Kiekvienas iš mūsų gyvenime susiduriame su pareiškimu: “Tu blogas!” arba “Tu geras!”. Kaip dažnai šie žodžiai, nors ir būdami pakankamai tušti ir įprasti, mums tampa lyg nuosprendžiu arba palaiminimu. Tu blogas, - ir mes stengiamės įrodyti žmogui, kad viskas ne taip. Tu geras, - ir štai mes jau džiaugsmingai sukamės aplink jį. Verta ar neverta kreipti dėmesį į tokias pastabas?
Liūdnas vyras
Tačiau mes nei blogi, nei geri. Tai neteisingas vertinimas. Jis apriboja mus, paverčia mus nelaisvais. Negalima būti geram visiems. Kažkam mes vis viena išliksime blogais, o šis “blogumas” tampys mūsų sielą, priversdamas mus pasijusti nelaimingais, priversdamas nuolat patvirtinti savo “gerumą”. Neigiama nuomonė apie mus įrėžia mumyse gilų skausmingą rėžį, prisilietimas prie kurio kiekvieną kartą mums sukelia šokiruojantį skausmą.

Vertinimas “geras-blogas” tinka elgesiui su šunimis ir reikalingas tiems, kurie vadovauja šiems nelaimingiems sutvėrimams. Tačiau juos naudoja ir žmonės savo vaikams “auklėti”. Vaikystėje tėvams buvo reikalingi kokie nors instrumentai, kuriais jie galėtų daryti mums įtaką. Ir jie išsirinko tai, kas paprasčiausia – žaisti vaiko poreikiu jausti tėvų meilę. Tai padaryti labai paprasta: vaikas daro kažką, kas nepatinka mamai, ji pliaukšteli jam per užpakalį, sako, kad jis blogas, o be to, kad jam viskas būtų aišku, dar ir atima iš jo savo meilę.

O kad mes žinotume, ką reiškia būti geru, mus už kažkokias gėrybes, kurias mes suteikiame mamai, glostydavo per galvą ir vaišindavo įvairiausiais skanėstais, tuo pat metu sakydami: “Tu geras, nes myli mamą…”. O meilė mamai pasireiškia tuo, kad mažylis paskui save vakare sutvarkė žaislus. Kaip paprasta parodyti žmogui, kad tu jį myli – tiesiog paskui save sutvarkyti žaislus. Taigi ar verta stebėtis, kad užaugę mes nemokame mylėti, o tik “tvarkome žaislus”?

Pora

Kai suaugę žmonės myli, jie mėgina parodyti mylimajam savo gerumą ir vengia susilaukti artimo žmogaus bausmės už blogumą. O mylimasis, su mamos pienu išmokęs šios strategijos, su malonumu tuo naudojasi, tai reiškia - barasi ir periodiškai paglosto galvą, tačiau pyksta, kai tokie pat metodai taikomi ir jo atžvilgiu. Tai mūsų visuomenėje vadinama meile. Tačiau tai vargu ar yra ne meilė, greičiau paprastas žvėrynas, nes panašius dresavimo metodus naudoja auklėjant mylimus gyvūnėlius, o ne tik žmones.

Taigi ar verta mėginti patvirtinti Darvino teoriją savo patirtimi? Pirmuonis žmogumi netaps, net neverta mėginti. Verčiau iš viso su tokiais egzemplioriais savo gyvenimo nesusieti, o jeigu jau taip nutiko, skirkitės, net jeigu atrodo, kad jau vėlu. Kaip nustatyti, kas yra prijaukintas pirmuonis, o kas – ne? Štai trumpas sąrašėlis: Prijaukintas pirmuonis:

·Įžeidus ,
· Pikta pamenantis,
· Kartais grubus,
· Galvoja tik apie save,
· Myli taip, kad norisi bėgti,
· Kerštingas ,
· Pavydus,
· Egoistiškas,
· Dažnai nesupranta paprastų paaiškinimų.

Pora

Beje, tegul jūsų nesupainioja vyriškos galūnės. Yra daugybė moterų, kurios visiškai atitinka šiuos požymius. Beje, jeigu jūs sutikote tokį egzempliorių, bėkite nuo jo, kol ne vėlu. Tarp kitko, į žmones panašūs pirmuonys labai gabūs mimikai. Juos labai lengva sumaišyti su žmonėmis, kas nuolat ir atsitinka, tuo labiau, kad bėgant laikui žmonių lieka vis mažiau, o pirmuonių – vis daugiau. Kurlink mes einame?

Na, jūs, žinoma, suprantate, kad visa tai yra juokai, nors… kiekviename juoke yra tiesos…

O jeigu rimtai, tai vertinimas “geras-blogas” – tai puikus būdas įpiršti žmogui kaltės jausmą, kad paskui, žaidžiant šiuo jausmu, galėtume gauti ką nors savo naudai. Tai įprastinė, niekuo nepridengta manipuliacija. O manipuliuoti žalinga, nes žmonės tai jaučia, o reaguoja į tai adekvačiai, tai yra, pradeda manipuliuoti mumis, o tai nėra malonu. Pastebėjote?

Ką gi, išeina, kad vertinti žmonių negalima, tačiau kažkokia moralė vis tik privalo būti, priešingu atveju, tapę nevertintinais, kai kurie pirmuonys pavirsta žvėrimis ir pradeda misti žmogiena.

Tegul vertinimas būna ne iš pozicijos “geras-blogas”, o iš pozicijos “gėris-blogis”. Tiesiog užduokite sau klausimą: tai, ką aš dabar darau – tai gėris ar blogis. Jeigu aš statau, kuriu – tai gėris, jeigu griaunu – tai blogis.

Štai, pavyzdžiui, kas kaltas dėl ginčų: Tas, kuris juos pradėjo? Tas, kuris pratęsė? Abu? Galime jus nudžiuginti… jūs neteisūs nei vienu atveju. Kaltas tas, kuris sujudino santykius. Pradėti ginčą gali bet kuris, paprasčiausiai nuotaika ne ta ir prasideda… Tačiau juk idealių žmonių nėra, kažkada visi mes pratrūkstame.

Liūdnas vyras

Pratęsti ginčą gali taip pat bet kuris iš dviejų, todėl kartais būna labai sunku neatsakyti. Visi mes žmonės ir kartais darome klaidas. Tačiau jeigu kažkas pradeda ginčą vystyti, stiprinti, intensyvinti, būtent šis žmogus ir ardo santykius, net jeigu jis kovoja už taiką visame pasaulyje.

Galima sugriauti santykius, o “dėl akių” prisidengti kilniais tikslais, tačiau visa tai tėra apgaulė. Galima meluoti žmonėms ir žmonės gali patikėti, jeigu meluosime įtikinamai, tačiau neįmanoma meluoti pačiam sau, nes siela visuomet jaučia netiesą ir žino – kas yra gėris, o kas – blogis. Mes kiekvieną žingsnį žinome, kur gėris, o kur blogis, tačiau norėdami įsisamoninti šį žinojimą, turime liautis tikėję tais postulatais, kuriuos mums įpiršo visuomenė. Ir tuomet mums bus nereikalingi įvairiausi vertintojai ir patarėjai. Mes visuomet turėsime su kuo pasitarti – su savimi.

Visuomenė taip surėdyta, kad mes dažnai jaučiamės kalti. Religija verčia mus jaustis nuodėmingais dėl to, kad mes norime būti turtingi ir laimingi “… nes tik vargšai keliauja į rojų”. Ir mes plėšomės tarp šių prieštaravimų – juk vargšams gyventi sunku, o būti turtingu negalima.

Madingi žurnalai mums rodo etaloninį grožį ir mes, lygindami save su juo, jaučiamės nepilnaverčiais. Tačiau juk mes visi skirtingi ir ar galima sakyti, kad kažkoks modelis yra gražesnis už jus vien tik todėl, kad šį sezoną madinga būtent tokia figūra ir veidelis?

Liūdna moteris

Pavydo jausmu paremtos visos reklaminės akcijos. Jums rodo baltumu spindinčią virtuvę ir jūs, pažiūrėję į savo viryklę ar indaplovę, suprantate, kaip vargingai gyvenate. Jums rodo gražius ir ryškius vyrus ir moteris, geriančius vyną ir besiilsinčius po palmėmis, ir jūs pasijuntate prislėgti nuo minties apie tai, kad jie tai gali, o jūs -–ne.

Kaltės jausmas paremtas palyginimu. Mes lyginame save su kažkuo, kas už mus geresnis ir jaučiamės kalti, kad mes ne tokie puikūs. Kaltės jausmas gali būti kaip rėžis, paliekantis kruvinas žymes mūsų sieloje ir kaip motyvacija pakeisti savo gyvenimą ir paversti jį geresniu. Svarbiausia – nereikia lygintis. Ar girdėjote tokią metaforą:

Vienas žmogus Indijoje, nešiojantis vandenį, turėjo du didelius krepšius, kabančius ant galo pagalio, kurį jis nešiojo ant pečių. Vienas krepšys buvo sudūlėjęs, o kitas – nepriekaištingas, ir visuomet nuėjus ilgą kelią nuo šaltinio iki namų jame būdavo įmanoma parnešti visą vandenį. Tuo tarpu iš sudūlėjusio krepšio pusė vandens išvarvėdavo.

Dvejus metus tai tęsėsi diena iš dienos: žmogus, nešiojantis vandenį, į savo mokytojo namus atnešdavo tik pusantro krepšio vandens. Žinoma, nepriekaištingas krepšys didžiavosi savo pasiekimais. O vargšas sudūlėjęs krepšys labiausiai gėdijosi savo netobulumo ir buvo labai nelaimingas, nes sugebėjo padaryti tik pusę to, kam buvo skirtas.

Po to, kai dvejus metus jis jautė skausmą dėl savo nepilnavertiškumo, jis prakalbo į vandens nešiotoją:

—Aš gėdijuosi savęs ir noriu atsiprašyti prieš tave.

—kodėl? Ko tu gėdijiesi?

—Dvejus metus aš gebu atnešti tik pusę savo nešulio, nes šis įtrūkimas mano šone praleidžia vandenį ir jis grįžtant atgal išteka. Tu dirbai šį darbą ir dėl mano trūkumų tu nesulaukdavai pilnų savo pastangų rezultatų, - liūdnai pasakė krepšys.

Vandens nešiotojas pajuto gailestį senam krepšiui ir, būdamas jautrus ir užjaučiantis, jis pasakė:

— Kadangi mes grįžtame pas mano mokytoją, noriu, kad tu pažiūrėtum į gražias gėles pakeliui į jo namus.

Iš tikrųjų, kai jie pakilo ant kalvos, suskeldėjęs krepšys atkreipė dėmesį į žavingas gėles vienoje kelio pusėje ir tai apramino jo nerimą. Tačiau takelio pabaigoje jis vėl pasijuto blogai, nes per jį ištekėjo pusė jo vandens ir dėl to iš naujo dėl savo trūkumų atsiprašė.

Tuomet vandens nešiotojas pasakė krepšiui:

— Tu pastebėjai, kad gėlės žydėjo tik tavo kelio pusėje, o ne kito krepšio kelio pusėje? Aš visuomet žinojau apie tavo trūkumą ir juo pasinaudojau savo naudai. Aš pasėjau gėles tavo pusėje ir kas dieną, kai mes grįždavome nuo šaltinio, aš jas laisčiau. Dvejus metus aš galėjau skinti šias gėles ir jomis puošiau savo mokytojo stalą. Be tavęs, tokio, koks esi, jo namuose nebūtų buvę šio grožio!

Ar bereikia dar ką nors sakyti? Kiekvienas iš mūsų esame puikus, tobulas ir unikalus. Tačiau mūsų abejonės dėl to gali įtikinti žmones priešingai. Tačiau svarbiausia – įtikinti mus, kad kažko neturime ir dėl to nesame tobuli. Tobulybė yra nepasiekiama, nes jeigu būtų įmanoma tapti pačiu tobuliausiu žmogumi, pasaulis numirtų tą pačią dieną ir išnyktų svajonės, o be svajonių nėra gyvenimo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gražiausias Lietuvos kaimas, kuriame liko vos 6 gyventojai: sodybos kaina čia siekia 200 tūkst. (68)

Gražiausiu Lietuvos kaimu išrinkti Grabijolai – mažas, miškuose pasislėpęs kaimelis tarp...

Jei Seimas nepersigalvos, kitais metais parduotuvės sekmadieniais ir per šventes nedirbs papildyta (76)

Paskutiniais mėnesio sekmadieniais ir švenčių dienomis parduotuvės nedirbs – tai numato...

Ugniagesiai perspėja ruoštis: smarkiai lis, numatoma perkūnija ir škvalas (62)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos išplatino perspėjimą, kad...

Pompeo juokelis Kim Jong Unui: nebūčiau prieš tave nugalabyti (4)

Paviešintos gana intriguojančio detalės apie tai, kas buvo pasakyta per pirmąjį JAV valstybės...

Padėtis tragiška: liepsnos kėsinosi į Kuršių neriją (6)

Užsitęsusi sausra kelia didelį nerimą – vieną po kito gaisrai niokoja šalies miškus . Vos...

Krizė Vokietijoje: pildosi perspėjimai dėl pasekmių visai Europai (157)

Nutiko tai, dėl ko dar 2015 metais, svetingumo kultūros apogėjuje, būgštavo žymus vokiečių...

Netikėtas gyvenimo posūkis paskatino imtis veiklos, kurios pinigais neįkainosi

Tolerancija, visų socialinių grupių gerovė – tokie įprasti ir nedaug atskleidžiantys žodžiai...

Gyvai / Svarbiausios Peru rungtynės ir antrosios pergalės siekiantys prancūzai 0:1 (2)

Ketvirtadienį vakare C grupėje išgyvenimo rungtynes žais Peru, kuriems nesėkmė užkirstų...

Gražulis neneigia vaiko mamai siūlęs darytis abortą (714)

Seimo narys Petras Gražulis su palangiške Birute Navickaite susilaukė vaiko, tokia žinia...

Senjorams darbo rinkoje svarstomos mažesnės „Sodros“ įmokos, kitos lengvatos (10)

Planą Lietuvos demografinėms problemoms spręsti rengianti Vyriausybė ieško būtų, kaip...