aA
Dar žaisdami vaikystėje kieme mes mokomės šio įdomaus sugebėjimo - įžūlumo. Kartais mes vadiname jį gražiau: drąsa. Kartais drastiškiau: akiplėšiškumas. Susiduriame mes su šia savybe dažniausiai taip: kažkas kažkam pavyksta aktyviomis pastangomis, nepaisant kitų interesų, o mums - ne. Tuomet tariame: nenoriu akių draskyti. Arba dar liūdniau: nemoku.
Iš karto prisipažinsiu, kad aš gyvenų gana keistoje vietoje - 5 minutės nuo Aušros vartų. Eidamas į darbą iš stoties pusės aš būnu pasaulyje, kur daug mušamasi ir geriama. Nieko čia nenustebins du iki kraujo besipešantys vyras su moterimi. Pro juos tiesiog praeina. Na nebent, jei labai klyks, sustoja pasižiūrėti. Ir iš karto įėjus pro Aušros vartus į senamiestį, pakliūni į erdvę, kur visi vaikšto rimtais veidais, masiškai žegnojasi ir murma pamaldžius žodžius. Kartais atrodo, kad tie patys, kurie ką tik mušėsi, dabar jau persismelkę šventumu…
Įžūlumas

Dviguba moralė… Grįžkime į tarybinių laikų vaikystę ir prisiminkime šį paradoksą: tėvai mokydavo jus elgtis gražiai, nusileisti, o jūs… nueidavote į parduotuvę. Į normalią maisto parduotuvę. Ten būdavo eilė, ir jei kas nors įlįsdavo be eilės, visi žmonės imdavo šaukti. Niekas nestovėdavo su tolerantiška veido išraiška. O jei kas stovėdavo, tą apšaukdavo Jį pavadindavo žiopliu ir skuduru.

Taip jūs gaudavote paradoksišką pamoką: pakantumas gerai, bet gyvenime gerai būti jei ne įžūliu, tai bent nepakančiu kito įžūlumui. O apie tuos, kurie gaudavo deficitą be eilės, įeidami per slaptas duris, atsiliepdavo su slaptu pavydu: turi gi žmonės įžūlumo… Susikūrė net patarlė: “įžūlumas - antra laimė”. Bet gal tai tik tarybinių laikų problema?

Įžūlumas

Tačiau ne viskas taip paprasta. Atėjus laukiniam kapitalizmui, kapitalus susikrovė ne romieji ir ne pakantūs. Susikrovė įžūlieji, kitaip dar vadinami “veržlūs“ žmonės. Būtent jie privatizavo, susikrovė, investavo, nuslėpė, įsitrynė, apsuko… Jie ir sudaro mūsų šešėlinį gerbūvį, ir moko mus elgtis panašiai. Visos tos naujos blizgančios mašinos Gedimino prospekte, visi tie prašmatnūs namukai su euro remontu - įžūlumo, arba veržlumo, materializacija.

“90% dabartinių milijonierių susikrovė milijonus nesąžiningais būdais” – ši sparnuota frazė iš “Aukso veršio” tarsi įteigia: šiaip ekonomikai negalima taikyti įprastinio “sąžiningumo” sąvokos ir šiaip “įžūlumas yra ir todėl turi būti”. Toks, mat, gyvenimas. Jį valdo velnias, o ne dievas. Žinoma, jūs rasite kompromisų - štai protestantizmas nesmerkia turtingumo. Gerai, persikrikštykime į protestantus. Tačiau kaip be įžūlumo tapti turtingu?

Ir aš nenoriu atsakyti į šį klausimą. Mes visi sau kažkaip į jį atsakome. Aš tik noriu susigaudyti, kas darosi mūsų sielose tokiomis sąlygomis.

Įžūlumas

Įžūlumas - viena iš tų savybių, kurios aiškiai kertasi su krikščionišku auklėjimu. Aš turiu galvoje ne dievobaimingų tėvų ritualus ir moralus. Ne, tiesiog kiekvieno “normalaus”, įprastinio auklėjimo dalis – intuityvios, instinktyvios krikščioniškos vertybės. Mums bado akis vaiko, draugo, pašalinio žmogaus žiaurumas, egoizmas, gobšumas. Netgi asociali prisigėrusi mamytė atmerkusi vieną akį ir pamačiusi, jog jos sūnelis muša su žaislu seserį, murma: “baik, vaikeli, taip negražu, būk geras”.

Pasakiusi šią svarbią informaciją, ji vėl užsimerkia ir užmiega. Mes pasirašome visas politines deklaracijas su siūlymais gyventi draugiškai, būti tolerantiškais, spręsti visokius konfliktus per derybas ir kompromisus. Galiausiai sutikimas eiti į Europą reiškia, jog mes daugumoje palaikome Europos sąjungą su jos pagarba kitam žmogui! Kai Charonas nenori susitaikyti su Arafatu, mes smerkiame abu. O Charonas smerkia Arafatą ir aiškiai vadovaujasi principu “dantis už dantį”. Mes juo su visais Vakarais viešai pasipiktiname. Mes sakome: nusileisk. Mes raginame: atleisk.

Kraštutinė šios ideologijos išraiška - “gavai per vieną skruostą, atsuk kitą”. Mes galime didžiuotis tuo, kad priklausome Vakarų kultūrai ir su pašaipa žiūrime į barbariškas keršto tradicijas. Tarkime, gūžčiojame pečiais, išgirdę apie kaukaziečių kraujo keršto tradicijas. Aš nepažįstu žmogaus, kuris, būdamas sveiko proto ir aiškios sąmonės, pasakytų: ”reikia įžūliai atimti iš užsižiopsojusio draugo jo kąsnį, kol jis nepadarė to paties. Jis tau spyrė - duok atgal jam, kad susiriestų”.

Įžūlumas

Tačiau emocijų ir instinktyvių reakcijų lygyje mes tai palaikome. Mes vadiname tai “neleisk savęs skriausti”. Mes žiūrime šimtus filmų, kur “gerasis” tvatina “blogąjį”. Šį tvatinimą rodo detaliai ir pakankamai ilgai. Bet jūs pasakysite, kad “nemėgstate šio holivudiško šlamšto”.

Tačiau tuo metu, kai mūsų vaikas ar draugas, ar pažįstamas ima elgtis pakančiai ir tolerantiškai, kai jo kaimynas paima jo žaislą, žemės lopą ar piniginę, mes staiga pasikeičiame 180 laipsnių. Mes pasipiktiname, imame šaukti: ”nebūk mėme”, “mokėk save apgint”, “jis tavimi naudojasi” ir kitus panašius dalykus. Mes nuoširdžiai pamirštame prieš penkias minutes deklaruotas tolerancijos ir taikingumo idėjas ir tampame aršiais “dantis už dantį” ideologijos atstovais.

Žmogus , besielgiantis romiai su agresoriumi, verčiamas jaustis nepilnaverčiu.

Įžūlumas – nemažos dalies žmonių svajonė. Tik jie gudriai pervadina jį. Naujas jo vardas – sugebėjimas apginti savo teises. Anglų kalbos populiarioje psichologijoje tai vadinasi “assertive behaviour”, siejasi su pasitikėjimu savimi, veržlumu, sėkme. Bendravimo grupėse psichoterapeutų pagalba jau pusšimtį metų žmonės mokosi elgtis įžūliau. Suvaidinamos situacijos, sužaidžiama gyvenimą. Duodama pagalvė “išsidūkti”. Leidžiama pašūkauti.

Įžūlumas

Žinoma, mokosi tie, kurie gyvenime jaučiasi nepasitikintys, nemokantys pakelti balso, paprašyti didesnio atlyginimo, išsiskirti su valdingu sutuoktiniu, duoti į snukį užpuolikui. Šių žmonių charakteriai turi psichiatrinį pavadinimą – “defenzyvos” asmenybės. Nuo angliško “defense”- apginti. Šiems žmonėms visuomenėje duodama suprasti, jog jie – ne visai pilnaverčiai.

Ir tokius žmones, jų atkakliu prašymu psichologai moko būti “assertive”. Ir mano profesijos atstovai daro tai dėl savo medicininės pareigos - juk mes negalime piršti pacientams jokios ideologijos. Mes padedame jiems jaustis geriau. Jei jiems ko trūksta - mes padedame tai išmokti. Trūktų jiems pakantumo - mokytumėme pakantumo. Kai pas mus kreipiasi žmogus, norintis sumažinti savo agresyvumą ir impulsyvumą, mes taip ir darome. Bet grįžkime prie tų, kuriems “trūksta agresyvumo”.

Ne, visa tai nėra nauja. Ir išgirdus apie krikščionybę, dabar madinga prisiminti Kristų, kuris “atėjo ne taiką nešti”, o atnešė “ugnį ir kalaviją”. Ir dar būtinai prisiminti, kaip jis varė iš bažnyčios prekeivas. Štai, pažiūrėkite, ir jis nebuvo iki galo romus…

Po to tarsi su ramia sąžine mes vėl mokame įžūlumo žmones, kuriems atsibodo jaustis nepilnaverčiais.

Įžūlumas

Tik štai koks paradoksas. Mes tarsi pamirštame, jog šie žmonės iš tikrųjų blaškosi tarp dviejų šaukiančių juos balsų. Iš vienos pusės yra ir tėvai, ir barzdoti krikščioniški ir nuskusti budistiški veidai. Ten ir tėtis su mama, ir vietos kunigas, ir Buda, ir Kristus, ir Tolstojus, ir Gandis… Jie sako: priimk kančią kaip išbandymą. Nesipriešink jėga jėgai. Atsuk kitą skruostą, ir užpuolikas pravirks. O budistai ( ypač rytų kovų menų mokytojai ) dar gudriau taria: “tegul priešininko ranka atsimuša į tuštumą”. Ir susimąsto žmogus, ypač jaunas, ir atsipalaiduoja jo sugniaužtas kumštis, ir pasirodo kartais jo akyse atgailos ašara. ..

O iš kitos pusės stovi “normalūs” žmonės: klasiokai, kiemo vaikai, dėdės ir tetos iš parduotuvinių eilių. Ta pati mama su tėčiu, tik kitos nuotaikos. Ten netgi ir JAV prezidentas, ir kariai. Ir kokia nors pensininkė, ką tik išėjusi iš Teresės bažnyčios ir už kelių minučių pasisakiusi už mirties bausmę. Jie tvirtina: “mokėk save apginti, nenusileisk. Jie tavimi naudojasi. Tegu žino. Taip jiems ir reikia.”

Čia stovi ir sėkmės nešami laimės kūdikiai, gudriai susikombinavę sau ofisus, namukus ir naujas mašinas. Grįždami iš atostogų užsienyje jie gudriai šypsosi: ”Pinigų yra visur, tik reikia juos paimti”. Ir blizgančiomis akimis žmogus, ypač jaunas, žiūri į įžūlų supermeną ekrane, bebaigiantį savo kruviną nuotykį su pilnu dolerių lagaminėliu.

Štai ir blaškosi žmogus tarp šių dviejų balsų. Ko jam klausyti? O gal savęs? O gal Dievo balso?

Kad nebūtų taip tragiška, pabaigai pasidalinsiu tokia mintimi: “Pasaulį valdo Šėtonas, bet per pertraukas jis eina išpažinties pas Dievą”…

Olegas Lapinas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po Meksiką keliavusi lietuvių šeima: čia patyrėme tai, ko net nesusapnuotum (28)

Neseniai iš kelionės po Kenijos safarius grįžusi Marijos ir Algirdo Vaičaičių šeima trumpam...

Mūšis, apie kurį meluojama iki šiol: kodėl sovietai net kelis mėnesius nedrįso įžengti į Klaipėdą (269)

Klaipėda – vienintelis Lietuvos miestas, kurį sovietai užėmė 1945-aisiais. Tam tikra...

Norintiems išsiskirti – dar daugiau reikalavimų, institucijų slenksčių mynimo ir išlaidų (71)

Nuo Naujųjų įsigaliojo privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, tačiau svarbu...

Iš Dakaro sugrįžę Žala ir Juknevičius pažadų apie startą kitąmet nedalija: laukia namų darbai (77)

Po daugiau nei dviejų savaičių Saudo Arabijoje, kur šiemet vyko Dakaro ralis, į Lietuvą...

Naktį Vilniaus centre vaikai surengė tokio masto išgertuves, kokių dar nematė nei policija, nei Vaiko teisės (501)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus centre įvyko dar neregėtas nepilnamečių...

Paulius Gritėnas ir Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai. Ką parodė „Grigeo“ skandalas | JAV-Irano konfliktas | Bažnyčia valstybėje

Pirmojoje 2020-ųjų laidoje Paulius Gritėnas ir Viktoras Bachmetjevas aptaria garsiausiai...

Žvilgsnis į siaubą keliantį karo absurdą: šiurpūs ir tikri faktai filme „1917“

Kažkas kartą teisingai pastebėjo, kad tiesa yra žymiai keistesnė už išmonę. Ir tai ypač...

Mokslininkai išsklaidė ilgai tvyrojusią paslaptį: išsiaiškino amišų vaikus pasiglemžusios staigios mirties priežastį

Maždaug prieš 15 metų rytiniame JAV regione gyvenusios amišų šeimos gyvenimą supurtė...

Kepenis Seime „skalbė“ žurnalistus: „tikrai žinojo“ apie nusikaltimus, tačiau tai slėpė (208)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) atstovas Dainius Kepenis ketvirtadienį...

Ugnė Siparė parodė, kaip atrodė prieš 13 metų: gerbėjai lygina su Paris Hilton (34)

Ugnė Siparė neretai yra įvardijama kaip viena dailiausių TV laidų vedėjų. Sausio pradžioje...