Pragyventi padėjo tapyba ant šilko
Dviejų menininkų šeimoje Šiauliuose augusi I.Loginova-Papušina mokykloje gana anksti suvokė, kokia specialybė jai tinkamiausia. Merginai vienodai gerai sekėsi ir kalbos, ir matematika, ir menai.
„Architektūra tuo metu buvo vienintelė specialybė, kur galėjau suderinti šias žinias“, – pasakojo Inga. Tiesa, įstoti į Vilniaus dailės akademiją pavyko ne iš karto, tačiau mergina nepasidavė. Nors įstojo į mokamą vietą, ryžosi pildyti savo svajonę – studijuoti architektūrą.
„Nebuvo lengva. Reikėjo ir už mokslus mokėti, ir sostinėje pragyventi, ir reikiamų priemonių nusipirkti. Kitų specialybių studentės turėdamos pinigų bėgdavo pirkti kosmetikos priemonių, o mes – spalvotų lapų ir kitų studijoms reikalingų dalykų“, – sunkius, bet linksmus laikus prisiminė menininkė. Galą su galu sudurti jai padėjo netikėtai atrastas pomėgis tapyti ant šilko. Pirmiausia tuo susidomėjo jos mama, tačiau greitai užsikrėtė ir dukra.
„Pripiešdavau šilkinių skarelių, šalių ir parduodavau. Prieš krizę jos buvo labai populiarios“, – pasakojo moteris.
Architektūra liko antrame plane
Studijuodama Vilniuje, I.Loginova-Papušina netikėtai sutiko savo būsimą vyrą Aleksejų. Šis susitikimas abiem buvo džiugus netikėtumas, nes simpatiją vienas kitam jautė dar mokykloje, kai buvo paaugliai. Netrukus pora sukūrė šeimą, gimė sūnus, po to – ir dukra. Gimus pirmagimiui Inga dar turėjo iliuzijų toliau siekti architekto karjeros, tačiau jos gana greitai subliuško.
„Suvokiau, kad jei noriu pati auginti savo mažylius, architekte dirbti negalėsiu. Šios profesijos atstovai dirba iki išnaktų, todėl būtų itin sunku. Be to, tvirtai tikiu, kad vaikus iki trejų metų privalo auginti mamos, o ne auklės ar seneliai“, – savo požiūrį dėstė dviejų atžalų mama. Nors jau buvo pradėjusi magistro studijas, šiemet Inga galutinai apsisprendė – mokslų ji nebetęs.
Tačiau moteris neatsisakė veiklos. Kiek laiko toliau tapė ant šilko, o prieš keletą metų susidomėjo tapyba ant lino. „Būtent Trakuose pamačiau pardavinėjamus vaikiškus išpaišytus lininius drabužėlius. Pamenu, kaip pagavau save galvojančią, kad pati galėčiau juos išpiešti daug gražiau. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – prisiminė trakiškė.
Piešimo techniką laiko paslaptyje
Vos pabandžiusi piešti ant lino, Inga greitai įsitikino, kad tai sudėtingiau nei atrodė. „Piešti ant šilko daug paprasčiau. Neskaičiau jokios literatūros, nesidomėjau piešimo ant lino technikomis, viską išbandžiau pati ir radau būdą, kaip tai daryti. Ilgai užtrukau, todėl bent jau kol kas savo naudojamos piešimo technikos niekam neišduodu“, – pasakojo Inga.
Pradėjusi nuo vaikiškų lininių drabužėlių ir kepurėlių nuo saulės, šiandien I.Loginova-Papušina kuria ir linines sukneles moterims, o žiemą piešia ant odinių pirštinių ir rankinių.
„Kol kas ši veikla man yra daugiau darbas nei malonumas. Turiu uždirbti, o ne tik piešti pagauta įkvėpimo. Todėl ėmiausi ir tapybos ant odos. Juk žiemą lininiai vasariniai drabužiai nepaklausūs, o pragyventi vis vien iš kažko reikia“, – kalbėjo menininkė. Ji pripažino, kad idėjų, ką veikti ir kaip užsidirbti, netrūksta. Todėl moteriai sunku suprasti žmones, kurie tik dejuoja, bet nesiima jokios veiklos.
Vaikai – geriausia investicija
Susilaukusi sūnaus, Inga ir jos vyras ryžosi dar vienam pokyčiui – gyvenimą sostinėje nedvejodami iškeitė į gyvenimą Trakuose. „Čia gyventi atsikėlėme prieš penkerius metus. Tuo metu galėjome rinktis: arba pirkti vieno kambario butą blokiniame name Vilniuje, arba pusę nedidelio namo Trakuose. Apsispręsti nebuvo sunku ir dėl tokio sprendimo dar nė minutės nesigailėjome“, – pasakojo I.Loginova-Papušina.
Gyvendami Trakuose, jie stengiasi propaguoti sveiką gyvenimo būdą – visiškai atsisakė televizoriaus, daug laiko praleidžia lauke, valgo natūraliai užaugintus ir pagamintus maisto produktus. Inga tikina viską daranti dėl vaikų. „Už vaikus nėra nieko svarbiau. Jie – pati geriausia investicija. Juk net dar neturėdami vaikų stengiamės susikurti saugią bazę, kurioje galėtume juos auginti“, – sakė jauna mama.
Apie televizoriaus daromą žalą mažamečiams Inga žinojo ir anksčiau. Tačiau dar daugiau informacijos gavo pradėjusi mokytis netradicinės psichologijos. Todėl dabar ji stengiasi teisingai „programuoti“ savo vaikus, kad užaugę jie būtų geri žmonės, atskirtų tikrąsias vertybes ir netaptų panašūs į tuos, kurie mėgaudamiesi spardo ar skandina kačiukus.
Trakiškė įsitikinusi, kad gyvenime niekas nevyksta be priežasties. Todėl ji mano, kad turėjo studijuoti architektūrą, sukurti šeimą, tapyti ant lino, dalyvauti Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos veikloje. „Viskas į kažką veda. Todėl visada susimąstau, kai gyvenime nutinka kas nors blogo. Imu galvoti, ką tokio pati padariau, kad dabar štai taip gyvenimas man apie tai praneša“, – samprotavo I.Loginova-Papušina.
