Sveiki. Esu ištekėjusi. Vyras be galo rūpestingas, mylintis, paslaugus, protingas ir t.t., dirbame kartu, jis padeda man, aš padedu jam. Viskas būtų gerai, jeigu ne jo buvusi draugė (kuri tiesiogine to žodžio prasme jį suvystė, nes tada jis uždirbo laaabai daug pinigų) ir jų mergaitė.
Jie nebuvo susituokę. Dabar mergaitei jau 8 metai, pusę laiko ji būna su mama, pusę su mumis. Aišku pas mus dar ateina, kai mamai seminaras arba pas ją yra svečių (ir mes puikiai žinom kokių) ji nuolat mano vyru naudojasi.
Reikia naujų drabužių - pervesk pinigų, reikia pas dantistą - tu nuvesk, ji dirba, reikia naujų batų - nupirk... mes nuperkam, o ji parašo SMS, daugiau niekad nepirk batų nepasitaręs, prašau juos gražinti, nes ji tokių nenešios... galvojau sprogsiu! Tuos batus pirkom už 300 km nuo namų! Tai visa laimė mergaitė tuos batus nešioja kai būna pas tėtį.. ir taip visada, ji naudojasi mūsų pinigais, o vyras visada stengiasi padėti...
Mūsų šeimos biudžetas nuolat kenčia dėl jos užgaidų. Ji dukrai pripasakoja visko, tada ji atėjus dejuoja kaip primokyta, kad sunku, kad neturi pinigų, kad valgo tik bulves ir pan... ir tada prasideda lepinimai.
Vyras man švelniai pasakė nesikišti, bet aš negaliu! Aš išprotėsiu jeigu tai tęsis, kaip man su tuo susitaikyti? Ji nuolat pasiima mano daiktus, valgo tai ką nusiperku sau, arba suvalgo mano gimtadienio dovanas... Pasiima tai neatsiklausus. Vyras liepia nekreipti dėmesio, bet palaukit: tai mano! Aš jos daiktų neimu! O ji net neatsiklausia...Mes nesame turtuoliai, pragyvename abu iš 2 minimumų, ir esame dar nuolat reketuojami... Nors su mergaite esame labai geros draugės, bet bijau kad pradėsiu ją atstumti nuo savęs, nes baigiasi kantrybė.
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas:
KAIP ATLAIKYTI VYRO IŠNAUDOJIMĄ?
Sveiki,
Labai nelengva yra gyventi su vyru, kuris turi rūpintis dukra iš kitos santuokos. Ir labai nemalonu jausti, kad dalis jo pinigų nuolat „nuteka“ į kitą šeimą. Ir visai suprantama, jog jo buvusios draugės pastabos apie ne tuos, kur reikia, vaiko batus, kelia jums pyktį. Juk jūs esate tuos batus išsirinkusi ne savo mergaitei važiuodama taip toli- ir štai tau dėkingumas....
Tačiau tuo pat metu iš jūsų laiško jaučiasi, kad norite išlikti gera šioje situacijoje. Jūs rašote, kad esate mergaitės draugė ir bijote, kad jūsų kantrybė truks: jūs ją atstumsite. Greičiausiai jūs tiesiog ant jos pykstate. Juk ji neatsiklaususi ima jūsų daiktus ir valgo jūsų maistą. Ir žvelgiant jūsų akimis, jaučiatės išnaudojama: jo buvusi draugė naudojasi jūsų vyru kaip melžiama karve. Ir mergaitė tampa pasiuntinuke, per kurią ji tai daro.
Taip jūs matote situaciją, ir jums yra ne kitaip.
Kaip galima kitaip reaguoti šioje situacijoje, nei jūs reaguojate? Galbūt, galima duoti jums standartinį patarimą: „pasikalbėkite su savo vyru atvirai“. Štai jūs rašote, jog vyro tipiški atsakymai: „nesikišti“, „nekreipti dėmesio“. Tai ką, metas nuleisti rankas? Tuomet jūsų viduje augtų bejėgis pyktis. Ne, manau, kad rankas nuleisti dabar per anksti. Jūsų vyras ne veltui yra, jūsų žodžiais, " rūpestingas, mylintis, paslaugus, protingas". Kaip rūpestingas tėvas, jis, žinoma, negali palikti dukros be rūpesčio. Tačiau kaip mylintis vyras, jis supranta, jog jūs kenčiate. Kaip paslaugus , jis suteiktų jums bet kokią paslaugą, kad kentėtumėte mažiau. Kaip protingas , surastų būdą suderinti vaiko ir jūsų interesus. Kokie tie jūsų interesai - štai ką jis turi aiškiai suprasti. Ir padėti suprasti galite jūs supratusi pačią save. Ir paaiškinusi jam.
Kai jūs jaučiate neteisybę dėl to, kad suvalgomas jūsų maistas, ir kai pagalvojate , jog vyras lepina mergaitę - koks jausmas kalba jumyse? Galbūt, nuo to jausmo iš tiesų galima išprotėti. Man atrodo, kad šis jausmas- labai skausmingas apleistumo, nepritekliaus ir konkurencijos jausmas. Jis kyla jūsų "Vidinio Vaiko" būsenoje. Tai ta jūsų sielos dalis, kuri prisimena viską, kas vyko vaikystėje, ir svarbiausia- kaip jautėtės būdama vaikas. Man panašu, kad jums aiškiai trūksta ir galbūt , truko ne vyriško, o tėviško dėmesio. Vyro mergaitė ir buvusi draugė abi yra jūsų varžovės, nes vyro dėmesys ir pinigai iš jūsų yra atimami ir atiduodami joms. Tarsi tėvelis rūpintųsi ne jumis, o seserimis pasakoje apie Pelenę. Kaip suaugusi moteris jūs suprantate, jog kitaip vyras ir negali elgtis. Tačiau kaip mergaitė Pelenė, jūs jaučiate skriaudą. Tačiau pasaka apie Pelenę turi gerą pabaigą : be gero tėvelio vaikystėje Pelenė gauna gerą princą, kai subręsta. Jūsų vyras kartu gali tapti ir tokiu Princu. Tik supraskite jį.
Vyro akimis, dabar į jį pretenduoja net trys žmonės- buvusi draugė, dukra ir jūs. Kaip rūpestingas ir mylintis žmogus jis stengiasi būti visoms geras, ir iš to gerumo visoms padeda ir su visomis sutinka. Iš dalies jums labai pasisekė, kad radote tokį vyrą.
Iš kitos pusės, su tokiu geru vyru jūsų gyvenime nuolat bus kitų žmonių , kurie jo gerumu naudojasi. To nebūtų, jei jis būtų šykštus, nedraugiškas, pamirštų savo vaiką ir juo nesirūpintų. Jūs puikiai žinote, kad tokių vyrų užtenka. Galbūt, jūs tokio vyro nenorėtumėte. Norėtumėte gero vyro ir tėvo. O užsinorėjote - taigi priedo prie jo gerumo gavote ir kainą už tai- kitus žmones , gyvenančius jo sąskaita. Taip jau yra, kad vyras su ryškiais privalumais atneša kartu ir tų privalumų kainą . Štai ištekėtumėte už gero meistro - jis ištisas dienas prapuldinėtų dirbtuvėse. Ištekėtumėte už sekso giganto - jo seksualumu naudotųsi ir kitos moterys. Ištekėtumėte už turtuolio - jį valdytumėte ne jūs, o dideli pinigai. Jie jį ir pražudytų.
Jūs ištekėjote už gero žmogaus. Geras žmogus nemoka būti geras tik vienam žmogui. Jis moka būti geras visiems. Jūs tą privalumą pastebėjote ir dabar mokate jo kainą: gerumą kitiems.
Ar galima padaryti, kad tai vyktų ne su kančia, o su dėkingumu?
Galima, tik tam reikia padaryti du žingsnius: nuraminti kenčiantį Vidinį Vaiką jūsų sieloje. Ir suteikti sau, kaip suaugusiai moteriai, didesnį tvirtumą : finansinį ir emocinį. Pirmą uždavinį geriau spręsti su psichoterapeuto pagalba. Galbūt, jums reikia išsiaiškinti ir „pagydyti“ vaikystės traumas. Antrą uždavinį - sustiprėti - reikia išspręsti pačiai.
Tai nėra vienos dienos darbas. Tačiau jums būtų geriau, jei turėtumėte sau iškėlusi tam tikrą gyvenimo tikslą. Kuo daugiau jūs, kaip suaugusi moteris, užsidirbsite, kuo mažiau priklausysite nuo mokamų „minimumų“ ir nuo vyro atnešamų pinigų, tuo mažiau jums rūpės, kur savo pinigus deda vyras. Tuo mažiau bus nerimo ir pykčio, susijusio su vyro praeitimi. Tuo dosnesnė tapsite savo vidumi. Moters, kuri kenčia nuo to, kad ją skriaudžia, išsigelbėjimas- pradėti duoti. O tam reikia visomis prasmėmis praturtėti pačiai.
Ar tai reiškia, kad aš siūlau jums tapti nepriklausoma moterimi? Taip, aš tai siūlau jums ir nežinau, ar jūs galite priimti šį pasiūlymą.
Jei galite - sėkmės jums.
Olegas Lapinas
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite gyvenimas@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai). Išgyvenate kažką panašaus? Pasidalinkite patirtimi.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
