„Laimės hormonai gali aktyvuotis ir jų aktyvavimasis priklauso nuo to, ką mes darome su savimi ir savo gyvenimu atsibudę ryte. [...] Todėl labai svarbu turėti kiekvienos dienos programą, pavyzdžiui, „šiandien būsiu laimingas“, – pataria profesorė.
– Ką psichologijos mokslas sako apie laimę ir žmogaus siekį būti laimingam?
– Psichologijos mokslas kiekvienais metais labai stipriai progresuoja. Per metus atliekama keliasdešimt tūkstančių tyrimų įvairiose srityse – šeimos psichologijos, medicinos psichologijos, sveikatos psichologijos, verslo organizacinės. Tai, kas anksčiau atrodė kaip mokslinė tiesa, dabar jau gali būti nebepatvirtinta. Pavyzdys – anksčiau buvo manoma, kad pyktį reikia reikšti. Jei jaučiatės piktas, būtų gerai miške parėkauti, kokią pagalvę padaužyti arba kaip nors kitaip sau leisti pyktį išreikšti.
Bet šiuolaikinis mokslas sako, kad taip daryti neverta, nes taip elgdamiesi jūs dar labiau kenkiate savo organizmui. Mūsų kraujagyslių vidinis paviršius yra lygus, švelnus, o kai pykstame, prasideda stiprus bangavimas, kuris nubrūžina tą švelnų paviršių ir tada prie jo geriau limpa visokie lipidai, toksinai – visokios blogos medžiagos. Tad žmonės, kurie dažnai sau leidžia atvirai išreikšti pyktį, iš tikrųjų rizikuoja savo sveikata ir netgi gyvybe, nes dažniau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Šis atradimas nėra naujas – jis jau kokių septynerių metų.
Per paskutinius penketą metų buvo atlikta daugybė tyrimų, kurie paneigė mitus apie laimę. Kokie yra tie mitai apie laimę? Pavyzdžiui, „būsiu laimingas, kai...“. Skirtingi žmonės galėtų skirtingai pabaigti šitą sakinį. Kai kurie pasakytų „būsiu (būčiau) laimingas, kai (jei) būčiau jaunas / turėčiau vaikų / turėčiau partnerį / man patinkantį darbą / daugiau pinigų / namą / sodybą / gerus santykius su mama ir tėčiu / jei mano tėvai dar būtų gyvi. Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti.
Šiuolaikinis mokslas sako, kad žmogus gali būti laimingesnis netgi ir be tam tikrų sąlygų, t. y. nebūtinai reikalingos tam tikros išorinės sąlygos, kad žmogus būtų laimingas. Kitas momentas – žmogus labai dažnai pervertina išorinių faktorių poveikį savo paties laimei. Tarkime, „būčiau laimingas, jei turėčiau partnerį, turėčiau kas mane myli ir ką aš galiu mylėti“. Taip, moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, turintys partnerius, laimingesni už tuos, kurie yra išsiskyrę, našliai, kurie turėjo gerą patirtį, bet šiuo metu gyvena vieni.
Vis dėlto gali būti labai laimingas, net jei gyveni vienas: gali susikurti labai kokybišką gyvenimą, absoliučiai patenkinančius santykius su socialine aplinka, gali konstruoti tobulą santykį su tikrove, gamta, su savimi, gali patirti pasitenkinimą gyvenimu ir jaustis labai dėkingas už savo gyvenimą. Kartais santykiai kaip tik gali būti išbandymų, krizių ir emocinių nuosmukių šaltinis. Todėl mitas, kad laimingas gali būti tik būdamas ne vienas, šiuolaikinio psichologijos mokslo jau paneigtas.
– Kokie dar mitai apie laimę paneigti?
– Kitas mitas, pavyzdžiui, „būčiau laimingas, jei turėčiau daugiau pinigų, galėčiau sau leisti tai, ką noriu“. Tyrimai rodo, kad pinigų suteikiamas pasitenkinimas gyvenimu yra labai trumpalaikis ir kad labai greitai prie pinigų kiekio priprantama. Taip, kurį laiką žmogus jaučiasi labai gerai, bet, net jei materialiai jo gyvenimas pagerėja dešimt kartų, po dviejų trijų mėnesių jis vėl gali būti nebepatenkintas, vėl ieškoti, kuo tas jo dabartinis gyvenimas nėra toks, kad jis jaustųsi laimingas. Kitaip tariant, tai pripratimo efektas – fenomenas, kuris gali pasireikšti ir santykiuose, ir darbe, ir laisvalaikyje.
Šiuolaikinis psichologijos mokslas labai daug tyrinėjo išorės veiksnius: kokia turi būti darbo aplinka, kad žmogus gerai dirbtų, kad būtų produktyvus, tarkim, kiek turi būti augalų darbo aplinkoje, koks turi būti apšvietimas, kokie turi būti santykiai tarp žmonių ir kokie – su vadovu, kokie turi būti santykiai tarp tėvų ir vaikų, santykiai šeimoje. Bet galiausiai paaiškėjo, kad visų tų išorinių dalykų efektas nėra stipresnis už paties žmogaus mąstymo charakteristikas, mąstymo schemas, kitaip tariant, tai, ką žmogus su visais tais išoriniais faktoriais savo mintyse sukonstruoja.
Kitas mitas, kurį sugriovė šiuolaikinis psichologijos mokslas, „negaliu būti laimingas, nes mano gyvenime nebeliko to, kas buvo anksčiau“. Tarkim, nebeliko artimų žmonių, nebeliko santykių, įvyko skyrybos, žmogus prarado darbą ar išėjo į pensiją. Bet kaip tik priešingai – įvairūs 2015–2016 m. atlikti tyrimai rodo, kad žmogus, išėjęs į pensiją ir sėkmingai įveikęs krizę (ji, žinoma, neišvengiama, kai keičiasi gyvenimo ritmas ir būdas), kaip tik gali pasijusti dar geriau ir iš naujo atrasti savo gyvenimą, iš naujo sukonstruoti gyvenimo prasmę ir kurti daug labiau jį patenkinantį gyvenimą, negu jis buvo iki tol.
– Koks mechanizmas turi veikti, kad žmogus sugebėtų būti laimingas? Japonų mokslininkas, tyrinėjęs laimės hormonus, sako, kad viskas priklauso nuo cheminių reakcijų mūsų galvose. Ką daryti su laimės hormonais, kurie nesiaktyvuoja?
– Laimės hormonai gali aktyvuotis ir jų aktyvavimasis priklauso nuo to, ką mes darome su savimi ir savo gyvenimu atsibudę ryte. Ką žmonės paprastai daro atsibudę? Atsimerkia, pasirąžo ir kas toliau? Kokia pirma mintis ateina į galvą? Gali ateiti mintis „oi, nenoriu keltis“, „oi, kaip gera, kaip norėčiau likti lovoje“, „ką šiandien darysiu?“. Taigi kyla tokios mintys, kurios neaktyvuoja, žmogus neranda įkvėpimo. Todėl labai svarbu turėti kiekvienos dienos programą, pavyzdžiui, „šiandien būsiu laimingas“.
– Tai toks abstraktus teiginys... Ar jis gali paveikti?
– „Šiandien būsiu laimingas“ – tarsi bendra politinė programa. Galima pagalvoti „atsibudau, kaip man dabar gera, gera būti su savimi, būti savimi“. Tada reikia savęs paklausti „o kas yra, kad man negera, ką skauda, ką galėčiau dėl savęs padaryti, kad skaudėtų mažiau“. Labai svarbu dieną pradėti nuo pagalvojimo, ką galima padaryti dėl savęs, kad būtų geriau.
Tyrimai rodo, kad tai, ką galime padaryti dėl savęs, yra padaryti kažką gero dėl kitų. Kai mes darome kažką gero dėl kitų, kai veikiame iš meilės, su meile, kai norime duoti žmogui, šuneliui, katinui – kažkam kažką gero, kai norime pasirūpinti, tada mes kartu pasirūpiname savimi, mums patiems darosi geriau.
– O toliau?
– Kai visa tai darome, labai svarbu registruoti pozityvias savo patirtis ir sąmoningai mėgautis gyvenimu. Tarkim, valgau, man skanu, tad sau pasakau „gera gyventi, nes galima taip skaniai pavalgyti“. Arba „gera gyventi, nes galima taip smagiai sode padirbėti“, „gera gyventi, nes taip gera pasikalbėti su savo vaikais“, „gera gyventi, nes taip gražiai šiandien sninga“.
– Taigi svarbiausia fiksuoti savo teigiamas emocijas?
– Taip, tyrimai rodo, kad sąmoningas teigiamų patirčių fiksavimas padeda sumažinti neigiamų gyvenimo įvykių sukeliamą skausmą. Net jei mums labai skauda, bet mes imamės koncentruotis, sąmoningai išgyventi teigiamas patirtis, jaučiamės geriau. Tos patirtys gali būti labai mažytės, pavyzdžiui, „man nieko neskauda“, „šiuo metu toks grynas oras“, „kaip malonu šiuo metu patalpoje, nes čia šilta ir gera“, „aš jaučiuosi susidomėjęs“. Tai ir yra pozityvių patirčių kapitalas.
Taigi pozityviosios psichologijos mokslas sako, kad jei, pats sąmoningai per dieną puoselėji savo pozityvių patirčių kapitalą, dienos pabaigoje gali jaustis kaip geras verslininkas, skaičiuojantis pelną.
