Nors yrant santuokai gali apimti nuojauta, kad viskas žlunga, nusivylimas, stresas ir apgailestavimai netrunka amžinai – bent daugeliui skyrybų sukeltas skausmas anksčiau arba vėliau praeina. Deja, kol tai nutinka, gali būti pareikalauta nemažai sveikatos kainuojančių pastangų: juk galimi finansiniai sunkumai, tenka pakeisti gyvenamąją vietą, apsibrėžti savo, kaip vieno iš tėvų, vaidmenį (jeigu yra vaikų), atsiriboti nuo bendrų draugų ir, aišku, susigrąžinti pasitikėjimą savimi.

Nuo 2008 iki 2016 metų skyrybų skaičius sumažėjo 18 proc., tačiau, kaip rašoma portale prevention.com, jos tebėra kasdienis reiškinys: maždaug 40 proc. santuokų po kurio laiko nutrūksta, o per metus išsiskiria maždaug milijonas porų (2015 metais atlikto tyrimo duomenimis).

Į klausimą, kodėl teko skirtis, išsiskyrę žmonės atsako įvairiai, tačiau už jų atsakymų dažniausiai slypi keletas pagrindinių problemų, dažniausiai tampančių bendro gyvenimo griūties priežastimis.
Neabejotinas ženklas, kad santuokai iškilo pavojus, yra neigiamas kurio nors vieno arba abiejų sutuoktinių požiūris į judviejų santykius. Jei nesistengiama, kad padėtis pagerėtų, galimybių išgelbėti santuoką gali ir nelikti, o blankstant laimingo gyvenimo vizijai viltis ją atgaivinti tolydžio slopsta.

Nesvarbu, ar nerimo dėl santuokos ateities priežastis – kadaise įvykusi neištikimybė, patirtas pažeminimas, ar dar kas nors, visada pravartu žinoti, kas iš tiesų gali privesti prie skyrybų. Toliau išvardytos devynios priežastys, dėl kurių, kaip teigia porų konsultantai, psichologai ir kiti specialistai, dažniausiai nutariama skirtis.

1. Išblėsusi meilė ir aistra

Kada paskutinį kartą girdėjote frazę „Myliu tave“? O kada pati ją ištarėte? Nesugebate prisiminti? 2019 metais atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 2 371 išsiskyręs asmuo, duomenimis, būtent išblėsę jausmai ir dingęs intymumas yra dažniausia santuokos nutraukimo priežastis.

„Apskritai, slopstanti aistra yra akivaizdus ženklas, kad santuokai iškilo rimtas pavojus, – nurodo socialinė darbuotoja, publikacijų skyrybų tema autorė Terry Gaspard. – Emocinis artumas ir seksualinis intymumas neapsieina vienas be kito. Kai šie elementai dingsta, sutuoktiniai ima tolti vienas nuo kito, kadangi nutrūksta juos siejantis ryšys.“

„Pirmasis mano vyras iš esmės buvo geras žmogus, bet tapo emociškai nebepasiekiamas. Su laiku ėmiau suvokti, kad vienišumas gyvenant santuokoje daro man negatyvų poveikį, taigi, nutariau išsiskirti“, – sako 64-erių metų Carol D.

2. Vedybos pernelyg jauname amžiuje

Nors retas kuris apie tai pagalvoja, tačiau vedybos jaunyvame amžiuje yra vienas iš skyrybų riziką didinančių veiksnių. Remiantis tyrimų rezultatais, tarp tų, kurie susituokia nesulaukę nė dvidešimties (tai buvo visiškai įprasta 8-ajame ir 9-ajame praeito amžiaus dešimtmečiais), skyrybų pasitaiko net dukart dažniau nei tarp tų, kurie šeimas sukuria būdami vyresni.

Kaip teigia Denveryje (JAV) dirbanti psichologė Andrea Liner, žūtbūtinis noras ištekėti iki tam tikro laiko (pavyzdžiui, baigus mokslus arba iki sukaks trisdešimt) arba troškimas iškelti nuostabias vestuves kartais lemia tai, kad žmonės susisaisto su jiems visiškai netinkamais partneriais. Deja, ilgainiui ateina suvokimas, kad santykiai nėra visaverčiai, kad juose stinga dermės. Aišku, būna ir taip, kad sutuoktiniai ne tik pripažįsta, jog netinka vienas kitam (net jei iš pradžių taip tikrai manė), bet ir ima žvalgytis į šalis.

„Į pasimatymus su būsimu vyru pradėjau vaikščioti, kai turėjau vos 19. Jis palaikė mane morališkai po patirtos automobilio avarijos ir po mamos laidotuvių, todėl ėmiau besąlygiškai juo pasitikėti. Vis dėlto su amžiumi žmogus keičiasi. Paskutiniais santuokos metais ėmėme vaikštinėti į klubus su gerokai jaunesniais už save draugais. Prieš tai nebuvau šito dariusi, kadangi susituokėme labai jauni. Sykį, kai šėliojau mergvakaryje ir jo šalia, aišku, nebuvo, pastebėjau, kaip į mane žvelgia aplinkiniai vaikinai, todėl panorau, kad ir vyras pademonstruotų daugiau aistros. Kad ir kaip vienas kitą mylėjome, aistros mūsų santykiuose nebuvo. Vėliau supratau, kad jie buvo pernelyg paremti savitarpio priklausomybe, todėl geriausia mudviem – išsiskirti“, – pasakoja 51-ų metų Melissa B.

3. Skirtingi seksualiniai poreikiai

Gal jūsų partneriui atrodo, kad santuoka turėtų būti atvira (t. y. tokia, kai sutuoktiniams nėra užginti seksualiniai ryšiai iš pašalės), bet jums toks variantas tiesiog nepriimtinas? Galbūt jo seksualinis apetitas gerokai pranoksta jūsiškį arba atvirkščiai? O gal aiškiausiai matote, kad lovos reikalai pakrypo ta linkme, kuriai jūs anaiptol nepritariate? Nesvarbu, kokios būtų priežastys, skirtingi seksualiniai poreikiai tikrai gali tapti kliuviniu bendro poros gyvenimo kelyje. Jei nepavyksta rasti sutarimo arba nenorima leistis į kompromisus, vienas iš sutuoktinių gali imti ieškoti pasitenkinimo už santuokos ribų arba nutarti, kad metas apsispręsti dėl skyrybų, sako Sh. Peykar.

„Mylėjome vienas kitą, bet santuokinis gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Praėjus metams su puse po vestuvių, aš netikėtai sužinojau, kad visą laiką, kol buvome kartu, jisai žiūrėdavo pornografinius filmus su gėjais ir nuolatos svajojo apie vyrus. Iš pradžių ketinome kreiptis į porų konsultantą, tačiau abu puikiai žinojome, kad lytinė orientacija – dalis žmogaus savasties, taigi, dėl ko galėjome konsultuotis? Atviros santuokos idėja man nepriimtina. Būti apgaudinėjama taip pat nenorėjau, be to, žinojau, kad jis negali gyventi kitaip nei jaučiasi, todėl ryžausi skyryboms. Pasirašyti dokumentus buvo sunkiausia, ką iki šiolei teko padaryti, tačiau dabar jaučiuosi stipresnė nei buvau viso mūsų vedybinio gyvenimo laikotarpiu“, – pasakoja 28-erių metų Katie W.

4. Neištikimybė

„Kurio nors vieno arba abiejų partnerių nuklydimas „į kairę“ ieškant paguodos arba būdo asmeniniams poreikiams patenkinti – nesvarbu, emociniams, ar seksualiniams, – gali gerokai aptemdyti santuokinio gyvenimo padangę, – teigia T. Gaspard. – Susigrąžinti prarastą pasitikėjimą labai nelengva. Net kartą išduotas partneris atleidžia ypač sunkiai, o užsitęsusi neištikimybė tikrai gali tapti skyrybų priežastimi.“

2013 metais žurnalo „Couple & Family Psychology“ leidėjų inicijuotas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė iš 104 apklaustųjų ištikimybę įvardija kaip pagrindinę įvykusių skyrybų priežastį. Daugelio teigimu, neištikimybės faktas gerokai pablogino ir taip toli gražu ne idealų santuokinį gyvenimą.

„Mano santuoka tetruko šešis mėnesius. Ji baigėsi tada, kai savo vyrą trečią kartą pričiupau miegantį su moterimi, kuri tada buvo geriausia mano draugė. Kad šitai vyksta, supratau radusi jų vienas kitam siuntinėtas žinutes. Kartą jam atleidau, tačiau visiškai pasitikėti jau nebegalėjau. Kai jis prabilo apie skyrybas, aš pasakiau sutinkanti, jog tai – geriausia išeitis“, – sako 39-erių metų Cassie L.

„Kai vyrui pasakiau, kad žinau apie jo romaną su biure dirbusia stažuotoja, iš pradžių jis bandė viską neigti. Kelis mėnesius vaidino, kad bodisi mano pavyduliavimu, kuris, esą, neturi jokio pagrindo. Kartą nugirdusi jų telefoninį pokalbį supratau, kad abu nutarė viską baigti. Draugai man patarė palaukti, neskubėti, nes santykius, jų teigimu, dar buvo galima išgelbėti, tačiau aš puikiai suvokiau, kad dar kartą būti „ta žmona“ neturiu jokio noro“, – sako 61-ų metų Sheila B.

5. Nepagarba

Nėra žmogaus be silpnybių ir trūkumų, todėl nekeista, be to, visiškai normalu, kad per vedybinį gyvenimą sutuoktiniai vienas kitam pajunta ne tik šiltus, bet ir priešiškus jausmus. Vis dėlto kai ima rastis nepagarba, o noras pažeminti ir suniekinti pradeda imti viršų, verta įjungti pavojaus signalą. Panieka partneriui, besireiškianti giliais atodūsiais, akių vartymu, pašaipiomis pastabomis ir pravardžiavimu, yra neabejotinas skyrybų pranašas. Visa tai byloja apie nepagarbą, neišvengiamai sunaikinančią ir meilę, ir susižavėjimą.

Vienašalė arba abipusė nepagarba santykius paverčia ydingais. Sutuoktiniai patenka į užburtą ratą: užuot dalijęsi būgštavimais ir nuogąstavimais, visų problemų šaltiniu jie laiko partnerį, todėl įjunksta į savotišką svaidymosi kaltinimais žaidimą. Kai jaučia, kad yra atakuojamas, taip pat kai supyksta arba įsižeidžia, vienas sutuoktinis užsipuola kitą, nes šitaip bando apsiginti ir pasijusti padėties šeimininku arba tiesiog išlieti neigiamas emocijas. Šie susirėmimai – tai prarastos progos pabandyti užmegzti ryšį, atgaivinti savitarpio supratimą ir empatiją.

„Buvome susituokę jau 15 metų. Nuolatos kivirčydavomės. Aš jį laikiau pernelyg linkusiu į kritiką, o jis mane – nepakankamai pasitikinčia savimi, stokojančia atkaklumo. Aš jį laikiau pernelyg griežtu, o jis mane – per daug jausminga. Priežastimi ilgiausiam ginčui galėjo tapti bet kas – kad ir parduotuvės darbo laikas. Ar ne absurdas? Galop abu priėjome prie išvados, kad poreikis jaustis teisiems visais įmanomais klausimais yra mažiau svarbus nei poreikis jausti vienas kitam prielankumą. Kelis kartus apsilankėme pas psichologą. Deja, visos pastangos susigrąžinti abipusę pagarbą pasirodė bergždžios, todėl nusprendėme skirtis“, – pasakoja 48-erių metų Lisa Y.

6. Emocinis arba fizinis smurtas

„Darbo praktikoje teko susidurti su nemažu skaičiumi smurto atvejų, kai smurtautoju tampa į narcisizmą linkęs partneris“, – teigia Sh. Peykar.

Požymiais, kuriuos galima tapatinti su smurto apraiškomis, reikėtų laikyti partnerio norą kontroliuoti, reikalavimą, kad kitas pildytų jo norus (ir pastarojo norų ignoravimą), atsisakymą prisiimti atsakomybę už griūvančius santykius (visą kaltę suverčiant kitam), manipuliavimą (norą priversti partnerį suabejoti savais sprendimais, išvadomis ir kt.), atvirus pykčio protrūkius ir, aišku, agresyvius veiksmus, tokius kaip mušimas arba seksualinis išnaudojimas.

Santykiai, kuriuose esama tokių epizodų, deja, įstringa nesibaigiančiame pakilių emocijų ir nevilties kupinų akimirkų cikle. Tokia dinamika gali klaidinti ir versti manyti, kad santykius galima tęsti. Visgi dorai nesuvokiant, kas vyksta, gali apimti vienišumo, bejėgystės jausmas, užeiti nerimas, prasidėti depresija. Tokioje santuokoje dažnai randasi vietos ir nepagarbai, na, o tada smurtaujantis partneris paprastai palieka šeimą. Neretai jis taip pasielgia labai netikėtai.

„Buvau ištekėjusi už vyro, kuris nuo pat pradžių stengėsi mane kontroliuoti. Jis reikalavo, kad visada būčiau pasidažiusi (nors mintis apie makiažas man buvo svetima), dėvėčiau tik jo išrinktus drabužius (nė kiek man nepatinkančias sukneles). Jis draudė matytis su draugais ir artimaisiais, o pasitaikius menkiausiai progai mane žemino. Galop ėmė fiziškai smurtauti, be to, pagrasino, kad jei jį paliksiu, ims kenkti mano šeimai. Toks gyvenimas truko porą metų, ir aš nesijaučiau verta ko nors geresnio. Tik vieną dieną baimė likti su juo pranoko baimę skirtis. Taigi, susirinkau daiktus ir išvykau, kol jis buvo darbe“, – pasakoja 62-ejų metų Joanne I.

7. Piktnaudžiavimas kvaišalais arba alkoholiu

Vieno tyrimo išvadose nurodoma, kad piktnaudžiavimas kvaišalais yra net trečdalio skyrybų priežastis. Įvairios priklausomybės sukelia nemenką stresą šeimos gyvenime. Supratus, kad mylime ne partnerį, o tai, kuo jis galėtų būti (tačiau dabar, deja, nėra), skyrybos gali būti vertinamos kaip vienintelė racionali išeitis.
Nemažai žmonių ryžtasi kreiptis dėl skyrybų, kai įsitikina, kad jų sutuoktiniai nebesugeba savęs kontroliuoti. Štai kodėl, norint išsaugoti santuoką, būtina kreiptis pagalbos į specialistus ir nusiteikti reabilitacijai.

„Mano vyras susidėjo su netinkamais žmonėmis ir pradėjo vartoti narkotikus bei daug gerti. Jis vogdavo iš manęs pinigus, sėsdavo į mano automobilį ir pradingdavo kelioms dienoms. Porą kartų išspyriau jį iš namų. Dabar, kai pagalvoju, kokią emocinę žalą dėl jo patyriau, gailiuosi, kad vėliau jį priėmiau. Visgi galop nusprendžiau, kad negaliu garmėti prarajon kartu su juo, ir išsiskyriau“, – sako 60-ies metų Susan H.

8. Finansinės problemos

Iki vestuvių apeiti pinigų temą neatrodo sudėtinga. Kartais jos vengiama laikantis korektiškumo, o kartais – sąmoningai, nes koks gi malonumas šnekučiuotis apie asmeninius finansus, kai kišenėse švilpauja vėjai, užmigti neduoda skolos, o dabartinės pajamos – tiesiog apgailėtinos. Vis dėlto pinigai (arba jų nebuvimas) gali pakurstyti porų nesantaiką.

Kad ir kaip nemalonu pripažinti, per menkos pajamos įvardijamos kaip vienas iš skyrybų rizikos veiksnių. Nesutarimai dėl to, kaip valdyti finansus arba išbristi iš nemenkų skolų, dažnai paskatina aršius ginčus ir pasėja įtampą. Negana to, vadinamoji finansinė neištikimybė (t. y. melavimas partneriui apie pinigus, pasiimtą kreditą, skolas ar pan.) gali sutrikdyti abipusį pasitikėjimą, o tai – dar viena visavertės santuokos griūtį lemianti aplinkybė. Dėl šios priežasties tenka pripažinti, kad ankstyvi pokalbiai apie pinigus (net hipotetinių situacijų aptarimas – mėginimas padiskutuoti apie tai, kas būtų, jei staiga netektumėte darbo arba įvyktų finansinė krizė) gali padėti užkirsti kelią vėlesniems konfliktams.

„Po 32-ejų bendro gyvenimo metų mūsų santuoka priėjo lūžio tašką – turėjome įkeisti savo namą. Kad jį išgelbėčiau, pasiėmiau didoką paskolą, o mano vyras nesiliovė melavęs, be to, ir toliau leido pinigus besilinksmindamas su kitomis moterimis. Sulaukusi 57-erių buvau priversta išsikelti į butą. Lig šiol nesu visiškai atsigavusi, tačiau iš naujo save pamilau, todėl panorau skirtis. Supratau, kad šitoks vyro elgesys man tiesiog nepakenčiamas“, – sako 61-ų metų Sharon N.

9. Susvetimėjimas

Porų susvetimėjimas – gana įprastas scenarijus gyvenant santuokoje. Deja, dėl įprastumo mažiau skausmingas jis nepasidaro. 2012 metais atlikta 886 besiskiriančių asmenų apklausa parodė, kad 55 proc. skyrybų priežastimi laiko susvetimėjimą, emocinį atitolimą.

Bendras gyvenimas neapsieina be sutuoktinių brandos ir kitų aplinkybių padiktuotų pokyčių, tačiau ir didelės, ir mažos permainos (karjeros pokyčiai, praradimai, netektys, gedulas, nauji užsiėmimai, įsitraukimas į socialinę veiklą, net ligos) gali tapti distanciją tarp partnerių didinančiais veiksniais. Tiktai bendravimas visais gyvenimo etapais gali suteikti vilties, kad per džiaugsmus ir negandas pražengsite kartu, o ne toldami vienas nuo kito.

„Per daugiau nei 18 metų trukusią santuoką, kol rūpinomės profesine karjera ir auginome vaikus, patyrėme ir nuopuolių, ir pakilimų. Staiga pašlijo mano sveikata ir aš pasijutau artėjanti prie katastrofinės ribos. Po šešis mėnesius trukusio gydymo teko ryžtis operacijai. Pradėjau taisytis, bet supratau, kad mano vyras nuo manęs visai nutolo. Kurį laiką mėginau save įtikinti, kad kai sutvirtėsiu, iš visų jėgų pasistengsiu, jog viskas stotų į savas vėžes. Tokio šanso man nebuvo duota. Pasibaigus gydymo kursui, sužinojau, kad vyras užmezgė romaną. Po šitokios galybės drauge įveiktų sunkumų susvetimėjimo išvengti nepavyko“, – sako 56-erių metų Susan S.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (138)