Svarbu išsiaiškinti, kaip patikimai įvertinti tuos skirtumus. Kai psichologai nustato skirtumų tarp vyrų ir moterų, paprastai kyla diskusijų dėl to, ar tokių skirtumų priežastys yra vidinės ir biologinės ar socialinės ir kultūrinės. Ar moterys ir vyrai gimsta skirtingi, ar jų asmenybes suformuoja visuomenė?
Viename svarbiausių šios srities tyrimų, kurio rezultatus 2001 m. paskelbė asmenybės tyrinėtojai Paulas Costa, Robertas McCrae ir Antonio Terracciano, dalyvavo ir asmenybių vertinimo anketas užpildė per 23 000 vyrų ir moterų iš Honkongo, JAV, Indijos ir Rusijos.
Tyrimo duomenimis, moterys, palyginti su vyrais, dažniau manė esančios šiltesnės, draugiškesnės, taip pat labiau nerimastingos ir geriau suprantančios savo jausmus. O daugelis vyrų nurodė, kad jie labiau pasitiki savimi ir yra atviresni naujoms idėjoms.
Panašūs rezultatai gauti 2008 m., kai kita tyrėjų grupė paprašė daugiau kaip 17 000 žmonių, priklausančių 55 kultūrinėms tradicijoms, užpildyti asmenybės vertinimo anketą. Šio tyrimo respondentės išskyrė savo sutariamumą, neurotiškumą ir sąmoningumą, taip pat tokius ekstravertiškumo aspektus kaip šiltumas ir komunikabilumas.
Vienas akivaizdus tų tyrimų kritikų argumentas buvo tas, kada respondentai patys vertino savo asmenybes. Galbūt moterys ir vyrai skyrėsi paprasčiausiai dėl to, kad jų požiūrį į save lėmė kultūriniai stereotipai? Tačiau tai atrodo mažai tikėtina, nes kitu tyrimu nustatyti iš esmės panašūs 55 skirtingoms kultūroms priklausančių 12 000 žmonių apklausų rezultatai, nepaisant to, kad jų buvo paprašyta įvertinti ne savo, o gerai pažįstamo vyro ar moters asmenybę.
Kitu R. McRae ir kolegų tyrimu nustatyta, kad vyrų ir moterų asmenybės skirtumai ima ryškėti labai anksti. Pavyzdžiui, 2013 m. atliktame tyrime buvo apžvelgti 357 trimečių dvynių porų temperamento vertinimai. Berniukai vidutiniškai buvo vertinami kaip aktyvesni nei mergaitės, o mergaitės – kaip drovesnės, dėmesingesnės ir geriau kontroliuojančios savo elgesį.
Be to, atrodo, kad vyrų ir moterų asmenybės skirtumai išlieka iki senatvės. Vienu tyrimu siekta įvertinti 65–98 metų amžiaus moterų ir vyrų asmenybės skirtumus. Kaip ir tiriant jaunesnius suaugusiuosius, nustatyta, kad vyresnio amžiaus moterims, palyginti su vyresnio amžiaus vyrais, labiau būdingas neurotiškumas ir sutariamumas.
Šioms išvadoms pritaria evoliuciniai psichologai, kurie teigia, kad mūsų šiuolaikiniai psichologiniai bruožai atspindi mūsų tolimų protėvių išgyvenimo poreikių poveikį ir kad vyrams ir moterims buvo keliami skirtingi reikalavimai, susiję su tokių poreikių tenkinimu. Pavyzdžiui, moterims, kurioms būdingas didesnis rūpestingumas, greičiausiai pavyksta sėkmingai užauginti pažeidžiamus palikuonis, o drąsesniems vyrams paprastai geriau sekasi konkuruoti dėl gyvenimo partnerių. Atitinkamai šie bruožai greičiausiai buvo perduodami kitoms kartoms.
Tačiau kai kurie mokslininkai nenori sutikti su tokiu biologiniu žmogaus elgesio aiškinimu ir mano, kad taip nuvertinama socialinių ir kultūrinių veiksnių įtaka tam, kas esame ir kaip elgiamės.
Beveik neabejotina, kad tokiems socialiniams veiksniams tenka tam tikras vaidmuo. Tačiau tarpkultūriniais tyrimais iš tiesų nustatyta, kad moterų ir vyrų asmenybių skirtumų paprastai daugiau išsivysčiusiose ir lyčių lygybę užtikrinančiose kultūrose, pavyzdžiui, Europos ir Amerikos, o ne Azijos ir Afrikos kultūrose, kur lyčių lygybė mažesnė (vertinant tokius dalykus kaip moterų raštingumas ir tikėtina gyvenimo trukmė). Atrodo, jog tai prieštarauja minčiai, kad mūsų asmenybių formavimasis priklauso nuo kultūrinių lūkesčių, siejamų su tradiciniais lyčių vaidmenimis.
Kitas būdas pažvelgti į šį klausimą – asmenybės bruožus vertinti netiesiogiai. Šis metodas pagrįstas tuo, kad, išgirdę skirtingus žodžius, respondentai klaviatūros mygtukus turi nuspausti kuo greičiau, taip siekiant įvertinti, kiek žmonės yra pasirengę sau pritaikyti žodžius, kuriais apibūdinami skirtingi asmenybės bruožai. Mintis yra ta, kad dalyviai nežino, kad jie atskleidžia tai, ką jie iš tiesų mano apie savo asmenybę, tad jų rezultatams negali turėti įtakos pastangos paisyti kultūrinių lūkesčių, susijusių su lyčių elgesiu.
Michelangelo Vianello vadovaujama tyrimo grupė iš Italijos šį požiūrį pritaikė 2013 m. tyrime, kuriame dalyvavo per 14 000 žmonių. Vyrų ir moterų asmenybės skirtumai buvo triskart mažesni taikant netiesioginio vertinimo metodą, palyginti su vertinimu pagal standartinę asmenybės anketą, todėl galima teigti, kad skirtumams, nustatytiems naudojant standartines anketas, didelės įtakos turėjo sąmoningu lygmeniu egzistuojančios respondentų išankstinės nuostatos.
Vis dėlto, nors ir mažesniu mastu, netiesioginis vertinimas atskleidžia tam tikrus vyrų ir moterų asmenybės skirtumus, pavyzdžiui, kad moterims labiau būdingas neurotiškumas ir sutariamumas. Trumpai tariant, tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad vyrų ir moterų asmenybės skirtumai egzistuoja pasąmonės lygmeniu, o tyrimuose, kuriuose remtasi pačių respondentų įsivertinimu, lyčių skirtumai greičiausiai buvo perdėti.
Nors tikėtina, kad diskusijos dėl vyrų ir moterų asmenybės skirtumų dydžio ir priežasčių tęsis dar ilgai, greičiausiai yra pagrindo daryti išvadą, kad tarp vidutinio vyro ir moters asmenybių esama bent jau tam tikrų skirtumų. Tačiau žodis „vidutinis“ čia yra svarbus – kad ir kokiu tyrimu nuspręstume pasikliauti, tarp skirtingų lyčių asmenybių vis dėlto esama daug panašumų. Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad čia kalbama apie asmenybę, o ne apie visus asmens kognityvinius ir elgesio aspektus.
Atlikusi įvairių vyrų ir moterų psichologinių skirtumų apžvalgą psichologijos profesorė Janet Hyde tvirtina, kad tarp vyrų ir moterų daugiau panašumų nei skirtumų. Jos teigimu, skirtumai tarp lyčių panašesni į atstumą tarp Šiaurės ir Pietų Dakotos, o ne į atstumą tarp Marso ir Veneros.
