Kiekvienas iš mūsų turime pomėgių, kuriems nuolat pritrūksta laiko. Arba savybių, kuriomis taip retai gauname progą pasidžiaugti. Arba talentų, taip taip, talentų, kuriems išugdyti pritrūksta tai laiko, tai ištvermės, o kartais – ir to, ir to. Jei atsidūrėte gyvenimo kryžkelėje ir savęs vėl klausiate: „O ką aš galiu?“, verta peržvelgti kai kuriuos savo įsitikinimus, kad pasėta galimybių sėkla išaugtų į duodantį vaisių medį.
Ar esate linkęs augti?
Ar sutinkate su šiais teiginiais? Jei taip, prie teiginio pažymėkite T, jei ne – N.
• Kad pasisektų, bet kurioje srityje būtina turėti ypatingų gabumų.
• Galima išmokti naujų dalykų, tačiau pakeisti savo intelekto lygio neįmanoma.
• Pačiam rasti atsakymą į rūpimą klausimą man kur kas lengviau nei klausti kitų.
• Jei esi labai gabus, reikia daug mažiau stengtis norint kažką pasiekti.
• Jei kažko nežinau, man būna labai gėda.
• Patyręs nesėkmę atsisakau siekti ko troškau.
• Talentą vertinu labiau nei pastangas kažką pasiekti.
Jei TAIP pasakėte daugiau nei 4 kartus, jūsų mąstymo stilius, anot dr. Carol Dweck, yra statiškas. Tai reiškia, kad manote, jog pasisekti gali tik iki tam tikro lygio. „Aukščiau bambos neiššoksi“, – sakote jūs ir tuo pateisinate tai, jog užmetėte aukštosios mokyklos diplomą, pradėjote ir nebaigėte paveikslo ar nebeužsiimate veikla, kuri jums teikdavo daug džiaugsmo. Nes tie dalykai skirti kitokiems nei jūs – gabiems ir talentingiems. Šiek tiek liūdna dėl tokios minties, tiesa?
Jei norite, kad jums pradėtų sektis, turėtumėte pakeisti savo mąstymą augimo požiūrio kryptimi. Nesvarbu, kiek ir kokių turite gabumų, lyginant su talentingaisiais, jūs visada galite stengtis būti geresnis tam tikroje srityje nei iki šiol buvote. Toks mąstymas pakeis ir jūsų požiūrį į nesėkmes – jos taps nebe užkarda, o klaidomis, iš kurių galima pasimokyti. Nebesigėdysite prašyti pagalbos, nebijosite prisipažinti, kad kažko nežinote, ir, neabejotinai, išmoksite bei patirsite šį tą naujo.
Nepaleisti iš rankų
Pozityviosios psichologijos pradininkas Martinas Seligmanas, tirdamas talentingus žmones, priėjo prie išvados, kad tie, kuriems labiausiai sekasi, yra nebūtinai patys talentingiausi. Savybę, kuri padėjo šiems žmonėms daug pasiekti, psichologas kartu su kolegomis pavadino tvirtumu. Šis tvirtumas arba ištvermė padeda gabiems žmonėms net ir kasdienėje veikloje likti ištikimiems tikslui, nenukrypti nuo jo, prisiminti, ko siekia, net ir tada, kai nuo galutinio tikslo skiria, rodosi, šimtai kilometrų.
Kai galvosite apie galutinį tikslą, jūsų neišblaškys nei momentinė sėkmė, nei nesėkmė. Jos yra tiesiog ženklai, kad kažkas artėja.
Optimistinio požiūrio nauda
Tyrimai rodo, kad optimistams sekasi geriau – tikėdami savo sėkme, jie atranda jėgų judėti tikslo link. Tačiau svarbiausia tai, jog optimistiškai galvodamas apie save ir savo galimybes įkvepi ir kitus žmones tikėti tavimi. Na, o kai kiti tavimi tiki, jie suteikia paramą ir padrąsina. O tai, savo ruožtu, suteikia jėgų ir pasitikėjimo.
Klysti žmogiška
Dramaturgas Samuelis Beckettas rašė: „Bandyk vėl. Vėl klysk. Klysk geriau.“ Tai reiškia, kad ištikus nesėkmei reikėtų atidžiai peržiūrėti visą procesą žingsnis po žingsnio – kas buvo daroma ir kur buvo suklysta. Nepasikliaukite vien nuojauta, fiksuokite procesą. Pavyzdžiui, pabandykite kažką darydamas garsiai pasakoti apie savo veiklą: „Dabar mokausi naujų žodžių, tvarkau kambarį, perdažau sodo baldus...“ Įrašykite tokį monologą ir palyginkite tai, ką manėte veikiąs, su tuo, ką realiai veikėte.
Pasaulis pilnas galimybių
Ar žinote, kad režisierius Woody Allenas kasdien groja klarnetu? Tyrimais nustatyta, kad geriausių rezultatų pasiekę mokslininkai ir menininkai turi daugiau interesų nei kiti žmonės. Iš skirtingų sričių jie semiasi įkvėpimo kūrybai, tuo pačiu atrasdami daugiau galimybių išreikšti save. Ieškokite hobio, išbandykite skirtingą veiklą – ji padės jums atrasti save.
Naujausiame žurnalo „Aš ir psichologija“ numeryje skaitykite:
Svarbiausių dalykų scenarijuje nėra
Pokalbis su legendine aktore Meryl Streep.
Atostogos – rimtas reikalas
Ką auginsime: atėniečius ar spartiečius?
Svarbu išmokyti vaikus atpažinti savo jausmus.
Piešinys – saviraiškos ir terapijos priemonė.
Straipsnis ne apie greitas skyrybas.
Apie ribotas ir neribotas galimybes.
Bendruomeniškumo banga kyla.
Interviu su architektu, bendruomeninių akcijų iniciatoriumi A. Karaliumi.
Ar gali santuoką išgelbėti porų konsultavimas?
Kodėl taip sunku perleisti darbus?
Šiek tiek interjero psichologijos.
Kaip įkalbėti vaikus sveikai maitintis?Kova be taisyklių – stadione ir gyvenime.
Kuo mažesnis pasirinkimas, tuo ramiau gyventi.
