J. Maynard teigimu, garsusis rašytojas perskaitė jos esė, tada ištiesė į ją rankas ir paprašė mesti mokslus, apsigyventi su juo (susilaukti vaikų ir kartu kurti vaidinimus Londono Vestende) ir tapti jo partnere visam gyvenimui (tada nuoširdžiai tuo tikėjau).
Jų meilės istorija truko neilgai. J. Maynard atsisakė stipendijos Jeilio universitete ir apsigyveno pas garsųjį kūrėją. Tačiau praėjus vos septyniems bendro gyvenimo mėnesiams, „J. D. Salingeris įdavė man du 50 dolerių banknotus, liepė grįžti į Naująjį Hampšyrą (JAV), susirinkti visus daiktus iš jo namų ir dingti“.
Kai 1998 m. pasirodė J. Maynard knyga, kurioje ji aprašė romaną su rašytoju, literatūros pasaulyje ją apšaukė parazite, oportuniste. Praėjus dvidešimčiai metų, rašytojai įdomu, ar šiais laikais žmonės kitaip reaguotų į jos romaną, ar J. D. Salingeris nesielgė grobuoniškai, siekdamas jaunos merginos, kokios nuostatos dominuoja, kai vyresni vyrai susitikinėja su gerokai jaunesnėmis moterimis?
„Per kelis dešimtmečius nuo tada, kai aprašiau tuos laikus ir ilgalaikį jų poveikį mano gyvenimui, sulaukiau daug skaitytojų laiškų, – pasakoja rašytoja. – Dalis – nuo moterų, kurios dalinasi stulbinamai panašiomis istorijomis apie tai, kaip įtakingi, solidaus amžiaus vyrai susižavi jaunų merginų naivumu, užkariauja jų širdis ir kita linkme pakreipia jų gyvenimą.“
Vienos vadinamosios pavasario ir žiemos sąjungos būna laimingos, kitos atneša daug nusivylimų. Prisimindami J. Maynard istoriją, paprašėme šešių moterų, kurios susitikinėjo su gerokai vyresniais vyrais, papasakoti, kokios įtakos tie santykiai turėjo jų gyvenimams. Ar žvelgiant į praeitį atrodo, kad jomis naudojosi? Ar jos gailisi dėl buvusių romanų?
Šešių moterų pasakojimai:
Astrid, 33 m.
„Man buvo 19-a, jam – kiek daugiau nei 30 m., draugavome pusmetį. Nepaisant amžiaus skirtumo, pinigų ir automobilį turėjau aš. Pamenu, dažnai atvažiuodavau jo paimti iš darbo. Mūsų santykiai nebuvo lygiaverčiai. Jaučiausi bejėgė prieš vyresnį vyrą, kuris tiek daug išmanė apie seksą – ar bent jau apsimetė išmanantis. Jis įtikino, kad yra tam tikras būdas užsiimti seksu ir kad turiu su juo mylėtis, kada tik jis panorėtų. Bijojau, kad nepaklususi jį prarasiu, taigi paklusdavau. Manau, jis suprato, kad esu jauna, vieniša, pažeidžiama ir pasinaudojo visais trimis veiksniais. Iki manęs jis draugavo su gerokai jaunesne mergina, po manęs irgi pradėjo susitikinėti su jaunesne. Įtariu, sąmoningai ieško jaunesnių moterų, nes jos turi mažai patirties, žinių ir ne iš karto supranta, kad jis – seksualiai kontroliuojantis ir dykaduonis.“
Shanna, 35 m.
„Kai man buvo 11 m., draugavau su 16 m. vaikinu. Mūsų draugystę iš dalies nulėmė tai, kad jis buvo mano geriausios draugės vyresnis brolis, iš dalies tai, kad mano aplinkoje 11-metės ir 16-mečio draugystė neatrodė netinkama. Paauglystėje dažnai padraugaudavau ar paflirtuodavau su vyresniais nei 20 m. vaikinais, o tapusi studente, draugavau su vyrais, kurie buvo įžengę į ketvirtą ir į penktą dešimtį.
Manau, esu gana keista, be to, jaučiu labai stiprų ryšį su mama – ji nežino mano asmeninio gyvenimo smulkmenų, bet jei pajuntu kažką negero, galvoje visada pasigirsta jos balsas. Niekada nebuvau verčiama daryti to, ko nenoriu. Laimė, dauguma mano draugysčių ir nuotykių buvo lengvi, nevarginantys. O šiaip manau, kad nėra lygiavertiškumo santykiuose, kai partneris žymiai vyresnis. Natūralu – ilgiau gyveni, turi daugiau patirties. Jaunesnes partneres prie vyresnių traukia todėl, kad vyresniems vyrams jos atrodo žavios. Tai gana klastinga. Galvodama apie praeitį prisimenu – vyro akys sužiba, kai sužino, kad esi dar jaunesnė, nei jam atrodė. Tada nuskamba frazės: „Bet tu atrodai tokia subrendusi.“ Tai būdas pamaloninti jaunesnę merginą ir apsaugoti save nuo galimo kaltės jausmo.“
Anne, 22 m.
„Mus siejo tiesiog seksas. Man buvo 19-a, jam – 42-eji. Susipažinome vienoje interneto svetainėje. Buvau pradėjusi pripažinti savo homoseksualumą, išgyvenau labai sunkų metą. Mąsčiau – jei permiegočiau bent su vienu vyru, galėčiau vadintis biseksualia. Mūsų padėtys buvo tikrai netolygios, bet dėl netradicinių priežasčių – jam patiko linksmai leisti laiką su jaunomis merginomis, o aš vis dar bandžiau save įtikinti dėl savo seksualumo. Nepamanykite nieko blogo – seksas buvo puikus, bet vis tiek ne visada jausdavau potraukį. Mane glumino tai, kad esu homoseksuali. Negalėdavau apsimesti, kad esu su mergina. Jis buvo geras žmogus. Gerbė mane, leisdavo man vadovauti, kai parodydavau, kad to noriu. Jis suprasdavo mano siunčiamus signalus, gerbė mano ribas. Nė trupučio nesigailiu dėl mūsų santykių. Jo dėka daug apie save sužinojau, nors niekada nesikalbėdavome iš širdies. Galiausiai jis netiesiogiai paskatino priimti save ir papasakoti artimiesiems apie savo seksualinę orientaciją.“
Melesana, 70 m.
„Mes susipažinome viename renginyje. Man buvo 29 m., jam – 46 m. Tuo laikotarpiu, kai susitikinėjome, jis išlaikė iš viso penkias moteris, trims moterims pasiūlė apsigyventi pas jį, viena iš jų sutiko. Mūsų santykiai truko maždaug metus. Savaime suprantama, kad mūsų padėtis nebuvo lygiavertė, jau vien todėl, kad jis mane išlaikė. Manau, kad jį traukė mano jaunystė, taip pat ir panašus mūsų išsilavinimas, išprusimas. Nesijaučiu taip, lyg jis būtų manimi naudojęsis. Jis tiesiog džiaugėsi, mėgavosi mano jaunumu. Nieko nesigailiu. Kol truko mūsų santykiai, pastojau nuo jo ir dariausi abortą. Abstrakčiai dėl to liūdėjau, kita vertus, jaučiau, kad vaikui reikėtų geresnio tėvo nei jis. Būdama su juo išmokau, kad 100 procentų nieko negalima pasitikėti, ši taisyklė pravertė ir vėliau gyvenime.“
Courtney, 28 m.
„Kai susipažinome su J., man buvo 18-a, jam – 33-ji, taigi mus skyrė 15 metų. Jis buvo jau išsiskyręs, turėjo du vaikus, kuriems tuo metu buvo 12 m. ir 8 m. Mokiausi pirmame universiteto kurse, vakarais dirbau barmene gana triukšmingoje vietoje. Mūsų santykiai, kurie tai nutrūkdavo, tai vėl atsinaujindavo, truko penkerius metus, be to, jie tikrai nebuvo lygiaverčiai. Su juo praradau nekaltybę, o jis nuolat norėdavo išbandyti kokių nors keistenybių. Man to visai nesinorėjo, nes seksas apskritai man buvo dar naujas dalykas. Jis pasakodavo man apie savo seksualinius santykius, bandydavo įtraukti į savo fantazijų realizavimą. Tas žmogus buvo manipuliatorius, meluodavo, kad tik daryčiau tai, ko jis nori. Kartą išgalvojo istoriją, kad kariuomenėje jam padarė vazektomiją, o ji daryta nauju būdu – su kažkokiais gnybtais. Praėjus ketveriems metams prisipažino, kad viską prasimanė. Būdavo sunku suprasti, kada jis sako tiesą, kada meluoja, dėl to tas laikotarpis atrodo lyg sapnas. Neseniai girdėjau, kad jis susitikinėja su dukters draugėmis (duktė šešeriais metais už mane jaunesnė). Nuo tada, kai išsiskyrė, jis nesusitikinėjo su vyresne nei 30 m. moterimi.
Emily, 33 m.
„Visą gyvenimą susitikinėju su vyresniais. Paauglystėje draugavau su 20, 21, 22 m. vaikinais, netgi su 27 ir 38 m. vyrais. Kai išsiskyriau (beje, vyras buvo mano amžiaus) vėl ėmiau susitikinėti su vyresniais vyrais, tai nepasikeitė iki šiol. Didžiausias amžiaus skirtumas tarp manęs ir vyro buvo 25-eri metai. Susipažinome darbe, mūsų ryšys truko maždaug pusantrų metų po to, kai išsiskyriau su vyru. Jis man patiko, bet nebuvo toks vyras, kurį matyčiau šalia ilgalaikėje perspektyvoje, manau, ir pati nebuvo tokia moteris, kokios jam reikėtų. Mūsų bendravimas buvo absoliučiai lygiavertis, o gal aš net jaučiau šiokį tokį psichologinį pranašumą, nes buvau jauna (ir graži, bet grožis – subjektyvi sąvoka), o tai glostė jam savimeilę. Jis buvo gana švelnaus būdo, nors galėdavo suvaidinti ir labai tvirtą nepalaužiamo charakterio vyrą. Visada stengdavosi paisyti mano jausmų. Ir vėliau susitikinėdama su vyresniais jaučiau, kad esame psichologiškai vieno lygio. Lygiai taip jaučiuosi ir su dabartiniu partneriu, kuris už mane vyresnis 13 metų. Manau, kad žmonės subręsta skirtingai – vieni anksčiau, kiti vėliau, visus mus formuoja gyvenimo patirtys. Būdama 33-ejų jaučiuosi daug patyrusi, esu nepriklausoma, subrendusi moteris, brandesnė nei daugelis mano bendraamžių (tiesa, linksmintis dar moku, kartais šėlstu lyg 20-metė). Visada jaučiausi lygiavertė partneriams, su kuriais susitikinėjau.“
