aA
„Mes sėdėjome ant jo lovos taip arti, kad nors nesilietėme, jaučiau nuo jo kūno sklindantį karštį. Dėl nervingo magnetizmo susėdome arčiau, nei derėtų, kita vertus, jis šiek tiek stabdė. Jei energija būtų matoma, tie keli centimetrai tarp mūsų šlaunų šviestų neono spalvomis", – www.menshealth.com pasakojo anoniminė skaitytoja.
© Shutterstock

Mūsų tariamos draugystės pagrindas buvo lengva, neįvardinta seksualinė trauka, kurios nepripažinome, nes aš turėjau ilgametį vaikiną. Mano vaikinas Mattas (vardas netikras) buvo bendras mūsų draugas. Vieną vasaros vakarą užsukau pas Drew, išgalvojusi kažkokią juokingą dingstį, kurios nė nepamenu... Taigi sėdėjome ant jo lovos beveik susiglaudę ir laukėme – kol kažkas nutiks, arba nenutiks.

Kol dar nepradėjote manęs smerkti, turiu šį tą pasakyti – mėnesių mėnesiais nejaučiau tokios aistros. Pirmus dvejus metus mes su Mattu mylėdavomės kasdien (kartais net kelis kartus per dieną), bet tą drėgną birželio vakarą viskas jau buvo pasikeitę – tiek, kad prieš miegą jis galėdavo pasakyti, kiek tiksliai dienų nesimylėjome.

Man buvo 21-eri, kai pajutau, kad seksas su mano vaikinu nebetraukia. Svarsčiau – tai aistringiausi metai mano gyvenime, turbūt su manim kažkas negerai. Susiruošiau kreiptis į psichoterapeutą, kad suprasčiau, kas man negerai, ir imčiausi priemonių. Man nė neatėjo į galvą, kad sekso nesinori, nes man nepatinka pats vaikinas, jo elgesys. Tuo metu nesupratau, kad mylėti žmogų ir būti kartu iš poreikio nelikti vienam – du skirtingi dalykai.

Tai – ne pasiteisinimas, kad galėtum meluoti žmogui, kuriam sakai „myliu tave“, na bet prieš nutinkant tam, kas nutiko, jaučiausi taip.

Kažkas kažkurį palietė, tada susiliejo lūpos, rankos karštligiškai plėšė drabužius ir lietė odą. Mes jau gulėjome po visko – pusnuogiai, suprakaitavę nuo karščio ir apėmusios aistros, kai staiga suskambėjęs mano mobilusis grąžino mus į realybę. Tada pirmą kartą buvau neištikima savo vaikinui.

Neištikimybė – vienas smerktiniausių, nepriimtiniausių dalykų, vienas iš labiausiai žmonių smerkiamų dalykų visame pasaulyje. Neištikimybė – skandalas, reikia titaniškos stiprybės, kad pajėgtum ją atleisti. Aš tai puikiai žinojau – mačiau, kaip vienas iš mano tėvų buvo neištikimas, mačiau, kaip dėl to iširo jų santuoka.

Ir vis tik buvau neištikima visiems trims savo vaikinams, su kuriais santykiai buvo gana ilgi ir rimti. Nesu visiškai moraliai degradavusi, man nesmagu, kai meluoju, net jei meluoju tik kelias dienas ar kelias savaites prieš išsiskyrimą su vaikinu. Iš tiesų nesigailiu melavusi, apgaudinėjusi. Nė trupučio. Kiekviena situacija buvo skirtinga, bet visos patirtys suteikė man svarbių žinių apie save ir apie mano pačios, vos įžengusios į trečią dešimtį, seksualumą.

Buvau neištikima visiems savo vaikinams, tačiau nė trupučio nesigailiu
© Shutterstock

Pavyzdžiui, tą vakarą besiglamonėdama su Drew dar nesupratau, kad seniai laikas skirtis su Mattu. Tik suvokiau, kad seksualumas niekur nedingo, nors to bijojau, kad jaučiu laukinę aistrą. Buvo apėmęs begalinis norą prisiglausti prie kito žmogaus kūno, o vienintelė išeitis – tą norą patenkinti. Per kelias ateinančias savaites pastebėjau, kad su Mattu to nejaučiu, po teisybei, niekada ir nejaučiau. Ne su manim kažkas buvo negerai, o su mūsų santykiais. Jei tą vakarą nebūčiau užsukusi pas Drew, manau, kur kas vėliau būčiau tai supratusi.

Taigi nemanau, kad neištikimybė – vienas iš sunkiausių nusikaltimų. Tik ne tada, kai žmogus labai jaunas ir mokosi pažinti savo širdį ir kūną. Galvoju apie savo senelių gyvenimą – jiems jau daugiau nei 70 m., jie laimingi, tebėra susituokę. Kartais jie pasakoja apie savo ankstyvąsias meiles, apie pasimatymus, apie įsimylėjimus ir susižavėjmus – bet visa tai baigėsi, kai jie įsipareigojo ir ėmė rimtai draugauti. Dabar žmonės taip nebedraugauja, užtai kai kurie būna neištikimi.

Antrą kartą apgavau savo vaikiną lauko baro vidiniame kieme. Buvo karšta, tvanku, tvyrojo tiršta drėgmė. Vaikino, su kuriuo susitikinėjau (pavadinkime jį Adamu), bare nebuvo, užtai buvo jo draugas (jį pavadinkime Kyle‘u). Po trijų kokteilių iš lipnių plastikinių puodelių išsipasakojau Kyle‘ui, kad turime sunkumų – myliu Adamą, noriu draugauti su juo, tačiau jau kelis mėnesius gyvename be sekso.

Bandžiau apie tai pasikalbėti, bet Adamas nesileido į kalbas, mane tai skaudino. Jaučiau jam stiprius jausmus, todėl nutariau, kad viskas gerai – sekso su vaikinu ne taip stipriai ir noriu, apskritai moterys gali gyventi be sekso. Deja, tą vakarą bare paaiškėjo, kad sau melavau. Kelias valandas pašokusi su draugais įsismarkavau – oda degė nuo kiekvieno prisilietimo, tarsi kas būtų palikę pirštų atspaudų ant apgaravusio stiklo. Paprasčiausi prisilietimai jaudino, aš norėjau daugiau.

Taigi prisitraukiau Kyle‘ą už marškinių ir įsisiurbiau jam į lūpas. Vis tik tai buvo bene platoniškiausias bučinys karštą vasaros naktį. Netrukus atšlijome, pažvelgėme vienas į kitą ir pasijuokėme iš situacijos absurdiškumo. Paskui grįžome į vidų pas draugus.

Bučinys atrodė smulkmena, kur kas blogiau pasijutau dėl to, kad apkalbėjau Adamą. Be to, man buvo gėda, kad šalia nesant vaikinui norėjau seksualinio kontakto. Atgijo visos užgniaužtos pamokos iš vaikystės – apie tyrumą, apie tai, kaip turi elgtis geros mergaitės – nenorėti ir šiukštu nejausti sekso poreikio. Pasipasakojau artimai bičiulei. Laimė, ji išklausė mane veikiau užjausdama, nei smerkdama. Ji padėjo man susivokti, kad nieko smerktino norėti santykių su seksu, be to, būtų teisingiausia tiek Adamo, tiek mano pačios atžvilgiu tiesiog išsiskirti.

Išsiskyrėme po mėnesio. Verkiau kasdien ištisą savaitę, po to susirgau, stipriai pakilo temperatūra. Papasakojau gydytojai, kas nutiko, o ji paaiškino, kad kartais po stiprių sukrėtimų, streso žmonės suserga – pvz., studentai dažnai pasigauna peršalimą po egzaminų.

Pabrėžiu – nesigailiu buvusi neištikima, bet tuo nesididžiuoju. Kaltė – tarsi dujos, ji užpildys kiekvieną tuščią talpą. Jaučiau, kaip manyje kaupiasi skausminga įtampa. Ir vis tik apgailestavimas ir kaltė nėra tas pats. Jaučiau – situacijai pasikartojus elgčiausi lygiai taip pat, priešingu atveju, neįsivaizduoju, kaip dabar jausčiausi.

Vis prisimenu eilutę iš Brit Bennett romano „Motinos“ („The Mothers“): „Reikšmingiausius įvykius moters gyvenime lydi skausmas.“ Kas kartą būdama neištikima prastai jaučiausi (iki tam tikro lygio), bet tuo pačiu tai buvo svarbūs, kertiniai etapai. Su Drew išmokau, kad aistros nesuvaidinsi ir kad ją pažinsi, jei jauti. Kyle‘as ir mano bičiulė padėjo suvokti, koks svarbus seksas poros gyvenime (bent jau man). Tyrinėjau savo seksualumą ir nuoširdžiais būdais, kita vertus, kita vertus, dėl noro nusižengti moraliniam kodeksui tos šventvagystės man dar brangesnės.

Trečią kartą ir vėl buvau neištikima vaikinui karštą vasaros vakarą. Tą kartą – su buvusiu vaikinu Mattu. Po skausmingo mūsų išsiskyrimo neturėjau ramybės, vis jį prisimindavau. Po kelerių metų netikėtai susitikome – atsidūrėme toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku. Nutariau, kad tai ne šiaip sutapimas, ir kai jis paklausė, ar gali užeiti, sutikau. Kartais jauti, kad netinkamai elgiesi, bet vis tiek tai darai. Prakalbome pavojinga nostalgijos kalba, gana greitai mūsų kūnai susiglaudė. Nutildavome tik tada, kai bučiuodavomės. Pajutau, kad jo liežuvis man atrodo mažas ir šaltas tarsi gydytojo instrumentas, kurį norisi greičiau išstumti iš burnos. Metodiškai pasimylėjome – lyg du žmonės, pagal instrukciją surinkinėjantys „Ikea“ baldą. Kai jis apsirengė ir išėjo, ėmė aušti. Nesijaučiau nei prastai, nei puikiai.

Kelioms valandoms nugrimzdau į sunkų miegą, pabudusi panorau skubiai nusiprausti po dušu. 8 val. ryto jau buvau supratusi du dalykus – pirma, tikrai turiu skirtis su savo vaikinu, nes jo jausmai stipresni nei mano, nebegaliu būti kartu iš gailesčio. Antra, po tos nakties, kai buvau Mattui neištikima su Drew, nuėjau netrumpą kelią – daug apie save sužinojau: ką reiškia karštai įsimylėti, koks būna bučinys, kai jo stipriai trokšti, koks būna seksas, lydimas meilės ir geismo.
Šie trys patirti dalykai man atrodo svarbūs, tad kaip galiu gailėtis to, ko padariau?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(108 žmonės įvertino)
1.9537

Top naujienos

Amerikoje ir Vokietijoje įsijungė panikos režimas: ką dabar daryti su savo pinigais (99)

Kai Vokietija nusičiaudi, Europa suserga, o kai nusičiaudi Jungtinės Valstijos , suserga visas...

Romas Sadauskas – Kvietkevičius. Prezidentui naudinga leisti „valstiečiams“ likti valdžioje iki kadencijos pabaigos (61)

Žolinės savaitę naujojo derliaus Vyriausybė dar nepašventinta, o senosios jau beveik nebėra, bet...

Sodininkai kyla į kovą: kodėl galima vogti, apgaudinėti ir nieko už tai nebus (10)

„Jiems galima vogti, apgaudinėti ir nieko už tai nebus“, – nusivylusi ištarė Salomėja...

Rinktinės sudėtis rungtynėms su Rusija — be Jono Valančiūno (28)

Pasirodymą turnyre Suomijoje tęsianti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė surengė treniruotę,...

Direktorius su BMW pajūryje leistiną greitį viršijo dvigubai – 180 km/val. (46)

Šį savaitgalį, kai Karklėje vyksta didelis muzikos festivalis, pajūryje dirba ir iš Vilniaus...

Apsilankęs Lvove išgirdo: paskolinkit Grybauskaitę (122)

Abiejų Tautų Respublikos pėdsakai, turistinių erdvių išnaudojimas perduoti svarbioms žinutėms...

„Karklėje“ dirbantys policijos pareigūnai vos spėja suktis: pavogtas brangus automobilis, rasta narkotikų (36)

Nuo ketvirtadienio Karklėje vykstantis festivalis „Karklė“ į pajūrį pritraukė...

Užkalnis: kiek kainuoja brangiausias mano širdžiai kvapas? (64)

D&G Le Bateleur 1 by Dolce & Gabbana Apie šiuos kvepalus kažkodėl niekada nerašiau, nors...

Nuotraukose parodė tikruosius plastiko atliekų kiekius: jis ir mūsų lėkštėse (3)

Apie plastiką mūsų buityje, aplinkoje ir net ekonomikoje vis garsiau kalba visas pasaulis....

Ekspertai įvardijo didžiausią grėsmę Lietuvai – jei valdžia nesiims veiksmų, tai gali būti pražūtinga (490)

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad Lietuvoje dvidešimt pirmojo amžiaus pabaigoje gyvens kone perpus...