Tai buvo vadinamų džentelmenų klubų klestėjimo laikai, kai perukas iš gaktos plaukų buvo laikomas humoro viršūne, rašo svetainė disgustingmen.com.

XVIII amžiuje „džentelmenų klubai“ siejosi su labai įvairaus laipsnio nuodėmingu gyvenimu. Tai galėjo būti chereso mėgėjų klubas, kurio nariai rinkdavosi tiesiog nusigerti ir vėliau keliaudavo namo; tai galėjo būti satanistų ratelis (panašus į „Hellfire Club“ („Pragaro ugnies klubą“)), kurio nariai keldavo nežabotas orgijas ir niekindavo krikščionybės simbolius; tai galėjo būti ir pačių tikriausių iškrypėlių bei sadistų organizacijos (pvz., „The Mohocks“), kurios rengdavo reidus naktiniame Londone, kad sugautų, išžagintų, suluošintų ar net nužudytų atsitiktinius praeivius.

Tokių susibūrimų fone nesutramdomų onanistų klubas, rinkdavęsis viešbutyje „Smuggler’s Inn“, atrodė visiškai nekaltai ir net komiškai. Džentelmenų klubas „Beggar`s Benison“ susikūrė 1732 metais Škotijos Anstraderio mieste. Šio klubo pavadinimas buvo susijęs su vietos legenda, pasakojančia, jog kartą Škotijos karalius Jokūbas V keliavo kaip paprastas piligrimas, bet jam niekaip nesisekė perbristi vienos upės. Tuomet jis paklausė vienos elgetaujančios moters, ar ji negalėtų už tam tikrą užmokestį jį pernešti. Elgeta nesunkiai susidorojo su šia užduotimi, ir Jos Didenybė atsilygindamas davė jai auksinę monetą.

Onanistų klubas

Paprasta ir linksmo būdo moteriškė, nepažinusi karaliaus, nuoširdžiai jam palinkėjo: „Lai jūsų niekada nepaveda nei b***s, nei piniginė, gerbiamas pone!“ Šis išsireiškimas tapo mėgstamu vietos gyventojų posakiu ir minėto klubo devizu.

Tais laikais klubo „Beggar`s Benison“ susirinkimai buvo savotiškas protestas prieš bažnyčios peršamą kuklumą, anglų išpažįstamas moralės normas ir pačių anglų viešpatavimą. Paprastus džentelmenus, prisijungusius prie šio klubo, erzino „Ediktas prieš paleistuvystę“, kurio tikslas buvo kovoti už dvarininkų moralinį tyrumą. Tokių klubų kaip „Pragaro ugnies draugija“ ir „The Mohocks“ akivaizdoje šis įsakas atrodė stačiai juokingas ir bejėgis.

Tačiau klubo protestas buvo gana ekscentriškas: viešbučio lankytojai visi kartu masturbuodavosi, gerdavo vyną iš falo formos taurių ir garsiai skaitydavo uždraustus pornografinius romanus, pavyzdžiui, „Fanny Hill: Memoirs Of A Woman of Pleasure“ („Fanny Hill: malonumų moters prisiminimai“). Ant stalų šokdavo apsinuoginusios škotų valstietės, kurios, kaip galima numanyti, galėjo pasigirti kūniškais turtais. Tiesa, turėti su jomis lytinių santykių ir net jas liesti buvo draudžiama. Tai juk džentelmenų klubas, o ne viešnamis!

Onanistų klubas

Anglų rašytojas ir keliautojas Tony Perrottetas, 2009 metais lankęsis Anstraderyje ir nakvojęs viešbutyje „Smuggler`s Inn“, labai vaizdžiai aprašė XVIII amžiuje vykusias linksmybes.

„Jei eilinis keliautojas turėtų galimybę pro rakto skylutę pažvelgti į tikruosius „Beggar`s Beneton“ susirinkimus prieš 275 metus, jis išvystų pribloškiantį reginį, į kurį panašių vaizdų iki šiol neskubėjo rodyti net „Šedevrų teatras“ (angl. „Masterpiece Theatre“ – antologinė JAV televizijos laida, rodanti daug kostiuminių dramų ir serialų, – red. past.).

Iš išlikusių raštų galime rekonstruoti klubo susitikimą, vykusį 1737 metų lapkričio 30 dieną – Šv. Andriejaus dieną. Itin prastu oru (raštuose rašoma, kad „per audrą“) 24 klubo nariai, tarp kurių buvo tiek muitinės klerkų, tiek vietos ponų, susirinko židinio liepsnos apšviestame kambaryje. Jie buvo pasipuošę alyvuogių spalvos šilkiniais kaspinais ir medaliais su pornografiniais vaizdais.

Kambario centre ant stalo rangėsi pora nuogų, raudonskruosčių 18–19 metų merginų, pasamdytų iš vietos gyventojų. Kol jos demonstravo akrobatinius numerius, klubo nariai klinikiniais žvilgsniais tyrinėjo jų „prigimtines paslaptis“. (Bet kokie prisilietimai buvo draudžiami. Jei kažkas, neatsispyręs geismui ir apgirtimui, pažeisdavo šią klubo taisyklę, iš karto būdavo išmetamas į lietingą gatvę.)

Vienas klubo tarnautojas paėmė didžiulį alavinį dubenį, kuris buvo vadinamas „Išbandymų lėkšte“, padėjo jį ant altoriaus, o ant dugno paklojo baltą servetėlę. Pasigirdo šaižus rago garsas, ir iš mažo kambariuko išėjo trys naujokai. Šis trejetas priėjo prie dubens ir pradėjo masturbuotis. Jie plušo, kol visi bendro proceso dalyviai išliejo po „šaukštelį lytinio susijaudinimo“. Tuomet jų pavyzdžiu pasekė ir likę klubo nariai. „24 susitiko, trys patikrinti ir priimti. Visi pasimasturbavę“, – skelbė įrašas klubo žurnale.

Onanistų klubas

Tuomet trims išraudusiems ir suglumusiems naujokams buvo įteikti diplomai ir falo formos taurės, kurios buvo vadinamos paprastai – „by**o taurėmis“. Įšilęs nuo išskirtinio portveino, klubo vadovas pasiūlė tostą: „Stiprios erekcijos, sklandaus įsiskverbimo, puikios distiliacijos ir jokių užkratų!“ Paaiškėjo, kad taurės, įteiktos naujokams, buvo ne kas kita, kaip vakarėlio pramoga – kai naujokai pabandė iš jų atsigerti, vynas nubėgo jiems į pasmakrę ir ant marškinių“.

Onanistų klubas

Klubo vadovas nešiodavo ekstravagantišką peruką, kuris, kaip teigiama, buvo pagamintas iš karaliaus Karolio II meilužių gaktos plaukų. Deja, perukas iki mūsų laikų neišliko, o štai „Išbandymų lėkštę“ ir penio formos taures galima išvysti Šv. Andriejaus universiteto muziejaus ypatingosiose kolekcijose.

„Beggar`s Beneton“ klubas gyvavo ne taip ir trumpai – keletą dešimtmečių. Tačiau laisvasis XVIII amžius baigėsi ir prasidėjo visiškai kita epocha, kurios apogėjumi galima laikyti Viktorijos laikų moralę. Tačiau džentelmenų – onanistų klubai visiškai neišnyko. Jie atgimė už Atlanto, Jungtinėse Valstijose, kur buvo vadinami „viengungių klubais“. Būtent tokių klubų nariai tapo pirmųjų pornografinių filmų žiūrovais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (71)