aA
„Gyvenu su mamyčiuku. Vaikino santykiai su mama tokie artimi, kad tas jų ryšys yra šiek tiek keistokas“, - prisipažįsta mergina ir prašo pagalbos, kaip išsaugoti santykius. Individualiosios psichologijos analitikas Viktoras Šapurovas teigia, jog tai galima vadinti priklausomybe.
Atvira merginos istorija: jo prarasti dėl to nenorėčiau
© Shutterstock nuotr.

Rašau dėl savo draugo, su kuriuo esame kartu jau penkerius metus. Mūsų visuomenėje tokie žmonės kaip jis dažniausiai vadinami mamyčiukais. Kartu gyvename jau 2 metus - mano tėvų name. Mano draugui - jo mama šventas dalykas. Tai būtų visiškai suprantama ir sveikintina, tačiau jų santykiai tokie artimi, kad tas jų ryšys yra šiek tiek keistokas.

Jis pas mamą lankosi kiekvieną dieną, kartais - po kelis kartus. Be to, jie po keletą kartų per dieną susiskambina, susirašinėja dešimtimis SMS žinučių.

Būna taip, kad jis vos tik prabudęs lekia pas mamytę (neperdedu).

Apskritai pradėjusi draugauti su juo praradau didelę dalį savo socialinio gyvenimo - ne dėl jo kaltės, bet dėl užkrečiamo jo apatiškumo. Jis nedirba, studijuoja (tačiau nesimoko), nesportuoja, savo laisvalaikį leidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus, neina susitikti su draugais, neieško darbo ir nesistengia, neskatina manęs stengtis, nors aš stengiuosi jį kasdieną stumti į priekį.

Namuose tik žaidžia savo tuos žaidimus, pažaidęs - pamiega ir lekia aplankyti vakar matytos mamytės. Kartu laisvalaikio mes neleidžiame, t. y. visai niekaip jo neleidžiame (buvimo po vienu stogu nelaikau laiko leidimu kartu). Man apie tai užsiminus jis teigia, jog visą dieną praleidžiame kartu, t. y. jis prie kompiuterio žaidžia, o aš tuo tarpu užsiimu savais reikalais.

Užsiminus jam dėl viso mamai skiriamo dėmesio, sulaukiu priekaištų, kad su savo tėvais aš leidžiu dar daugiau laiko. Suprask, jog gyvenimas po vienu stogu - laiko leidimas kartu.

Kad būtų aiškiau - jo santykiai su mama pasireiškia taip: susitikimai kiekvieną dieną, skambučiai, žinutės. Jis rūpinasi, ką jai nupirkti, kur ją nuvežti. Gavęs sąrašą bei instrukcijas apipirkinėja mamą arba ją pačią veža į parduotuvę, vežioja mamos drauges jų reikalais ir t. t.

Gyvendamas su manimi dvejus metus vis dar veža mamai skalbti jo rūbus, juos laiko mamos spintoje (namo pasiima rūbų vienai dienai į priekį), maudytis taip pat važiuoja pas mamą, nes jam "taip patogiau", nors man atrodo, kad tai dalis spektaklio, kad jo mama nepasijustų "iškritusi iš žaidimo".

Suprantu, jog jo mama - išsiskyrusi ir gyvena viena, tačiau nesu tikra, ar dėl to jam būtina jai atstoti antrą pusę. Jo mama taip pat mėgsta papilti žibalo - ji blogai, jaučiasi, jai depresija, liūdna. Beje, per visus draugystės metus ji sėdi namuose, nedirba.

Šiokias tokias ribas man pavyko nustatyti - draugystės pradžioje būdavo, kad suplanuojame savo laisvalaikį, pasiruošiame, o paskutinę minutę jis gauna nurodymus, kad jo laikas jau suplanuotas, beje seniai, tačiau mums pasakyta tik tą minutę. Dabar to nėra - apie suplanavimus jis sužino iš anksto. Tačiau kaip pasiekti normalų bendravimo tarp jo ir jo mamos lygį - tokį koks jis yra tarp daugelio žmonių?

Kaip žmogus jis labai geras, nuoširdus, mylintis ir mylimas, tiesa, gėlių ar staigmenų iš jo nesulaukiu, pusryčių į lovą ar pietų - taip pat (viską gaminu aš viena), tačiau, nepaisant to, mūsų santykiai labai geri, prarasti jo dėl tokio dalyko nesinorėtų.

Kartais pakalbame apie gyvenimą dviese, vaikus. Jis sako, kad viso to nori, bet tik tada, kai "turės pagrindą po kojomis", tačiau, kaip minėjau, dėl to nieko nesiima, darbo neieško, nesistengia net jei ir atsiranda neblogų variantų.

Dar išsiaiškinau vieną dalyką - jis yra nusprendęs, kad jo mama senatvėje gyvens su juo, nes ja reikės rūpintis. Mano teiginiui, kad rūpintis galima nuvažiavus kartą per dieną aplankius, sutvarkius namus, nuvežus maisto, jis nepritarė.

Beje, kaip minėjau, laisvalaikio kartu neturime. Daugiausia - dėl pinigų stokos. Šiuo metu taupome ant seniai suplanuotų trumpučių "atostogų" dviese, nes man jau stogas važiuoja nuo sėdėjimo namuose ir nuo nebuvimo dviese. Aišku, apie šiuos mūsų planus seniai žino ir jo mama (kaip gi kitaip), taigi su mumis dabar važiuos ir ji, nes juk jai nėra su kuo važiuoti.

Kaip man jam padėti?

Pataria individualiosios psichologijos analitikas Viktoras Šapurovas:

Panašu, kad šis vyras gerokai prisirišęs prie savo motinos. Tai netgi galima būtų pavadinti priklausomybe. Kaip ir aprašyta laiške, toks elgesys turi sukelti pasekmes. Žmogus negali domėtis iš karto viskuo. Intensyvus ryšys su motina mažina laiką, norą, jėgas veikti ką kita.

Iš esmės trukdomi socialiniai ryšiai, taip pat ir su partnere ar žmona.
Priklausomybė nėra vienpusis dalykas. Šis vyras priklauso nuo motinos matyt tiek, kiek ji priklauso nuo jo. Taigi priklausomybė riboja jų abiejų galimybes, stabdo vystymąsi.

Vystymasis jam reikštų studijas, karjerą, sėkmingą savirealizaciją, harmoningą santuoką, džiaugsmingą tėvystę. Motinai vystymasis reikštų užimtumą darbe, susitikimus su draugėmis.

Priklausomybė juos abu stabdo, menkina, mažina gyvenimo džiaugsmą. Tam tikrais atvejais tai gali būti kliūtis šeimyniniam gyvenimui. „Stogo važiavimas“ rodo besikaupiantį erzelį. Iš tikrųjų, jeigu niekas nepasikeis, šioje šeimoje apsilankys problemos.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kur gyvena pora. Kadangi ji gyvena moters tėvų namuose, tai jos kontaktai su tėvais neišvengiamai gausūs. Taigi, vyro priekaištas, kaip ir pagrįstas. Pats sveikiausias dalykas yra gyvenimas atskirai nuo visų giminaičių. Būtent tuomet atsiskleis visi iki šiol nežinomi bruožai ir bus geriausios sąlygos kompromisams ieškoti.

Ko gero geriausia yra neieškoti defektų partneryje. Defektų turi visi.

Dažnai atrodo, kad sutuoktinio problemos yra didesnės, nei paties. Tai žmogiškai suprantama, nes kito žmogaus problemos kelia diskomfortą labiau nei savo. Taip ir norisi nusiųsti kitą „pasigydyti“.

Priklausomybės nuo motinos situacija gali būti psichoanalitinio darbo objektu, bet tik tuomet, jei pats žmogus to pageidauja. Analitinė terapija yra ilgalaikis procesas (gali būti 1 metai, o gali būti ir 10).

Jai reikia pasiryžti, prireiks daug kantrybės ir pastangų, pagaliau finansų. Pasitaiko atvejų, kai žmogus sutinka eiti į terapiją spaudžiamas sutuoktinio.

Tai greitai pasibaigia ir neatneša laukto rezultato. Šiaip gali būti gerokai nemalonu lankytis pas analitiką ir stengtis keistis dėl to, kad žmona spaudžia. Tai būtų nemenkas pažeminimas.

Jei visgi pats žmogus suvokia turįs problemų, nereikia jo skubinti.

Pribręsti psichoterapijai kartais reikia kelerių metų. Neaišku ar žmona sutiks tiek ilgai laukti. Kita vertus, nusprendus dirbti analitiškai ir keistis asmenybę atsiveria kelias į harmoniją šeimoje. Tiesa, galbūt jau su kitu žmogumi, jei šis neturės kantrybės arba tiesiog neturės laiko laukti terapijos rezultatų.

Aprašyta laiške situacija rodo be kita ko ir tai, kad yra požiūrio į vertybes skirtumų. Mes neturėtume ginčytis, kieno požiūris teisingesnis.

Gyvenant šeimoje dideli, nesuderinami skirtumai yra pavojingi, grėsmingi bendrai ateičiai. Todėl susipažinus reikia nemažai laiko kalbėtis, bendrauti, kad suprasti, kokie panašumai ir skirtumai. Tuomet kiekvienas pasveria visus „+“ ir „—„.

Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite gyvenimas@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai). Išgyvenate kažką panašaus? Pasidalinkite patirtimi.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Duomenų apžvalga: ši COVID-19 banga Lietuvoje netrukus taps didžiausia per visą pandemiją (12)

Ketvirtoji COVID-19 banga Lietuvoje netrukus taps didžiausia per visą pandemiją, prognozuojama...

Profesorius Landsbergis vietoje 100 eurų išmokos siūlo „karstelio mokestį“

Profesorius Vytautas Landsbergis teigia turįs alternatyvą finansinei 100 eurų paskatai, kuria...

Pokyčiai ir degalinėse: į dalį be galimybių paso nepavyks užeiti, kai kuriose priimama tik po vieną klientą papildyta (144)

Penktadienį vairuotojai praneša apie tai, kad į dalį degalinių negali patekti be galimybių paso....

Pasikeitus tvarkai, prie parduotuvių nusidriekė pirkėjų eilės: bando prasmukti be galimybių paso patikslinta (613)

Daugėjant koronaviruso atvejų nuo penktadienio sugriežtinus ir mažesnių, iki 1,5 tūkst. kv....

Po Nausėdos įtarimų dėl vakcinacijos valdantieji žodžių nesirinko: „šis bailys peržengė ribą“ (176)

Į prezidento Gitano Nausėdos žodžius, esą vasaros pradžioje buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimo...

Žiniasklaida: Baltarusija sustabdė vizų išdavimą Irako piliečiams (124)

Baltarusija sustabdė vizų išdavimą Irako piliečiams , skelbia Lenkijos naujienų portalas...

Žurnalas „Tavo vaikas“ | D+

Berniukas su istorija: kad jo susilauktų, tėvai nuėjo kryžiaus kelius, o tada abu susirgo kovidu

Naujasis „redakcijos kūdikis “ – Adas, mažutis berniukas su didele istorija. Pasakojimą...

Lietuva antra ES pagal COVID-19 atvejus, trečia pagal mirtis: mūsų šalį sergamumu aplenkė kaimynė (76)

Lietuva yra antra Europos Sąjungoje pagal naujų COVID-19 atvejų rodiklį ir trečia pagal...

Pareiškimas dėl skiepijimo tempų sulėtinimo sukėlė emocijų audrą: Prezidentūra pateikė paaiškinimą (153)

Prezidentūra plačiau paaiškino, ką turėjo mintyje prezidentas Gitanas Nausėda , pareiškęs,...