Kai mes nežinome ar nesuprantame, kas yra normalu, galime lengvai apsigauti, ir iškilus sunkumams, imti matyti, kad kažkas su mumis, mūsų partneriu ar santykiais yra negerai. Nuo čia dažniausiai ir prasideda riedėjimas žemyn spirale iki išsiskyrimo ar skyrybų.
Štai 10 dalykų, kurių mums niekas nesakė apie santuoką. Tai gairės, kurios padės jums suprasti, kas yra normalu (ir net būtina), kad intymi partnerystė klestėtų.
1. Santuoka mūsų neužpildo.
Skirtingai nei filmuose, knygose ir kituose šaltiniuose randamų posakių, tokių kaip „susirasti vienintelį (-ę)“ ar „savo antrąją pusę“, realybėje sveiką partnerystę sudaro dvi savarankiškos asmenybės, kurios sukuria trečią – visuomenės ląstelę, savo santuoką. Kitais žodžiais, vienas plius vienas nelygu vienas ir net nelygu du, vienas plius vienas lygu trys. Už savo gyvybingumą ir užsipildymą jūs atsakingi patys, o jūsų partneris – tik už savo.
2. Ne visuomet jausite potraukį savo partneriui
Net jei protu suvokiame, kad potraukio susilpnėjimas yra normalus santykių raidos etapas, kai realiai su juo susiduriame savo santuokoje, imame panikuoti. Populiarioji žiniasklaida mums perša, kad jei nejaučiame laukinio potraukio savo partneriui, reiškia, gyvenimą susiejome su netinkamu žmogumi. Tai paprasčiausiai neatitinka realybės.
Savo partnerius matome įvairiose gyvenimo situacijose – ir elegantiškai apsirengusius prabangiame renginyje, ir vemiančius virš klozeto. Potraukis gali svyruoti net dienos ar valandos eigoje, ir tai visiškai normalu. Todėl neverta savęs dėl to graužti ir uždavinėti bereikalingus klausimus, kas blogai ar kas ne taip.
3. Jums ne visada patiks jūsų partneris.
Jo juokeliai jus varo iš proto. Jos juokas skamba kaip lentos braižymas nagais. Taip jaustis yra normalu, kai praleidžiame tiek laiko su vienu žmogumi. Mes nesureikšminame, kai mus ima erzinti draugai ar giminaičiai, bet kažkodėl galvojame, kad partneriuose mums turi visada viskas patikti.
4. Įsimylėjimas yra tik vienas santykių etapas, kuris netrunka amžinai.
Romantiškų santykių modelis: „Jie susitiko, įsimylėjo, ir gyveno ilgai ir laimingai.“ Kažkodėl praleidžiame esminį momentą, kad įsimylėjimo etapas turi pabaigą. Kad pajustum, kas yra tikra meilė, reikia palaukti, kol praeis įsimylėjimas. Apie tai kažkodėl plačiai nekalbama. Net jei jūsų santykiuose nebuvo aklo susižavėjimo etapo, tai nereiškia, kad santykiai pasmerkti. Vieni žmonės tai jaučia, o kiti ne, ir nėra absoliučiai jokio ryšio tarp pirmojo susižavėjimo etapo ir sėkmingos santuokos.
5. Meilė su laiku gali augti, jei dedame pastangas
Mes užaugame galvodami, kad arba esi įsimylėjęs, arba nesi, ir viskas. Taip pat manome, kad meilę galima kiekybiškai įvertinti, ir kad jos kiekis fiksuotas, tai yra, kad ją galima išmatuoti. „Ar pakankamai mylite savo partnerį?“ Ir kad meilės, kurią jautėte pradžioje, kiekis nesikeis.
O realybėje tikra meilė su laiku tik auga. Meilė prasideda kaip tuščias sodas, kuriam reikia dėmesio ir rūpesčio, ir jei jis rūpestingai laistomas ir ravimas, su laiku galime tikėtis pražydusių gėlių.
