Bemiegės naktys, nuolatinis stresas ir nerimas, – visa tai tampa jauno žmogaus dažnu pavasario palydovu.
Yra išskiriami trys streso rūšys:
Eustresas;
Stresas;
Distresas.
Svarbu suprasti, jog stresas ne visuomet kenkia žmogaus sveikatai. To pavyzdys – eustresas, kuris žmogų motyvuoja ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Saikingas stresas, kurį patiria moksleiviai prieš egzaminus, gali būti puikus eustreso pavyzdys.
Stresas – tai vidinės įtampos būsena, fizinė ir psichinė organizmo reakcija, kuri gali atsirasti tuomet, kai prarandame darbą, išsiskiriame su mylimu žmogumi, nuolat jaučiame spaudimą moksluose ar darbe.
Pats pavojingiausias yra distresas – per didelis ir per ilgai užsitęsęs stresas, išsekimo būsena, kai žmogus praranda situacijos kontrolę.
Bemiegės naktys + įpratimas nevalgyti pusryčių = galvos skausmas
Miegas yra labai svarbus žmogaus gyvenimo kokybei. Ne ką mažiau svarbūs yra ir pusryčiai. Jei nuolat nespėjate papusryčiauti, galite nesistebėti, kodėl dienos metu tenka ieškoti, kur gi tie vaistai nuo galvos skausmo.
Dėl nereguliaraus maitinimosi, cukraus lygio kraujyje svyravimų, būtent ir yra išsekinami smegenys ir dėl to atsiranda galvos skausmas.
Be to, tie, kurie dažnai skundžiasi galvos skausmais, turėtų peržvelgti savo mitybos racioną: reikėtų vengti maisto, kurio sudėtyje yra gausu priedų, vengti nitratų ir nitritų, gėrimų ar maisto produktų su tiraminu, pvz., raudono vyno ar brandinto sūrio.
Stresas – ne tik galvos skausmo kaltininkas?
Pakilęs kraujo spaudimas ir padažnėjęs pulsas – tai pirmieji simptomai, kurie rodo, jog žmogaus kūne pradėjo išsiskirti didesni streso hormono kortizolio kiekiai. Patyrus stresą, antinksčiai pradeda sparčiai gaminti adrenaliną, o raumenys gamindami streso hormoną kortizolį susitraukia, todėl būtent dėl šios priežasties gali varginti tas nemalonus galvos skausmas, pradeda smarkiai plakti širdis, padidėja kraujospūdis.
Jaunos merginos skundžiasi, kad, atrodo, nieko nevalgo, o svoris vis tiek didėja. Pasirodo, to priežastis gali būti nuolatinis stresas, kuris sunaikina daugelį organizmui reikalingų vitaminų, pažeidžia medžiagų apykaitos sistemą ir dėl to dažniausiai ima didėti svoris.
Itin ryškiai streso padariniai ima atsispindėti odoje. Streso hormonai neleidžia augti ir dalytis odos ląstelėms, todėl oda suplonėja, papilkėja, pradeda sparčia senti, tampa lengvai pažeidžiama, blogai gyja žaizdos, o ir kaulai daug sunkia pasisavina kalcį. Dėl streso atsiranda įvairūs virškinimo sutrikimai, gali prasidėti gastritas, skrandžio skausmai.
Negana to, stresas sukelia dar ir daugybę kitų ligų, tokių kaipo rožinė, pūslelinė, nuo didelio streso atsiranda plaukų slinkimas, egzema, pleiskanos, vargina pernelyg gausus prakaitavimas...
5 būdai, kurie padės kovoje su stresu
Miegas. Labai svarbu yra tinkamai išsimiegoti. Pasistenkite eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, miegoti bent 7 val.
Aktyvus laisvalaikis. Pasivažinėjimas dviračiu ar pasivaikščiojimas gamtoje – tai puiki priemonė kovoje su stresu.
Subalansuota mityba. Įveikti stresą padės ne šokoladas ar pyragaitis, o javainiai, špinatai, bananai, ryžiai, jūrų žuvys. Šie maisto produktai turi daug magnio, kuris padeda kovoje su stresu, stiprina širdį ir reguliuoja kraujotaką.
Meditacija. Jau nuo senų laikų yra žinoma, kad meditacinė muzika gali ne tik nuraminti, bet ir padėti kovoti su nemiga bei stresu. Meditacija – tai puikus būdas nuraminti maištaujantį protą.
Pokalbis. Kartais, kad nuramintume savo mintis ir atsikratytume streso, tereikia tik vieno paprasto dalyko – pokalbio su artimu žmogumi. Sakoma, kad problema, kurią pasidalinu su kitu, tampa per pus lengvesnė, tad kodėl gi to nepadarius?
Tam tikri gyvenimo įvykiai ateina ir praeina, tačiau streso padariniai atsispindi mūsų išvaizdoje ir sveikatoje visiems laikams, tad paklauskite savęs, ar iš tiesų verta nerimauti dėl tų dalykų, kurių pakeisti negalite? Juk viskas priklauso tik nuo mūsų požiūrio ir įsitikinimų.
