Jei atsakymas teigiamas, ir jei tai vyksta dažnai, tikimės, kad oponentas bent jau nėra jūsų gyvenimo partneris (-ė).
Toks elgesio modelis vadinamas atsiribojimu, ir tai viena iš keturių reakcijų, kurias psichologas iš Vašingtono universiteto Johnas Gottmanas (Gottmano instituto įkūrėjas) nurodė kaip vieną iš ženklų, atskleidžiančių, kad santykiams iškilo rimta grėsmė, rašoma independent.co.uk.
Kai J. Gottmanas ir kitas psichologas iš Kalifornijos universiteto Berklyje, Robertas Levensonas susiejo atsiribojimą su kitais trimis elgesio modeliais – panieka, kritikavimu ir gynyba – ir įvertino, kaip dažnai jų apraiškos pasitaiko 15 minučių trukusio pokalbio metu, paaiškėjo, kad jie stulbinančiu tikslumu gali prognozuoti, kurie santykiai baigsis skyrybomis.
Dar papildomai apklausę sutuoktinius, ar jie patenkinti savo santykiais ir kiek kartų yra pagalvoję apie skyrybas, psichologai artėjančias skyrybas galėjo prognozuoti 93 proc. tikslumu.
Šį rodiklį pavyko išgryninti po 14 metų trukmės tyrimo, kuriame dalyvavo 79 poros iš JAV (21 iš kurių tyrimo laikotarpiu išsiskyrė). Rezultatai buvo tokie akivaizdūs ir stulbinantys, kad minėtus keturis elgesio modelius mokslininkai pavadino „keturiais apokalipsės žirgais“.
Šis pradinis tyrimas, kurio išvados buvo paskelbtos 2002 metais, buvo gana nedidelio masto ir sutelktas į specifinę gyventojų grupę. Tačiau po dešimtmetį trukusio santuokų ir skyrybų tyrinėjimo buvo patvirtinta, kad skyrybų idėja yra susijusi su specifiniais negatyviais elgesio modeliais.
Vieno neseniai paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad, pavyzdžiui, poroms, kurių partneriai pirmuosius santuokos metus rėkdavo vienas ant kito, rodė vienas kitam panieką arba pokalbyje apie konkrečią iškilusią problemą atsiribodavo vienas nuo kito, grėsė didesnė tikimybė, kad per 16 metų jos išsiskirs.
Nuodugniau panagrinėkime šiuos keturis apokaliptinius elgesio modelius.
1. Panieka
Panieka, tas nuodingas pykčio ir pasibjaurėjimo mišinys, yra daug toksiškesnis nei paprastas nusivylimas ar negatyvumas. Žmogų, kurį niekiname, laikome žemesniu už save, o ne sau lygiu. Portalui „Business Insider“ J. Gottmanas pareiškė, kad jau šis vienas elgesio modelis santykiams yra tarsi mirties bučinys.
Kad ir, pavyzdžiui, kasdienis ginčas apie maisto pirkimą. Grįžę namo pastebėjote, kad jūsų partneris (-ė) nupirko žalių, o ne raudonų paprikų troškiniui, nors jums reikia raudonų. Ar išklausėte jo paaiškinimą, kad galbūt jūs vis dėlto nepaminėjote, kokios spalvos paprikų jums reikės? Ar apie tai susimąstėte, o supratę savo klaidą, ar atsiprašėte partnerio (-ės)? O gal vis dėlto giliai viduje ėmėte niekinti partnerį (-ę), nes manote, kad tik idiotas (-ė) nežino, jog troškiniui tinka tik raudonos paprikos?
Panieka yra tokia pavojinga todėl, kad kai jai pasiduodate, užsidarote nuo partnerio (-ės) poreikių ir emocijų. Jei nuolat jaučiatės protingesnis (-ė), geresnis (-ė) ar jautresnis (-ė) už savo partnerę (-į), jūs ne tik nesate linkęs (-usi) adekvačiai priimti jos (jo) nuomonę kaip svarią, bet, dar svarbiau, tai reiškia, jūs esate mažiau linkęs (-usi) pažvelgti į situaciją iš jos (jo) perspektyvos.
2. Kritikavimas
Kaip ir išreiškiant panieką, taip ir kritikuojant, partnerio (-ės) poelgis (tai, ką jis arba ji padarė ar nepadarė) paverčiamas teiginiu apie jos arba jo charakterį (koks jis arba ji yra žmogus).
Tarkim, jūsų partneris ar partnerė turi nemalonų įprotį palikti ant stalo ar netgi kitose namų vietose dubenėlį su pusryčių likučiais (piene bjauriai ištižusiais dribsniais).
Kaip jūs elgiatės? Palaukiate, kol jis arba ji grįš namo ir pasikalbate apie tai, koks jo arba jos elgesys jus erzina ir švelniai užsimenate, kad jums būtų malonu, jei jis arba ji išsiplautų savo dubenėlį arba įdėtų jį į indaplovę? Ar mintyse imate bambėti: „Kodėl aš apskritai gyvenu su žmogumi, kuris net nesugeba išsiplauti po savęs indų?“
Antruoju atveju šis asmenybės menkinimas gali kauptis, ir maitinti tamsesnius apmaudo ir paniekos jausmus.
3. Gynybos pozicija
Jei spręsdami sudėtingas situacijas su partneriu (-e) nuolat prisiimate aukos vaidmenį, ko gero jūsų problema ta, kad esate gynybiškas (-a).
Tarkime, jūs pavėlavote į pusseserės vestuves. Ar kai atvykstate, jūs visų pirma sakote: „Tai ne mano kaltė!“? Ar prieš kaltindami kitą žmogų pamąstote, kad galbūt nevertėjo dvi valandas praleisti vonioje, kai buvote numačiusi (-ęs) susiruošti per valandą?
Prisiimti atsakomybę ir kaltę už savo elgesį sudėtingoje situacijoje gali būti nemalonu, bet dažniausiai būtent tai ir užkerta kelią situacijos eskalavimui, sako J. Gottmanas.
Jis išsiaiškino, kad poroms, kurios išsiskiria per pirmuosius kelerius santuokos metus – būtent tokiu metu skyrybų procentas yra vienas didžiausių – „įžengti į negatyvumą yra tas pats, kas pakliūti į pelkę. Įlipti lengva, o išlipti labai sunku.“
4. Atsiribojimas
Akimirka prieš pat įsižiebiant konfliktui. Jaučiate, kaip ima tankiau plakti širdis, o balso tonas kiek pakyla. Bet ar tokią akimirką, kai atmosfera ima kaisti, jūs išsitraukiate telefoną, einate šalin ar tiesiog ignoruojate partnerį (-ę)?
Pokalbio blokavimas santykiams yra toks pat toksiškas kaip panieka, nes jis neleidžia išspręsti gilesnių problemų.
Žinoma, niekam nėra malonu konfliktuoti su antrąja puse. Tačiau būtent šiose nepatogiose situacijose mes dažniausiai galime pamatyti iš šono ir suprasti savo pačių elgesį ir išspręsti potencialiai pavojingas problemas.
Nepanikuokite
Svarbu suprasti, kad retkarčiais pasitaikančios minėto elgesio apraiškos – netgi ir visos – yra visiškai normalu.
Sunerimti vertėtų tik tokiu atveju, jei toks elgesys tampa toks dažnas, kad net nusveria pozityvų bendravimą su partneriu (-e).
Suvokus, kad darome kažką, kas kenkia santykiams, pirmas žingsnis yra aktyviai kovoti su tokio savo elgesio apraiškomis.
Jei jums pavyks suprasti, kaip išvengti tokio elgesio arba pakeisti jį pozityvesniu, jūsų santykiai gali netgi sustiprėti.
