Ypač tai liečia išgijimą, mes juk paprastai kažkurioje vienoje srityje kapstomės: tai po daktarus lakstome, ypač po psichologus, tai į bažnyčią lekiame ir jokių daktarų tokiu atveju…

Kiekviename lygmenyje verta paanalizuoti, kaip gyvename ir kaip galima būtų išgyti. Paimkime kaip pavyzdį atvirą žaizdą, su kuria mes žinome ką daryti.

Jeigu susižeidėme ranką, žaizdą reikia apdoroti. Išvalyti nuo galimo užkrėtimo, paskui sukurti tam tikrą buferį tarp žaizdos ir aplinkos – tvarsčio ar pleistro pavidalu. Tvarsčius reikia pastoviai perrišti, kad žaizda liktų švari. Gyventi maksimaliai atsargiai, kad vėl nepažeistume. Ir laukti. Greičiau nei priklauso neužgis.

Tą patį reikia daryti su širdies žaizdomis. Kiekviename iš keturių lygmenų:

Išvalyti nuo įvairiausio purvo;
Atriboti žaizdą nuo įsikišimo, poveikio iš šalies;
Reguliariai keisti tvarsčius, kad nepasikartotų uždegimas;
Laukti, kada užgis.

Instrumentais skirtinguose lygmenyse – skirtingi. Kažkur reikalingi tvarsčiai, kažkur – pleistras, kažkur pakaks patepti jodu, o kažkur išgelbės tik gipsas.

Fizinis išgijimas

Šio lygmens ignoruoti negalima, kadangi bet koks išgijimas susijęs su organizmu. Ir be kūno mes nieko negalėsime pakeisti. Būtent jame susikaupia visi mūsų blokai ir nepergyventos emocijos. Būtent kūne kaupiasi skausmas. Kūnas – svarbiausias pasaulio pažinimo instrumentas, viskas šiame pasaulyje nutinka per kūną.

Čia mes naudojame įvairius instrumentus:

Kūniškos praktikos – pavyzdžiui, joga. Ji gali padėti išgydyti nemažai traumų;
Kūniškų blokų pašalinimas įvairiais būdais – masažas, mankšta, manualinė terapija, šokio terapija;
Kūno terapija – daug variacijų, kad ir ta pati šokio terapija;
Įvairių formų rūpinimasis kūnu, kasdieninis ir nuolatinis – tai ypatingas psichoterapijos, skirtos moterims, būdas. Prisiminkite, ką daro moterys, kai jas ištinka koks nors kolapsas. Išėjo vyras – moteris skubiai keičia šukuoseną. Suiro šeima – ji nutaria numesti svorio;
Priimti rūpinimąsi iš kitų žmonių – patikėkite, tikrai gydo. Mes šito nevertiname, o veltui.

Emocinis išgijimas

Ką reiškia išgyti emociškai?

Paleisti pasibaigusius santykius;
Atsikratyti sukauptų nuoskaudų ir pretenzijų;
Pergyventi kūne užblokuotus jausmus;
Išmokti atpažinti savo jausmus ir reikšti juos visiems saugiais būdais;
Išmokti bendrauti su žmonėmis taip, kad tai teiktų minimalų skausmą abiem bendraujančioms pusėms;
Atskirai norisi išskirti čia giminės klodą, kuriam kartais skiriame pernelyg mažai dėmesio:
Sureguliuoti santykius su tėvais savo širdyje, pašalinti visas pretenzijas;
Suaugti pagaliau ir prisiimti atsakomybę už savo elgesį;
Priimti savo giminę tokią, kokia ji yra.

Intelektualusis išgijimas

Manote, šito nereikia? O veltui. Mūsų galvos jau seniai užkimštos baisiai „svarbiu“ turiniu, kuriuo mes visiškai nesinaudojame. Mes esame vaikščiojančios įvairių žinių enciklopedijos, mes visus mokome, visiems skaitome pamokslus. Tik su savo pačių gyvenimais niekaip nesusitvarkome. Dėl to, kad teorija – tai viena, o praktika – visai kas kita.

Štai ir gyvena tokie vaikų psichologai, kurie patys neturi vaikų, santuokos konsultantai su 10-čia skyrybų už nugaros, verslo konsultantai be cento kišenėje.

Išgijimas šiame lygmenyje reiškia:

Nuraminti savo nerimastingą protą ir surasti būdą, kaip jį prisijaukinti;
Išvalyti protą nuo įvairiausio purvo ir nebeteršti jo ateityje;
Išmokti panaudoti tas žinias, kurios jau yra mūsų galvoje – praktikoje;
Išmokti visame kame įžvelgti gerąsias puses;
Išmokti jaustis dėkingais už viską, ką jau turime;
Nustoti aimanuoti dėl to, ko neturime;
Susikurti nuosavą vertybių sistemą, kuri būtų aiški ir skaidri mums patiems, kad turėtume į ką atsiremti.

Dvasinis išgijimas

Pats svarbiausias lygmuo. Kol jame žiojėja skylė, mūsų niekas negalės patenkinti. Dvasinis skausmas skatina mus ieškoti, ir mes ieškome – tai šen, tai ten, tačiau kažkodėl arba visai nerandame, arba surandame ne tai, ko reikia.

Išmokti išgirsti nuosavą širdį;
Susirasti tą laimę, kurią jau turime savo širdyje;
Apčiuopti tą patį svarbiausią ryšį su Dievu, Visata, aukščiausiomis jėgomis, kuris gali išgydyti sužeistą širdį;

Šiame pasaulyje mes kenčiame nuo įvairiausių dvasinių „ligų“ – nusiminimo, nusivylimo, nuovargio, skausmo, vienatvės, tuštumo jausmo, konfliktų…

Kol bandome šias ligas gydyti tabletėmis ir preparatais, kol apklijuojame juos pleistrais, liga progresuoja. Nes priežastys slypi viduje ir būtent ten jų reikia ieškoti. Ieškoti priežasčių ir gydyti jas kiekviename iš lygmenų. Žingsnis po žingsnio.