aA
Būdamas nedidelio ūgio ir smulkaus kūno sudėjimo Vydūnas (1868-1953), kurio tikrasis vardas yra Vilhelmas Storosta, sugebėjo pažaboti itin sunkią tais laikais ligą ir, nepaisant niūrių gydytojų prognozių, sulaukė gilios senatvės. Minint 150-ąsias filosofo gimimo metines, 2018-ieji Seimo paskelbti Vydūno metais. Beje, apie šią asmenybę galima surasti ir pikantiškų detalių: jei tikėti sklandančiais mitais, gydymo tikslais jis vaikščiodavo po mišką visiškai nuogas!
Vydūnas
© Wikimedia Commons

Prof. Algimantas Kirkutis Vydūną laiko savo gyvenimo guru. „Jei sektume Vydūno keliu, galėtume tapti laimingesni, sveikesni, konkurencingesni pasaulyje“, – neabejoja profesorius.

Sirgo tuberkulioze

„Vydūnas, apsikrėtęs nuo tėvo, sirgo sunkia tuberkuliozės forma. Prieš šimtą metų džiovos diagnozė buvo traktuojama kaip dabar vėžys. Kai vaikinui suėjo šešiolika septyniolika metų, situacija buvo kritinė. Jį tėvas nuvežė net į Šveicariją pas geriausius to meto specialistus pasaulyje. Gydytojai apžiūrėjo ligonį ir pasakė, kad niekuo padėti nebegali, nes iš plaučių jau skiriasi kraujas. Prirašė vaistų ir grąžino namo. Visi, kurie sirgo ta liga, ilgai negyveno. Aplinkui mirė daug šviesių asmenybių: Kudirka, Čiurlionis... Liga nesirinko, esi jaunas ar senas“, – pasakoja Vydūno asmenybe susidomėjęs Seimo narys profesorius Algimantas Kirkutis, filosofą vadindamas savo gyvenimo guru.

Būtent po kelionės į Šveicariją, kai tuometinės medicinos laimėjimai jau nebegalėjo padėti, Vydūnas gyvenimą nukreipė Rytų tradicijos linkme. „Būdamas šviesus žmogus nuo jaunystės pramoko sanskrito kalbą ir pradėjo ieškoti išsigelbėjimo senovės medicinoje. Studijavo ajurvedą ir buvo perskaitęs pagrindines knygas, kurios atskleidžia natūraliosios medicinos savybes, jog sveikai maitinantis, pakankamai judant ir kvėpuojant grynu oru galima sustiprinti imuninę sistemą ir įveikti bet kokią ligą – taip pat ir džiovą. Jis taikė šiuos metodus ir tokiu būdu sustabdė džiovos plitimą. Sulaukė gilios senatvės – nugyveno aštuoniasdešimt penkerius metus ir nudirbo daug svarbių darbų“, – pasakoja A.Kirkutis.

Algimantas Kirkutis
Algimantas Kirkutis
© DELFI / Andrius Ufartas

Propagavo vegetarizmą

Ligos paženklintas Vydūnas, kurio tikrasis vardas yra Vilhelmas Storosta, buvo nedidelio ūgio – vos metro šešiasdešimties, smulkaus kūno sudėjimo, svėrė ne daugiau šešiasdešimties kilogramų.
„Ypatinga reikšmė skiriama vegetariniam maitinimosi būdui, nors fanatiškai nepuolami smerkti tie, kurie nepajėgia atsisakyti mėsos“, – apie šią asmenybę nesustodamas gali pasakoti Vydūno draugijos garbės pirmininkas Vacys Bagdonavičius, kuris bene geriausiai ištyrinėjo filosofo bei rašytojo asmenybę, pasaulėžiūrą bei propaguojamą gyvenimo būdą.

„Vydūno aiškinimu, visos mėsoje esančios maistinės medžiagos yra randamos ir augmenyse, tik čia jos grynos, gyvos, neužnuodytos irimą sukeliančiais elementais, gyvūno psichikos liekanomis. Todėl tinkamai paruoštas (geriausiai apsieinant be virimo ir kepimo) augalinis maistas esąs, anot Vydūno, tikroji statybinė medžiaga kūnui, sąlygojanti jo gyvybinės veiklos sėkmę bei darną su dvasiniu pradu. Augalinis, ypač termiškai neapdorotas, maistas vertingas esąs todėl, kad jis yra gyvas ir todėl esmingai padidinąs žmogaus organizmo energijos resursus“, – filosofo idėjas išryškina V.Bagdonavičius.

Vydūnas netgi yra aprašęs septynias vegetarizmo pakopas. Pirmiausiai rekomendavo mažinti mėsos valgymą, tuomet išvis jos atsisakyti, riboti žuvies valgymą, mažinti pieno produktų ir pereiti vien prie augalinės mitybos.

„Netgi yra išlikęs Vydūno duonos kepimo receptas, kur nenaudoja mielių ir renkasi tik sveikus grūdus“, – sako A.Kirkutis, pridurdamas, jog duoną Vydūnas kepdavosi pats.

Grojo arfa

Vydūnas
Vydūnas
© Wikimedia Commons


„Kadangi tuberkuliozė – plaučių liga, Vydūnas itin studijavo indų kvėpuojamąją mankštą ir pats tuos pratimus atlikdavo. Jis giedojo, dainavo, netgi tapo chorvedžiu. Sergant tuberkulioze labai svarbu būti gryname ore, tad netgi yra išlikę mitų, kad jam gyvenant Kintuose, miške vaikščiodavęs nuogas. Taip pat daug dėmesio skyrė meditacijai. Kad būtų lengviau medituoti, nusipirko arfą ir išmoko ja groti, jog galėtų atjungti sąmonę ir tokiu būdu gydyti sergantį kūną“, – pasakoja A.Kirkutis.

Ypatinga reikšmė Vydūno sveikatos filosofijoje skiriama erotinei kultūrai, kuri išsamiai nagrinėjama „Gimdymo slėpiniuose”.

„Pirmiausia Vydūnas kuo griežčiausiai apriboja seksualinių santykių funkcijas. Pagrindinė ir iš esmės vienintelė jų funkcija tesanti naujo žmogaus iškvietimas į pasaulį. Intymus suartėjimas tesąs leistinas tik tuo tikslu. Intymūs santykiai vardan malonumo, anot mąstytojo, esantys žalingi. Jų metu sukylančios visos galingosios kuriančiosios galios, kurios labai veikiančios gyvybines, psichines, intelektualines ir net dvasines žmogaus pajėgas. Kilnus tikslas – gyvybės suteikimas naujam žmogui, ypač laukiamam, tų pajėgų veikimą daro harmoningą, suteikia tikrą palaimą vyrui ir moteriai“, – pasakoja V.Bagdonavičius.

Pats filosofas nors buvo vedęs Kintų pradžios mokyklos rektoriaus giminaitę Klarą Fulhazę, vaikų dėl ligos nesusilaukė.

„Ne“ alkoholiui

„Vydūnas skatino Lietuvos žmones susimąstyti ir tapti sąmoningesniais. Kiekvienam žmogui pirmiausia ypač svarbi sveikata, nes tik sveikas žmogus gali pasiekti tuos tikslus, kuriuos yra užsibrėžęs gyvenime. Jis skatino, kad pirmiausia reikia sveikatą saugoti, o ne kristi į žalingus įpročius:alkoholio vartojimą, rūkymą ir kitokias priklausomybes. Anot Vydūno, kaip bet kokią fiziologinę sistemą galima ištreniruoti, taip ir sveikatos atsparumą įmanoma padidinti ir padaryti taip, kad žmogus nesirgtų. Vydūnas, kaip pasakė Vacys Bagdonavičius, yra uždelsto veikimo bomba. Jo gyvenimo filosofija gali pagydyti nuo baisiausių problemų, kamuojančių mūsų tautą. Jei sektume Vydūno keliu, galėtume tapti laimingesni, sveikesni, konkurencingesni pasaulyje“, – neabejoja A.Kirkutis.

Biografijos štrichai

Vilhelmas Storosta-Vydūnas gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičių kaime (dabartinė Šilutės apskritis) valstietiškos kilmės evangelikų misionieriaus Anskio ir Marinkės Storostų šeimoje.

Buvo antrasis vaikas dešimties vaikų šeimoje (užaugo aštuoni).

1938 m. artėjant rašytojo 70-mečiui Vydūnas buvo nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas ir uždarytas į Tilžės kalėjimą. Tačiau pasaulinio masto kultūros veikėjams pareiškus nepasitenkinimą greitai paleistas.

1940 m. buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau tarptautinė situacija sukliudė tapti jos laureatu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Istorikas iš Vokietijos Lietuvą pažino nusprendęs čia išlaikyti vairavimo teises (77)

Kai priėjęs pasisveikinti Felixas Ackermannas raiškiai ištaria „laba diena“, pasitikslinu...

Pilnai dar neveikiančiu keltu „Regina Seaways“ plukdo į Švediją: nepatogumus kompensavo kotletu (29)

Spalio pradžioje iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kelte „ Regina Seaways “ dėl gedimo...

Nematoma kraupi realybė: Dovilės Didžiūnaitytės organizme rasto „oksiko“ Lietuvoje įsigyti galima paprasčiau nei manote (35)

Tragiškai žuvusios Dovilės Didžiūnaitytės istorija iki šiol yra didelė mįslė. Praėjusių...

Naktinis reidas Vilniuje: po „CityBee“ gaudynių paaiškėjo kuriozinė situacija (13)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį reidą Vilniuje surengę pareigūnai pričiupo ir nelegaliai...

„Penktas kėlinys“ tarp Jasikevičiaus ir Obradovičiaus – varžėsi komplimentais (10)

Žaidė gerai, bet varžovai buvo dar geresni. Kauno „Žalgiris“ 75:82 nusileido Stambulo...

Ekipos progresu pasiguodęs Milaknis prisiminė pernykštę patirtį: jau buvo tokių situacijų (1)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkams nepavyko savaitės Eurolygoje užbaigti antra pergale: Stambulo...

Savaitgalį orai pasikeis galutinai: nemalonumai apims visą Lietuvą (50)

Šeštadienį Lietuvoje termometrai rodys 8–13 °C. O nuo naujos savaitės vidurio orai pasidarys...

Pagirtinai tris kėlinius kovojęs „Žalgiris“ neatlaikė Eurolygos vicečempionų tempo (439)

Kauno „Žalgiris“ (1/2) penktadienį nesėkme užbaigė šią Eurolygos dvigubą savaitę ir...

Urbšys kirto „valstiečių“ veidams: atrodo, kad jie yra apsvaigę nuo valdžios (121)

Lietuvoje – tikra įrašų krizė. Nereikalingus ir nenaudingus įrašus – sunaikina. O naudingi...

Masinė avarija kelyje Vilnius–Panevėžys: susidūrė 4 lengvieji automobiliai ir autobusas žuvo žmogus (204)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad kelyje Vilnius–Panevėžys (A2) 21 kilometre susidūrė 4...