1. Dievas padeda tam, kuris padeda pats sau, todėl egzistuoja dėsnis: norai –> pastangos –> Dievo malonė.
2. Kiekvienas, priėmęs dvasinį kelią, turi tapti didvyriu, kad apsiginklavęs žinojimu, sudaužytų savo neišmanymą ir įgimtą egoizmą, taip atkurdamas savyje pirminę savo didybę ir dvasinę švarą.
3. Kiekvieną dieną mes turime užmiršti du dalykus: savo gerus darbus ir blogį, kuri mums padarė kiti. Kiekvieną dieną turime atminti du dalykus: Dievą ir, kad mirtis mus gali pasiimti bet kurią akimirką.
4. Kiekvienam duodami tokie uždaviniai, kuriuos jis gali įveikti. Todėl neturime dejuoti, o konstruktyviai imtis uždavinių sprendimo, tai yra nešti atsakomybę už save.
5. Silpnas niekada negali atleisti. Atlaidumas – stipriojo požymis.
6. Kol įsižeidinėsime, tol neturėsime ramybės.
7. Šventiesiems būdingas atlaidumas, todėl nereikėtų koncentruotis į negatyvius jausmus.
8. Geismas – tai iškreipta meilės Dievui forma. Meilė apvalo ir išgydo. Geimas yra žiaurumo,valdžios siekimo ir eksploatacijos priežastis.
Kęstutis Baltretis
Redagavo Lina Šimelionytė
