- Vytarai, kada ir kaip nusprendėte vesti protų mūšių kovas?
Tai įvyko prieš porą metų. Girdėjau apie juos, bet niekada nebuvau žaidęs pats. Kai gavau pasiūlymą organizuoti protmūšius, pats sudalyvavau ir tikrai labai „užkabino“.
- Koks buvo pirmasis jūsų žaidimas?
Kai prisimenu savo pirmąjį žaidimą – ima juokas. Jis buvo naivus, pirmokiškas. Vėliau atsirado patirtis ir supratimas. Suvokiau, kokie klausimai patinka man ir žaidėjams. Nuo vaikystės esu smalsus ir šis darbas man yra kaip šventė.
- Ar protmūšiai Lietuvoje populiarūs?
Per tuos kelerius metus įsitikinau, kad taip. Vilniuje ir kituose miestuose vyksta nuolatiniai turnyrai. Klausimai ir atsakymai aptarinėjami forumuose.
Žaidėjai renkasi sau priimtiną vedėją pagal klausimų pobūdį. Amžiaus grupės – pačios įvairiausios. Dažnai protmūšiai organizuojami kaip pramoga šeimoms ar darbo kolektyvams.
- Kaip manote, kur slypi šio žaidimo populiarumo paslaptis?
Tai yra universalus laisvalaikio praleidimo būdas. Be to – nebrangus. Pabūni su draugais, patiri azartą, sužinai, ko nežinojai, šį bei tą prisimeni... Protmūšiai tinkami ir vienišiems, ir šeimoms, ir draugams, ir atsitiktinėms kompanijoms. Pavyzdžiui, žinau porą, kuri susipažino mano protmūšyje. Net juokais pažadėjau būti jų piršliu. O gal ir rimtai...
- Kokio amžiaus žmonės ateina į protų kovas?
Jauniausi „dalyviai“ dar vos paeina – juos atsineša tėvai. Dažniausiai kaip garsinį foną (juokiasi). O vyriausieji man tiktų į senelius. Bet visiems įdomu. Stengiuosi atsižvelgti į visas amžiaus grupes. Kartais labai gerai jaučiu, kai klausimas vyresniems – labai paprastas, o jaunesniems – neįveikiamas. Bet tai tik plečia akiratį ir erudiciją.
- Kas kuria klausimus dalyviams ir koks pagrindinis klausimų atrankos kriterijus?
Kuriu klausimus, kurie būtų įdomūs ir man. Tai tarsi riba, kuri lemia, ar iš vieno ar kito fakto galiu kurti klausimą. Juos visada darau pats. Pastebiu, kad klausimus bandau „atrasti“ kiekvieną akimirką. Net šnekėdamas su kuo nors staiga galiu išsitraukti telefoną ir jame pasižymėti idėją. Daugiausia klausimų randu knygose. Antrasis šaltinis – internetas.
- Ar lietuviai išprusę žmonės?
Labai. Tai pastebiu visada, nepaisant to, iš kurios srities yra užduodamas klausimas.
- Vedate protmūšius jau kelerius metus. Kaip per tą laiką pakito klausimai, publika?
Per kelerius metus prie kiekvieno klausimo pridedu klastingų užuominų. Ypač paradoksalu, kad sunkiausiai atsakoma į klausimus, kuriuos laikau paprastais. Tai riedančio sniego kamuolio efektas. Kuo paprastesnis klausimas – tuo daugiau teorijų.
- Gal yra įvykę įdomių nutikimų per kelerius darbo metus?
Įdomiausia, kad manimi kartais netiki. Tada tenka papildomai skirti laiko klausimams pagrįsti. Skambinėju į universitetus, specialistams. Bet man tai patinka. Ir žmonės niekada neatsisako padėti. Turbūt supranta, koks rimtas dalykas yra protmūšis ir žinių troškimas.
Daugiau skaitykite naujausiame nemokamo žurnalo „Mieste“ numeryje.