Vyrai intymius santykius dažnai suvokia kaip atlygį už vieną ar kitą poelgį: rodė dėmesį, dovanojo dovanas, gėles, vedėsi į kiną ir restoraną, taip užkariavo jam patikusią damą, kol galiausiai atsidūrė su ja lovoje. Priešinga situacija atrodytų maždaug taip: pasakė kažką netinkamo, pamiršo svarbią datą, taip įžeidė savo damą ir nesulaukė sekso, kitaip tariant – negavo atlygio.
Bet neverta pamiršti, kad vyrams labai svarbu būti aukštumoje, nes nuo to priklauso jų savivertė. Norėdami išsaugoti ją, stipriosios lyties atstovai gali griebtis neištikimybės. Todėl žmonoms vertėtų nustoti vertinti seksą kaip medalį, kurį jos suteikia savo vyrams už gerą elgesį. Verčiau reikėtų pabandyti tapti lygiais partneriais, o vyro savivertę kelti kitais būdais – geru žodžiu ir rūpinimusi. Gali būti, kad tada pradės keistis ir vyrų elgesys.
Taip pat vertėtų žinoti, kad vyras sunkiai susidoroja su gyvenimiškais sunkumais, problemomis ir nesėkmėmis. Vieni griebiasi alkoholio, kiti paguodos ieško meilužės glėbyje.
Vyras stengiasi užmiršti savo problemą ir tuo pačiu kompensuoti nesėkmę, nes – seksą suvokia kaip apdovanojimą: nepasisekė vienur, užtat pasisekė kitur. Deja, bet kokios bėgimo nuo realybės priemonės nesuteikia išeities iš susidariusios situacijos, o tik dar labiau ją apsunkina.
Neištikimybė įvaro į aklavietę – nuo žmonos reikia slėpti meilužę, o nuo meilužės – teisybę, kad visiškai neketini palikti teisėtos sutuoktinės. Prasideda psichologinis blaškymasis, kuris kartu su jį sukėlusiomis problemomis situaciją paverčia kritine.
Išsivaduoti iš šio užburto rato įmanoma, tačiau tik sudėliojus prioritetus – išsiaiškinus, kas iš tiesų svarbu, o kas yra antraeiliai dalykai.
Savo saviverte susirūpina ir keturiasdešimtmetį atšventę vyrai. Ši neištikimybės priežastis turi savo pavadinimą – amžiaus vidurio krizė. Vydamiesi prabėgusią jaunystę, vyrai susižavi svetimu jaunu kūnu, kas neretai baigiasi šeimos palikimu, nes žmona tapti vėl jauna tiesiog negali.
Gaila, tačiau čia beveik neįmanoma ką nors pakeisti. Mėginimai daryti spaudimą vyrui, primenant vaikus ir laimingus kartu nugyventus metus nepadės, nes visa tai vyro problemų neišspręs. Nei jis, nei žmona nuo to jaunesniais netaps.
Dar viena vyrų neištikimybės priežastis – noras išbandyti kažką naujo. Paprastai toks troškimas atsiranda tuomet, kai šeimoje viskas vyksta ganėtinai tvarkingai – nėra emocijų proveržių, didelių išgyvenimų ar konfliktų. Niekas nesikeičia, viskas gerai, bet... nuobodu.
Yra toks charakterio tipas, kurį galima pavadinti griaunančiuoju. Žmonės tiesiog nepajėgia patikėti, kad jų gyvenime viska klostosi gerai. Jie pradeda nervintis, laukti kažko baisaus, o kai tai taip ir neįvyksta, jie patys pradeda kurti sau problemas. O kai jau pasaulis iš tiesų pradeda griūti, jie pagaliau nusiramina.
Kovoti su tokiu charakterio bruožu, kaip ir šeimynine rutina, galima dirbtinai keliant konfliktus. Nedidelius, skirtus supurtymui, tačiau šis sprendimas tinkamas tik tuo atveju, jeigu ir jums tai priimtina.
Padeda ir naujos emocijos, išgyvenimai – ekstremalus poilsis ar, jei priimtina, lošimai, priverčiantys atsidurti kritinėje situacijoje. Kartais pagelbėja atskirai praleistos atostogos ar renginiai, kuriuose lankotės atskirai. Vertėtų prisiminti ir vaidmenų žaidimus!
Dar viena neištikimybės priežastis – sąvokų „meilė“ ir „seksas“ išskyrimas. Ką bekalbėtume apie pareigą, išdavystę, moralinį veidą, vyrai niekada nesutiks su tuo, kad susitikimas su prostitute – neištikimybė žmonai.
Seksas – toks pat malonumas, kaip alkoholis, susitikimai su draugais, sportas ar azartiniai žaidimai. Kaip galima apgaudinėti žmoną, žiūrint futbolo rungtynes? Tokio suvokimo pakeisti praktiškai neįmanoma, net jeigu išbandysite visas sekso pozas ir nupirksite visą sekso parduotuvės asortimentą – visa tai vyras gali gauti ir „iš šalies“.
Dar vyrus griebtis neištikimybės gali paskatinti kerštas žmonai, pirmiausia, už šilumos, švelnumo, jaukumo ir rūpesčio trūkumą. Šioje vietoje žmonoms reikia ir galima kovoti pirmiausia su savimi, savo elgesiu ir požiūriu į sutuoktinį.
