Jūsų diena prasidėjo puikiai, tačiau dabar nesiseka viena smulkmena po kitos. Kaip žinoma, didžiuliai gyvenimo įvykiai ir katastrofos visiškai gali sujaukti mūsų gyvenimą ir sukelti didžiulį stresą - tai faktas, kurį suvokia kiekvienas. Tačiau žmonės nesuvokia to, kad lygiai tokį pat stresą gali sukelti ir nesėkmingų smulkmenų virtinė.
Pagalvokite, kada paskutinį kartą jums taip buvo nutikę. Jūsų kelioninis puodelis, pilnas karštos, skanios kavos išsipylė ant jūsų švarių drabužių, kai rengėtės jau išeiti iš namų. Užtrauktukas įtraukė mėgstamą grandinėlę ir ją sutraukė. Imant telefoną, šis išslydo iš rankų, nukrito ant grindų ir suskilo. Galbūt jūsų kompiuteris „mirė“ jums keliaujant toli nuo namų ir neturint galimybės jo pataisyti.
Galbūt vos vieną minutę pavėlavote į autobusą ir dabar jums reikia laukti kito penkiolika minučių, o dėl to pavėluosite į darbą. Pavyzdžių gali būti labai daug, bet manau, supratote, apie ką mes. Erzinantys ir kartais brangiai kainuojantys nelaimingi atsitikimai neigiamai veikia jūsų gebėjimą susitelkti ir atlikti reikalingus darbus.
Kaip paprastai reaguojate susidūrę su tokiais dalykais? Galbūt riebiai keikiatės? Gal kaltinate save dėl savo nerangumo ar kvailumo? Gal maga apkaltinti patį sulaužytą daiktą („tas kvailas kavos puodelis“). Galbūt retoriškai klausiate savęs, ar kažką blogo padarėte, kad esate šitaip baudžiami.
Galbūt netgi trokštate, kad galėtumėte magiškai atsukti laikrodį atgal vieną minutę ar vieną valandą ir kažkaip magiškai užkirsti kelią nelaimei. Ir nors šios reakcijos gali palengvinti jūsų emocinę naštą, jos vargu ar privers jus jaustis geriau.
Jos tikrai nesumažins jūsų streso lygio, ypač jei įvykių grandinė tampa nekontroliuojama - dėl išpilto kavos puodelio pavėluojate į darbą, tuomet užsitraukiate vadovo nemalonę, ir taip toliau.
Psichologų teigimu, esti paprastos strategijos, kurias kiekvienas gali panaudoti ir kurios padeda sumažinti stresą, atsirandantį tokio pobūdžio kasdienėse situacijose. Susitelkdami į problemą, jūs stengiatės pakeisti situaciją, kurią galima pakeisti.
„Numirus“ kompiuteriui, galima išbandyti kelias žinomas kompiuterio problemų sprendimo technikas, ir jei jos neveikia, paskambinti techninės pagalbos telefonu. Sutraukytą grandinėlę galima nunešti pataisyti, užuot išmetus.
Susitelkdami į emociją, jūs stengiatės priversti save pasijusti geriau dėl situacijos, kurios negalite pakeisti. Jūs nespėjote į autobusą, ir dėl to negalite nieko padaryti, tik nusiraminti ir kiek galima geriau pasinaudoti situacija.
Nėra „geriausio“ būdo, kaip susidoroti su stresu. Kuri iš šių dviejų strategijų tinkamesnė, priklauso nuo situacijos, ar ją galima pakeisti, ar ne.
Paimkime konkretų pavyzdį. Kas nors atsiunčia jums piktą laišką. Atsakyti galite taip pat piktai. Jūsų piktas laiškas gali pataisyti situaciją, tačiau gali ir dar labiau ją pabloginti. Geresnis būdas - pamėginti elgtis pozityviai. Galiausiai jūs surasite būdą, kaip pažvelgti į šią problemą, ar pasikalbėti su žmogumi asmeniškai, ar suvokti, kas paskatino parašyti tokio pobūdžio laišką.
Šis pavyzdys rodo, kad be jau minėtųjų dviejų strategijų naudojimo, sėkmingas situacijos išsprendimas reiškia, jog turite į viską pažiūrėti švaria galva. Negalite būti racionalūs, kai esate nusiminę. Prieš pradėdami kovoti su stresu, turite išjungti tą emocinio pavojaus sireną galvoje.
Psichologai tai vadina emocine reguliacija. Mes tai vadiname „nėjimu iš proto“. Mokslininkai stengiasi suprasti šį procesą ir tai, kaip jis susijęs su daugeliu adaptacijos aspektų, įskaitant „emocijų koherentiškumą“ arba emocijų suvokimą, kaip kad 2013 metų Stanfordo psichologų Elise Dan-Glausner ir James Gross straipsnyje.
Savo emocijų reguliacija reiškia, kad turite, visų pirma, jas įsisąmoninti, apie jas žinoti. Smulkmenos gali jus supykdyti, nuliūdinti, suerzinti, priversti jaustis kaltam. Išsiaiškinkite, kokią emociją jaučiate. Tik tuomet, kai žinote, su kokia emocija susidūrėte, galite ją pakeisti.
Tai galite padaryti žengtelėję žingsnį atgal ir aiškindamiesi, kokia mintis sukėlė tą emociją. Jūsų pyktis gali kilti iš minties, kad gyvenimas, arba likimas susimokė sužlugdyti jūsų dieną. O gal jūsų liūdesys kyla iš įsitikinimo, kad praradote kažką labai svarbaus. Kaltės jausmas gali kilti kaltinant save dėl tingumo ar neveiklumo.
Identifikavę mintį ir įvardinę emociją, galite praktikuoti emocinę reguliaciją. Atkreipkite dėmesį į tai, ką daro jūsų kūnas - ar jūsų delnai prakaituoti, ar širdis šokinėja, ar akys ašaroja?
Tai reikštų, kad įsijungęs jūsų kūno pavojaus atsakas, arba jūsų autonominė nervų sistema. Ir nors ji yra iš principo „automatinė“, t.y. nekontroliuojama, tai nereiškia, kad ji turi diktuoti jūsų reakciją į stresą. Naudodami racionalias savo centrinės nervų sistemos dalis, galite pasiųsti signalus likusiam kūnui nusiraminti ir atsipalaiduoti.
Sukontroliuokite kvėpavimą, prisiverskite jį sulėtinti. Tai taip pat sulėtins jūsų širdies plakimą. Emocinė reguliacija - tai ir „suskaičiuok iki dešimt“ metodas, kurį jau veikiausiai seniai žinote.
Kai emocijos jau suvaldytos, galite imtis pačios stresą sukėlusios situacijos. Dabar didesnė tikimybė, jog prisiminsite telefono numerį, kuriuo galima paskambinti kompiuterių techninei pagalbai.
Dabar galėsite sugalvoti geriausią būdą, kaip atsakyti į piktą laišką. Nesvarbu, ar situacija reikalauja emocinio, ar racionalaus sprendimo, jūsų švari galva leis jums surasti geriausią kelią.
Stresas - neišvengiama gyvenimo dalis, kaip pastebėjo pats streso „tėvas“ Hansas Selye. Tačiau jei kontroliuosite savo emocijas pasitelkę straipsnyje aprašytas strategijas, stresas nebūtinai atneš liūdnų pasekmių.
