Iš kur toks dėmesys? Ir kitas esminis klausimas – kodėl nėra brunetės stereotipo?
Kalbasi dvi psichologės - Ingrida Keliauskienė ir Donata Sakavičienė
Ingrida. Pasvarstykime – o kas, jei nebūtų blondinių?
Donata. Net nebežinau, ar beturėtume apie ką juokauti. Vieni Didžiosios Britanijos tyrėjai jau prieš penkerius metus skirtingų anekdotų apie blondines suskaičiavo apie penkis šimtus (ir tik mažiau nei penki procentai iš jų buvo apie šviesiaplaukius vyrus...).
Ingrida. Negi nebeliktų gražių ir patrauklių moterų?
Donata. Viliuosi, kad ne visai taip.
Ingrida. Bet pasaulis tikrai būtų netekęs Marilyn Monroe ir Kalifornijos gražuolių saulėje nugeltusiais plaukais. Bent jau tame amplua, kuriame jas vaizduoja Ponas Blondinės Stereotipas.
Donata. Aš vis svarstau – o kodėl būtent blondinė?
Ingrida. Europietiškoje kultūroje šviesiaplaukės ir ypač mėlynakės moterys ilgą laiką laikomos patraukliomis. Teigiama, kad šį įvaizdį ypatingai išpopuliarino reklamos.
Donata. Tačiau tuo pačiu metu atsirado ir daugybė juokelių, pabrėžiančių, kad blondinė nėra itin protinga. Taigi, blondinių stereotipas turi dvejopą reikšmę. Jos laikomos labai patraukliomis, tačiau, kita vertus, blondinės dažnai vertinamos kaip „labiau gražios, nei protingos“.
Ingrida. Gal dėl to, kad pirmoji moteris Ieva vaizduojama kaip šviesiaplaukė. Aiškinama, kad tai pirmosios viliotojos ir „blogiukės“ archetipas. Deivė Venera taip pat buvo auksaplaukė, o kaip žinia, ji – meilės ir grožio deivė, ilgainiui pradėta tapatinti tiesiog su nuogos ir laisvos moters įvaizdžiu.
Donata. Pavyko aptikti, jog blondinės stereotipo šaknys, kurios siekia apie 1770 m., kildinamos iš Paryžiaus kurtizanės Rosalie Duthe, kuri, kaip teigiama, visada labai ilgai pamąstydavo, prieš atsakydama į klausimą.
Ingrida. Jei jau apie kurtizanes, tai įdomu ir tai, kad 1883 m. paskelbtame Paryžiaus kurtizanių sąraše, blondinių ir brunečių santykis buvo trys prie vieno. Iškalbinga.
Donata. Na, ir galiausiai, manau, galima vienareikšmiškai sutikti, kad didžiausius laurus blondinės stereotipo formavimosi istorijoje skina Holivudas. Vien ko verta tavo jau minėta Marilyn Monroe – seksualumo ir kvailutės blondinės ikona.
Ingrida. O kur visgi stereotipas apie tamsiaplaukes?
Donata. Nemanau, kad tvirtai galime teigti, kad brunetės stereotipas neegzistuoja. Tiesiog jis nėra tiek plačiai paplitęs, kiek blondinės. Tačiau, jei ir laikytume, kad rudaplaukės stereotipas egzituoja žmonių sąmonėje, visgi, manau, jis labiau ne savarankiškas konstruktas, o atvirkščias blondinės stereotipo atspindys.
Ingrida. Atrodo, pakankamai primityvu – jei šios dvi plaukų spalvos tarsi du kontinuumo galai, tuomet ir požiūris formuojasi atitinkamai, nes nėra kitokio pasirinkimo. Taigi jei blondinės – gražios kvailutės, tuomet brunetės – rimtosios protinguolės.
Donata. Įdomu tai, kad tyrėjai padirbėjo šiuo klausimu. Štai, pavyzdžiui, Kalifornijos universitetas atliko tyrimą, kuriame prašė įvertinti šviesiaplaukių, brunečių ir raudonplaukių moterų gebėjimus. Rezultatai rodo, kad žmonės linkę skirtingai vertinti brunečių ir blondinių gebėjimus – brunetės vertintos kaip gabesnės.Taip pat pastebėta, kad plaukų spalva veikia ir atrankoje į darbą bei netgi darant karjerą. Jau vien pamačius kandidatės plaukų spalvą, atsiranda nuostata, kad brunetė bus labiau kompetetinga.
Ingrida. Įdomu, ką dar brunetės daro geriau?
Donata. Nujaučiu, kur link krypsta tavo klausimas... Kitų tyrimų rezultatai rodo, kad net 81 proc. respondentų brunetes laiko nuoširdesnėmis, o 71 proc. – geresnės ir pastovesnės nuotaikos. Tie patys 71 proc. iš 3 tūkstančių tyrime dalyvavusių vyrų pareiškė, jog ilgalaikiams santykiams mieliau rinktųsi brunetę. Brunetės laikomos smagesnėmis, taip pat sėkmingesnėmis darbe. Ir... net miegamajame! Tyrėjai apibendrindami daro išvadą, jog brunetės laikomos labiau autentiškomis, nuoširdžiomis ir su aukštesne savimone.
Ingrida. Visgi kai kurie tyrėjai pastebi, kad blondinės dažniau išteka už turtingų, išsilavinusių ir aukštą statusą užimančių vyrų.
Donata. Tačiau tai aiškinama tuo, jog dauguma žmonių nori, kad jų partneriai būtų mieli, nuoširdūs, sveiki ir fiziškai patrauklūs. Tad, jei blondinės stereotipas priskiria šviesiaplaukę gražių, o kito tyrimo teigimu, kad ir „šiltų“, moterų grupei, tuomet didesnė tikimybė, kad ji sėkmingai ištekės.
Ingrida. Visgi teisingumo dėlei pastebėkime – šių tyrimų rezultatai atskleidžia tik nuomonę, o ne objektyvius ryšius tarp plaukų spalvos ir tam tikrų savybių. O kas formuoja nuomonę?
Donata. Aš atsakyčiau, kad dažniausiai patirtis. Tačiau tik tada, kai gebi atsiriboti nuo stereotipinio vertinimo.
Ingrida. Viename tyrime net buvo iškelta mintis, kad atrenkant darbuotojus reiktų atsižvelgti į tai, kad jie nebūtų diskriminuojami pagal plaukų spalvą. Tai tik dar kartą primena, kad stereotipas gali būti galinga priemonė, formuojanti visuomenės nuomonę tam tikru klausimu.
Donata. Žinai, pagalvojau, kad kaip ir nuomonė, kad anekdotus apie blondines kuria pavydžios brunetės, taip ir frazė „Brunetės tai daro geriau“ gali būti tarsi atsakas su mažyte sarkazmo gaidele į be galo didelį dėmesį blondinėms. Ech... Jei pasaulyje neliktų blondinių, man nereiktų dažytis plaukų...
