Ar normalu pavydėti savo sutuoktinio... šuniui? Mūsų kalytė labai prisirišusi prie vyro, nes jis ją vedžioja į lauką. Miega mūsų lovoje, šalia jo, faktiškai ant jo pagalvės. Jis ją glosto dažniau nei mane... O kai kartą juokais lovoje susigrūmėm, ji puolė jį ginti.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Atsako psichoterapeutas Olegas Lapinas

AR NORMALU PAVYDĖTI ŠUNIUI?

Atsakant į klausimą, ar normalu pavydėti, visuomet norisi pasakyti: viskas, ką mes jaučiame, yra normalu. Netgi psichiatrijoje normos ir patologijos riba yra nupiešta šakėmis ant vandens. Pavyduliauja beveik visi žmonės, netgi vienuoliai budistai, ir tai, kad jūs pavyduliaujate savo sutuoktinio šuniui, manęs visai nestebina. Tai tik rodo, jog jūs neturite rimtesnės konkurentės ar konkurento. O jų būna daug.

Pavyduliauja žmonos įvairiausių dalykų:

dėmesio kitai moteriai, parodytam netgi kavinėje ar gatvėje: „aš mačiau, kaip tu ją apžiūrinėjai!;

mamai: „tai tau jos blyneliai skanesni, nei mano?“

vaikui: „tai aš tau bloga, o dukrelė - tavo princesė?“

draugų kompanijai: „tai į vakarėlį tu važiuoji be manęs, nes ten, sakai, bus tik vyrų kompanija?“

televizoriui ir kompiuteriui: „tai man tau laiko neužtenka, o spoksojimui visą vakarą į neaiškius paveiksliukus - užtenka?“

automobiliui: „prisipažink, kam tu skiri daugiau dėmesio – man ar mašinai?“

darbui: „man atrodo, kad tu esi vedęs ne mane, o savo darbą“.

Tad tai, kad jūs pavyduliaujate dėl vyro dėmesio šuniui, yra labai suprantama. Juolab tai yra kalytė. Šunims apskritai labiau už kitus gyvūnus būdingas emocinis prisirišimas prie šeimininko, ir jūsų kalytė to neslepia. Ji pavyduliauja jo jums, ir gina nuo jūsų, nes jį iškelia virš kitų. O gulėdama šalia jo pagalvės aiškiai parodo, kad pretenduoja išstumti jus iš šeimos jums numatytos vietos.

Šunų dresuotojai patartų jums nuo pat pradžios parodyti jai jos vietą namuose. Ir tai būtų radikalus bei praktiškas sprendimas - permokyti šunį, parodyti jam, kad šeimos hierarchijoje jūs stovite aukščiau už ją. Šunų hierarchinis instinktas paveldėtas iš vilkų ir šeimininką ji suvokia kaip gaujos vadą. Tapkite vado pavaduotoja. Taip, kaip berniukas iš populiaraus filmo „Pi gyvenimas“ išmoko parodyti vietą valtyje agresyviam tigrui.

Iš čia kyla klausimas - o kokia visų tų kovos dėl vyro išraiškų prigimtis?

Ši prigimtis slypi prieraišiojoje meilėje. Tai yra santykiuose, kuomet vienas gyvis sako kitam: tu - mano ir išskirtinai mano. Pabandykite įžengti į saugomą šuns svetimą kiemą - jis ims loti. Prisiartinkite prie gaidžio vištidėje - jis mosuos sparnais. Pabandykite priartėti prie gulbių porelės ežere - gulbės šnypš ir bandys jums įgelti.

Nenuostabu: visi gyviai turi teritorinį instinktą - netgi akvariumo žuvelės gina savo nematomą pasienį nuo kitų žuvelių. Visur, kur gyvos būtybės gyvena poromis, sutuoktinis laikomas neatsiejama savos teritorijos dalimi. Ir visi, kas kėsinasi į tavo teritoriją, o vadinasi, ir į tavo sutuoktinį, automatiškai suvokiami kaip įsibrovėliai.

Įsijungia gynybinė reakcija, kuri gyviams yra instinktyvi, o žmonių suvokiama kaip antipatija konkurentui: pavyduliavimas. Todėl tai, ką jūs jaučiate pamačiusi savo vyrą drauge su kalyte, yra iš protėvių paveldėta gynybinė reakcija. Ji įsijungia kartu su prieraišia meile vyrui, ir palaiko ją tam tikri smegenų hormonai, pavyzdžiui, oksitocinas. Todėl kovoti jums su šia reakcija neverta. Savo smegenų nenugalėsi.

O ką jums daryti? Pripažinusi, kad jūs pavyduliaujate, jūs jau padarėte labai svarbų žingsnį - atskyrėte save nuo šios instinktyvios reakcijos, tapote jos stebėtoja. Kokie gali būti sekantys žingsniai? Dabar jūs esate laisva pakeisti požiūrį į savo pačios emociją. Ar verta eiti taip sudėtingai?

Viskas priklauso nuo jūsų tobulumo siekio. Jei jūs tokių siekių neturite, čia galima ir sustoti. Jūs pasidalinote savo problema, papasakojote ją artimiems bei draugams. Pasiguodėte. Jie prisiminė analogiškus atvejus, pabandė kažką patarti. Ir viskas. Taip jau yra.

Tačiau galima eiti toliau, jei jūs norite tobulėti. Ir šis „toliau“ reiškia, kad jūs nekeičiate savo pavyduliavimo, bet keičiate savo požiūrį į jį taip, kad šis požiūris keltų jums teigiamus jausmus - juoką, smalsumą, nuostabą. Juk ką mes bejaustumėme, mes galime į šiuos jausmus žiūrėti skirtingai.

Imkime baimės jausmą. Bijodami mes galime pasiduoti baimei ir netgi sustiprinti ją iki panikos. Bijodami mes galime ironiškai pašiepti save, pasakę: „na, tai aš, kaip visuomet, dėjau į kelnes“. Bijodami mes galime suirzti: „nekenčiu savęs - ir vėl man užėjo ta baimė!” Bijodami mes galime pagailėti savęs ir paguosti: „vargšele, tu ir vėl bijai... Nieko - pakentėk, tuoj bus saugi vieta...“ Tai yra, pačiai baimei mes galime paskirti vis kitokį požiūrį ir pajausti vis kitokį jausmą - jausmą dėl jausmo.

Jūsų pavyduliavimą taip pat galima sutikti ne rimtai, o su humoru. Jei jūs to dar nedarėte, padarykite šitaip. Kiekvieną kartą, sutikusi pažįstamus ar draugus, pasakykite linksmai: „Aš tau papasakosiu juokingą istoriją. Nepatikėsi, aš pavyduliauju savo vyro šuniui!“

O vyrui namuose keletą vakarų iš eilės paskaitykite ištrauką iš Šekspyro dramos „Otelas“: „Ar meldeisi tu prieš naktį, ... ?“ (čia įstatykite vyro vardą). Skaitykite išdidžiai, iškilmingai, o jei galite - padainuokite šias eilutes operos dainininkės balsu!

Ir tuomet jūs pastebėsite įdomų dalyką. Ne tik pasikeis jūsų nuotaika. Jūs pamatysite, kad jūsų varžovė - kalytė - ima žiūrėti į jus visai kitu žvilgsniu. Šitas žvilgsnis atsiranda naminiams gyvūnams, kai jie mato savo šeimininkus iš neįprastos pusės. Šiame žvilgsnyje slypi neišsakytas gyvūno klausimas: juk žiūrėdamas į žmogų jis bando suvokti būtybę, kuri jam yra nesuvokiama ir niekuomet nebus.

Ši būtybė turi jam neprieinamą gamtos dovaną - mokėjimą matyti save iš šono ir juoktis iš savęs. O jūs, pamačiusi šį šuns žvilgsnį, pagaliau suprasite: ji jums - ne konkurentė. O kai šitai suprasite jūs, supras ir vyras. Jei jis tikrai protingas vyras, jis padarys protingą pasirinkimą tarp jūsų ir gyvūno.

Sėkmės jums.
Olegas Lapinas

Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Viskas pasikeitė per naktį: oro uoste – „turistai“ su automatais, gatvėse pasirodė tankai (147)

„Sugedus lėktuvui“ nusileidę „turistai“ ir „ Aeroflot darbuotojai“ atstato automatų...

Baltarusės vyksta gimdyti į Vilnių ir moka tūkstančius: Olga papasakojo esminius skirtumus (92)

Tarp Baltarusijos moterų, besiruošiančių tapti motinomis, populiarūs gimdymai Vilniuje. Žinoma,...

Lietuvių atostogas Lenkijoje apkartino grėsmę sveikatai keliantis jūros vanduo (19)

Praeitame pasakojime apie Lenkijos pajūrį išsiaiškinome, kad sąvoka “pasijausti ponais” gal...

Bandė emigruoti į Norvegiją, bet nepasisekė: nuo to laiko savo šeimos gyvenimą pavertė pragaru (55)

„Sugyventinis sakė, kad neužsikoduos. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Vaikų teisių...

„Žiurkikių“ kebabais prekiaujantis verslininkas: nėra ko piktintis, pavadinimas – žmonos garbei (113)

„Žiurkikių“ kebabas. Tokį maisto patiekalą galite nusipirkti dviejose Molėtuose...

Tikriems lietuviškiems lašiniams iškilo rimtas pavojus (57)

Naujas kovos su afrikiniu kiaulių maru (AKM) planas grasina tautinio paveldo mėsos produktų gamybai...

Doveika įvertino Vėlyvio provokaciją bažnyčioje: ar nusišlapinti ant artimo žmogaus kapo taip pat būtų labai meniška? (445)

„Čia nieko originalaus. Nieko. Tuščia. Čia garbėtroškos priemonė“, – apie Emilio Vėlyvo...

Dvylika efektyviausių būdų, kaip sujaudinti moterį (3)

Mokslininkai išsiaiškino, kad norint susijaudinti prieš seksą, moterims reikia daugiau laiko nei...

Mama pasibaisėjo kitų patarimais: motinos pieną ragino keisti ryžių nuoviru (8)

Konkursui „Mano istorija – esu kitokia mama negu visos“ savo pasakojimą atsiuntusi Justina...

Niekšai bites išmetė į šiukšlių konteinerį

Klaipėdoje, Mokyklos gatvėje, prie šiukšlių konteinerio žmonės pastebėjo besisukantį bičių...