Vyras yra nepatenkintas manimi, tuo kaip auklėju vaikus, nepatinka, kad nėra namuose tvarkos ir ramybės.
Vyras skirtis iniciatyvos nerodo, jo išeitis – susitikinėjimas su kitomis moterimis. Man sako, kad jei nepatinka esama situacija, galiu skirtis.
Aš norėčiau išsaugoti seimą, bet be galo sunku susidoroti su daugybe įskylančių jausmų: pykčiu, nusivylimu, bejėgiškumu, pavydu. Iš pykčio ir pavydo daug priekaištauju vyrui, tokiu būdu dar labiau atitolindama jį nuo savęs.
Žinau, kad noriu būti su savo vyru, bet ar tai reiškia, kad man jo taip reikia, kad aš pasiryžusi susitaikyti su jo neištikimybe? Ar aš esu pasiryžusi jo laukti ir tikėtis, kad ir vėl bus tik su manimi? O gal verčiau nutraukti šituos santykius ir kurti naują savo gyvenimą? Juk jei yra kita moteris, vadinasi jam nėra gera su manimi. Tai ar verta saugoti santykius su žmogumi, kuris jau manęs nebenori?
Žodžiu, galvoje kyla daugybė klausimų, bet nesugebu pati sau į juos atsakyti. Nežinau, kaip išgyventi tą nežinomybę, skausmą ir nusivylimą...
