridūrė, kad A. Rupšlaukis vienu metu kreipėsi į minėtos bendruomenės pastorių Artūrą Pučkovą su prašymu padėti „suvesti“, bet dvasininko akivaizdoje moteris pasakiusi niekada už buvusio dėstytojo netekėsianti.
DELFI su pastoriumi A. Pučkovu susisiekti nepavyko.
„Anksčiau jis yra sakęs – tu gyva ar mirusi būsi mano žmona“, - prisiminimais dalijosi nesaugiai dėl savo ir vaikų gyvybės besijaučianti moteris.
Moteris tvirtina, jog 2005 m. vasarį ją buvo bandoma nužudyti Kauno kavinėje „Jerubelė“. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Čia ji pasakoja pietavusi su vienu pažįstamu, kai prisistatęs A. Rupšlaukis, sušukęs: „nei tau, nei man“, stikliuku bandė smeigti G. Sadauskienei į galvą.
G. Sadauskienę esą užstojo minėtas pažįstamas, ir taurė susmigusi į ją uždengusio vyro galvą. Teisėsaugininkai nustatė, jog vyras sužalotas „nežymiai“, kavinei nepadaryta 500 litų žala, tad nebuvę ir viešosios tvarkos pažeidimo.
Moteris įsitikinusi, jog A. Rupšlaukis neprognozuojamas. Jo esą bijo ir vaikai – nemiega naktimis, prašo pasiimti iš mokyklos.
G. Sadauskienė neneigė, jog buvę atvejų, kai A. Rupšlaukis į jos sąskaitą yra persiuntęs pinigų, tačiau ši tvirtina jų niekada neprašiusi. Sąskaitos numerį, anot G. Sadauskienės, gerbėjas neva susižinojęs pats. Pervedimuose jis nurodydavęs pinigų paskirtį. Vieną kartą persiųsdavęs 50 litų su nuoroda “sužadėtinei šluotai pirkti”, kitąkart - ”sužadėtinei šluotkočiui pirkti”.
Moteris įrodinėja bandžiusi pinigus grąžinti, bet šie vėl esą ateidavę atgal. „Štai per praeitus Naujuosius metus atsiuntė 1 Lt ir rašo – “Kalėdinė dovana“. Kitąkart jis esą atsiuntęs 50 Lt ir nurodęs – “sužadėtinei sužadėtuvių žiedui pirkti”, - teigia G. Sadauskienė.
“Aš galiu visus jo persiųstus pinigus iki 1 cento grąžinti, bet jis visiems sako, jog nereikia. Kartą jis mano mamai persiuntė 2000 litų, ir nurodė - “našlaičiams vaikams išlaikyti”, mama jų nepaėmė“, - tikino moteris.
G. Sadauskienė nežinanti, kokia suma galėjusi susidaryti, bet esą tikrai nedidelė. Ji stebisi esanti kaltinama išviliojusi pinigus, bet ikiteisminis tyrimas dėl to nepradedamas.
