Kaip ir daugelyje romantinių komedijų, čia atsitiktinis seksas tampa nebeatsitiktiniu, nes prabunda jausmai, atsiranda meilė, o galiausiai herojai ilgai ir laimingai gyvena. Filmuose kūniška aistra ir romantinė meilė nepastebimai susilieja į vieną jausmą, tačiau realybėje seksas be meilės dažniausiai atveda į tamsų akligatvį, o ne prie altoriaus.
Antropologė Helen Fisher sako, kad meilę galima suskirstyti į tris fazes:
1. Geismas, kuris gali būti nukreiptas į bet kurį žmogų.
2. Trauka ir susižavėjimas, kurių dėka geismas virsta romantiška meile.
3. Prisirišimas, kurio metu romantiška meilė išsivysto į ilgalaikius santykius.
Atsitiktinis seksas dažniausiai yra pirmosios fazės - geismo - išraiška. Deja, žmonės, kurie tikisi, kad aistra peraugs į romantišką meilę, šioje fazėje dažnai patenka į spąstus. Štai čia ir išryškėja skirtumas tarp filmų ir realybės.
Bet tai nereiškia, kad atsitiktinis seksas yra blogai. Tai gali būti smagus dalykas, suteikiantis galimybę išbandyti kažką naujo ir įgyti įgūdžių, kurie pravers ateityje, kai sutiksite jums skirtą žmogų. Visgi atsitiktinis seksas dažnai yra kur kas labiau komplikuotas.
Knygos apie moterų orgazmus autorė Emily Nagoski rašo: „Kai pirmą kartą su kuo nors gulate į lovą, svarbiausias klausimas yra šis - ko iš tiesų norite, kai norite sekso? Tai gana komplikuota. Norite patirti malonumą? Susirasti antrąją pusę? Ieškote meilės? Siekiate atkeršyti? Maištaujate? Trokštate pastoti?.. Kitas klausimas - ar seksas (ir koks seksas) padės jums tai gauti? Galbūt patirsite malonumą, bet nežinia, ar rasite meilę, geriau pasijusite, susilauksite kūdikio… Štai kodėl seksas be meilės yra kur kas sudėtingesnis dalykas, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.”
Atsitiktinis seksas gali turėti privalumų, bet jis yra rizikingas. Tiesa, filmuose dažniausiai akcentuojama rizika įsimylėti, o ne, pavyzdžiui, reali grėsmė užsikrėsti lytiniu keliu plintančia liga.
Štai ką rašo „Sekso Amerikoje“ autoriai, apklausę daugiau nei 3000 žmonių: „Mūsų tyrimas rodo, kad daug amerikiečių bent kartą gyvenime buvo užsikrėtę lytiškai plintančia liga, tačiau pasigauti ligą po atsitiktinio sekso nėra toks jau atsitiktinumas - žmonės, kurie yra labiausiai linkę užsikrėsti šiomis ligomis, pasižymi viena bendra charakteristika: jie turi daug seksualinių partnerių.“
Paaiškėjo, kad jei vyras yra turėjęs 2-4 partneres, jo rizika kada nors pasigauti lytiniu keliu plintančią infekciją yra maždaug 3 proc. Kuo daugiau partnerių jis turėjo, tuo didesnė buvo ši rizika. Kai partnerių skaičius išaugo iki 20, rizika padidėjo iki 28 proc. Panašūs skaičiai gauti ir išanalizavus moterų duomenis. Jų rizika nuo 5 proc. padidėjo iki 35 proc.
Tikriausiai nieko nuostabaus, kad kuo daugiau partnerių turi vyras ar moteris, tuo dažniau seksas vyksta už monogamiškų santykių ribų. Nenuostabu ir tai, kad į rizikingą atsitiktinio sekso situaciją patenka ir šių žmonių antrosios pusės, nes jos irgi labiau rizikuoja apsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis.
Be to, paaiškėjo, kad atsitiktinis seksas gali sukelti rizikingo elgesio “domino efektą“. Pasak „Sekso Amerikoje“ autorių, kuo daugiau partnerių žmogus turi, tuo labiau jis yra linkęs užsiimti seksu su žmonėmis, kurie irgi turi daug partnerių; be to, jis labiau linkęs užsiimti seksu su visiškai nepažįstamais žmonėmis, o taip dažnai nutinka apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų. Ir nors atsitiktinių lytinių santykių metu daugelis žmonių naudoja prezervatyvus, šis veiksnys nėra toks galingas, kad nusvertų padidėjusią riziką užsikrėsti infekcija.
Knygos „Sekso džiaugsmai“ autorius Alex Comfort rašo: „Neliepiu jums atsisakyti atsitiktinių santykių. Nereikia panikuoti ir vengti sekso malonumų. Mano tikslas - informuoti ir įspėti.“
Tad verta ar neverta praktikuoti atsitiktinius santykius? Nuspręskite patys. Ar realybėje, kaip ir filmuose, galima tikėtis laimingos pabaigos?
