aA
1935 m. pavasarį Ruby Ogletree suprato, kad kažkas negerai, kai gavo spausdinimo mašinėle spausdintą laišką nuo savo sūnaus, Artemuso. Moteris žinojo, kad jos paauglys sūnus nemoka spausdinti mašinėle – visi ankstesni jo laiškai, atsiųsti namo, į Birmingemą, Alabamos valstiją, buvo rašyti ranka. Juose jaunuolis nerūpestingai aprašė savo keliones po šalį. Spausdinto laiško tonas taip pat buvo kitoks, nei įprasta – vartojami Artemusui nebūdingi žodžiai.
Kambario Nr.1046 paslaptis

Netrukus moteris gavo dar vieną laišką, po to dar ir dar – vis jie buvo spausdinti mašinėle. Viename laiške buvo rašoma, kad Artemusas mokosi verslo mokykloje. Kitame – kad jis plaukia iš Niujorko į Europą. Tada, tų pačių metų rugpjūtį, Ruby paskambino vyras, kuris prisistatė Jordanu, ir pasakė, kad jis yra jos sūnaus draugas. Jordanas pareiškė, kad jos sūnus jam išgelbėjo gyvybę, ir kad dabar jis gyvena Kaire, Egipte, ir ten vedė turtingą moterį. Pasak Jordano, Artemusas nebegali spausdinti, nes muštynėse neteko nykščio. Visa tai Ruby sukėlė įtarimų, ir ji pagaliau kreipėsi į policiją, FTB ir Amerikos konsulatą Egipte. Deja, rasti Artemuso nepavyko.

Kaip paaiškėjo vėliau, jos sūnus buvo susijęs su vienu iš keisčiausių XX a. nusikaltimų, kurio iki šiol taip ir nepavyko išaiškinti – nusikaltimu, kuris vadinasi „Kambario Nr.1046 paslaptis“, rašoma mentalfloss.com.

„Vyras su paltu“

1935 m. sausio 2 d. gerai apsirengęs jaunas vyras įsiregistravo į „President Hotel“ viešbutį Kanzase, Misūrio valstijoje, pasirašęs kaip Rolandas T. Owenas iš Los Andželo. Jis buvo stamboko sudėjimo, deformuotomis kaip boksininko ar imtynininko ausimis, o kairę galvos pusę vagojo didelis baltas horizontalus randas. Vyras atvyko be lagamino.

R. Owenas paprašė apgyvendinti jį vidiniame kambaryje (be lango į gatvę), ir pasiuntinukas palydėjo jį į 1046-ą kambarį. Vėliau tą dieną kambario tvarkyti užėjo kambarinė vardu Mary Soptic, kuriai R. Owenas pasirodė sunerimęs. Užuolaidos jo kambaryje buvo užtrauktos – tokios jos liko visas tris dienas, kol jis ten buvo, o kambaryje degė viena lempa.

Vos kambarinei atėjus, R. Owenas išėjo, o prieš išeidamas paprašė palikti duris neužrakintas, nes jis, esą, laukiantis draugo. Vėliau, duodama parodymus policijos pareigūnams, M. Soptic prisiminė, kad R. Oweno judesiai ir veido išraiškos išdavė nerimą ar baimę, ir kad jis norėjęs, kad kambarys liktų tamsus.

Po kelių valandų M. Soptic vėl užsuko į kambarį su švariais rankšluosčiais. R. Owenas gulėjo ant lovos, jis buvo apsirengęs. Ant stalo gulėjo raštelis: „Donai, grįšiu po penkiolikos minučių. Palauk.“
Dar kartą R. Oweną kambarinė pamatė kitą dieną, vėlyvą sausio 3-osios rytą. Jo kambario durys buvo užrakintos iš išorės, tad kambarinė turėjo pasinaudoti visrakčiu, kuriuo galima atrakinti visus viešbučio kambarius. Jis ir vėl buvo vienas ir sėdėjo tamsoje.

„President Hotel“ viešbutis Kanzase, Misūrio valstijoje
„President Hotel“ viešbutis Kanzase, Misūrio valstijoje
© Wikimedia Commons

Tvarkydama kambarį M. Soptic nugirdo R. Oweną kalbant telefonu: „Ne, Donai, – sakė jis. – Nenoriu valgyti. Nesu alkanas. Ką tik pavalgiau pusryčius. Ne, aš ne alkanas.“

Užrakintos durys, užtemdytas kambarys, nervingas jo gyventojas – vis tai jau savaime buvo keista, bet keistumai čia nesibaigė. Vėliau tą pačią dieną ji dar kartą pabeldė į 1046-ojo kambario duris, atnešusi švarių rankšluosčių. Buvo girdėti, kad kambaryje kalbasi du vyrai, į beldimą atsakiusio vyro balsas buvo žemesnis nei R. Oweno. Kai ji pasiūlė švarių rankšluosčių, atsiliepęs vyriškis atsakė, kad jiems jų nereikia.

Dar vienas žmogus, tomis dienomis bendravęs su R. Owenu, buvo Robertas Lane‘as, Kanzaso vandentiekio tarnybos darbuotojas. Sausio 3 d. apie 23 val. R. Lane‘as pasisiūlė pavėžėti jauną vyrą, kuris vienas ėjo 13-ąja gatve – apytikriai už 2,5 km nuo viešbučio. Vyras buvo tik su kelnėmis ir apatiniais marškinėliais, be palto, o ant jo rankos buvo matyti gilus įbrėžimas. Iš to, kaip vyras laikė rankas, R. Lane‘as spėjo, kad jis bandė paslėpti kraują iš kitos, daug gilesnės žaizdos kitoje kūno vietoje. Vyras paprašė jį pavėžėti iki vietos, kur jis galėtų sėsti į taksi. Kai R. Lane‘as paklausė apie jo ranką, jaunuolis sumurmėjo: „Rytoj aš jį nudėsiu“ ir pridėjo keiksmažodį, kuris laikraščių pranešimuose buvo išcenzūruotas. Privažiavus taksi stotelę, jaunuolis iššoko, ir R. Lane‘as daugiau jo nebematė.

Iš kitų liudininkų parodymų paaiškėjo, kad R. Owenas tą popietę buvo susitikęs su dviem moterimis keliuose baruose Dvyliktojoje gatvėje. Tuomet jis dar vilkėjo paltą. Kaip ir kodėl jis gavo tą įbrėžimą ant rankos, taip ir liko neaišku.

„Įjunkite šviesą“

Rolandas T. Owenas
Kambario Nr.1046 paslaptis


Ketvirtadienio naktį, galima sakyti, ankstyvą penktadienio, sausio 4-osios rytą, svečias, apsistojęs 1048-ame kambaryje išgirdo, kaip 1046-ame kambaryje kivirčijasi du žmonės, sprendžiant iš balsų – vyras ir moteris.

Neilgai trukus telefono operatorius pastebėjo, kad 1046-ame kambaryje nukeltas telefono ragelis, ir nusiuntė pasiuntinuką patikrinti.

Kai pasiuntinukas pabeldė į duris, žemas balsas jam liepė įeiti – bet durys buvo užrakintos. Pasiuntinukas tai pasakė svečiui, bet viduje buvęs vyriškis į tai nesureagavo, tik liepė uždegti šviesą.

Pasiuntinukas bergždžiai beldėsi dar kelias minutes, o prieš nueidamas šalin dar šūktelėjo: „Padėkite telefono ragelį!“

8:30 telefono ragelis 1046-ame kambaryje vis dar buvo nukeltas, tad į kambarį buvo nusiųstas kitas pasiuntinukas. Kai į jo beldimą niekas neatsakė, jis atrakino kambarį su visrakčiu ir pastebėjo R. Oweną, nuogą gulintį savo lovoje. Pasiuntinukas pastebėjo, kad paklodės suteptos kažkuo tamsiu, tačiau pagalvojo, kad svečias girtas ir miega, tad padėjo telefono ragelį ir išėjo.

Tačiau R. Owenas nebuvo girtas. Tai suprato trečias pasiuntinukas, kuris nuėjo patikrinti kambario. „Kai aš įėjau pro duris, tas vyras buvo netoli durų ant kelių ir alkūnių, rankomis susiėmęs galvą, – vėliau pasakojo pasiuntinukas policijai. – Ant jo galvos pastebėjau kraują.“ Jis įjungė šviesą, pakabino telefono ragelį ir apsidairė aplink: „Pamačiau kraują ant sienų, ant lovos ir vonioje...“
Vaizdas pasiuntinuką labai išgąsdino – jis išbėgo iš kambario, nusileido laiptais į apačią ir papasakojo viešbučio administracijai, ką matęs.

Nedelsiant buvo iškviesti detektyvai. Jie pamatė, kad R. Owenui buvo surištas kaklas, riešai ir kulkšnys, ir kad jam daug kartų buvo besta į krūtinę. Jam buvo pradurtas plautis, o nuo smūgių į dešinę pusę jam buvo skilusi kaukolė.

Detektyvas paklausė R. Oweno, kas su juo buvo kambaryje. Nors R. Owenas jau buvo beprarandantis sąmonę, jis dar turėjo progą įduoti savo užpuolikus, kad jie būtų pelnytai nubausti. Bet jaunuolis atsakė: „Niekas“.
„Kaip jūs susižeidėte?“ – paklausė detektyvas.
„Pargriuvau vonioje.“
„Ar bandėte nusižudyti?“ – paklausė detektyvas.
„Ne.“
R. Oweną ištiko koma. 1935 m. ankstų sausio 5-osios rytą ligoninėje jis mirė.

Kas tas Donas?

Tai buvo painiausia byla, kurią teko spręsti Kanzaso miesto policijos departamentui. R. Oweno žudikas (ar žudikė, o gal žudikai) išsinešė praktiškai viską iš kambario, taip pat visus jo drabužius. Kambaryje nepaliko nieko – nei rankšluosčių, nei šampūno, nei drabužių. Detektyvai rado tik etiketę nuo kaklaraiščio, plaukų smeigtuką, nerūkytą cigaretę, žiogelį ir nedidelį neatidarytą buteliuką skiestos sieros rūgšties. Kriauklėje gulėjo įmesta sudužusi stiklinė aštriu kraštu. Pareigūnams pavyko rasti tik vienus pirštų antspaudus – ant telefono stovo. Pasak tyrėjų, jie priklausė moteriai.

Didžiausia paslaptis buvo, kas tas „Rolandas T. Owenas“. Jo kūną atpažino keli žmonės, tačiau visi jie jį pažinojo skirtingu vardu. Paaiškėjo, kad prieš apsistodamas „President“ viešbutyje, jis gyveno keliuose kituose. Netoliese esančio „Muehlebach“ viešbučio darbuotojai jį atpažino kaip svečią, kuris buvo apsistojęs vienai nakčiai, pasivadinęs Eugene‘u K. Scottu iš Los Andželo, ir kuris taip pat reikalavo vidinio kambario. Pasivadinęs Duncanu Ogletree jis buvo apsistojęs „St. Regis“ viešbutyje – čia jis dalijosi kambarį su vyru, pasivadinusiu Donaldu Kelso.

Taip pat atsiliepė imtynių organizatorius, kuris prisiminė, kad prieš kelias savaites R. Owenas kreipėsi į jį dėl dalyvavimo keliuose mačuose – ir prisistatė kaip Cecilis Werneris iš Omahos.

Taigi, R. Owenas anonimiškai prisilietė prie daugelio žmonių gyvenimų, tačiau pats taip ir liko paslaptimi. Policija ir žiniasklaida kreipėsi į visuomenę su prašymu padėti nustatyti jaunuolio su neįprastu randu tapatybę. Jo atpažinti suplūdo šimtai žmonių, bet niekam nepavyko atskleisti tikrosios jaunojo vyro tapatybės.

Kambario Nr.1046 paslaptis
Kambario Nr.1046 paslaptis

Kitų šios miglotos istorijos veikėjų – „Dono“ ir moters, palikusios savo pirštų antspaudus, taip pat nepavyko rasti. Nepavyko ir išsiaiškinti, ar ir kaip jie susiję su nusikaltimu. Ar tai buvo meilės trikampis? Ir kodėl R. Owenas nesutiko išduoti savo užpuoliko ar užpuolikės, o gal užpuolikų? Iš baimės, lojalumo, meilės ar dėl smegenų traumos?

Istorija tapo dar mįslingesnė kovo mėnesį, kai policija paskelbė, jog R. Owenas bus palaidotas skurdžių kapinėse. Tačiau prieš laidotuves į laidojimo namus paskambino anonimas ir pasakė, kad atsiųs pinigų padengti jaunuolio laidotuves Kanzaso Memorialinio parko kapinėse. Kalbėta, kad prisistatyti atsisakęs vyriškis paaiškino, jog R. Owenas suviliojo ir metė vieną jo pažįstamą, ir kad jie trise buvo susitikę viešbutyje išsiaiškinti santykių. „Niekšai paprastai gauna ko nusipelnę“, – pasakė vyras ir padėjo ragelį.

Pinigai buvo atsiųsti suvynioti į laikraštį, ir R. Owenui buvo surengtos laidotuvės, kuriose dalyvavo tik policijos detektyvai. Vietos floristikos salonas gavo anoniminį užsakymą – ant jo kapo padėti 13 „American Beauty“ rožių, su užrašu: „Mylėsiu amžinai – Louise“.

Maždaug tuo pat metu, kai vyko laidotuvės, paslaptingo skambučio sulaukė ir vietos laikraščio redakcija. Moteris, kuri atsisakė atskleisti savo tapatybę, paskambino išbarti redaktorių už tai, kad jie parašė, jog R. Owenas buvo palaidotas skurdžių kapinėse. (Nėra iki galo aišku, kada tiksliai skambino moteris, bet laikraštis greičiausiai nepatikslino, kad R. Owenas galiausiai buvo palaidotas Memorialinio parko kapinėse). „Jūsų laikraštyje neteisingai nurodyti faktai... Rolandas Owenas nebus laidojamas skurdžių kapinėse. Jam organizuotos orios laidotuvės“, – pareiškė moteris. Kai redaktorius ėmė klausinėti, kas R. Owenui nutiko viešbučio kambaryje, moteris atsakė: „Jis pakliuvo į bėdą.“

1936 m. rudenį, praėjus kone dvejiems metams po žmogžudystės, Ruby draugė parodė jai 1935 m. gegužės mėnesio „The American Weekly“ numerį, kuriame prie straipsnio, pavadinto „Kambario Nr. 1064 paslaptis“ buvo jį iliustruojanti nuotrauka su Artemuso kūnu.

Kambario Nr.1046 paslaptis
Kambario Nr.1046 paslaptis

Jo kūnas buvo nufotografuotas iš profilio, tad buvo akivaizdžiai matyti galvą vagojantis randas. Ruby vėliau paaiškino, kad vaikystėje Artemusas buvo apdegęs, ir ant galvos jam liko randas.
Tačiau jei vaikinas nuotraukoje išties buvo jos sūnus, jis jau buvo seniai miręs, kai ji pradėjo gauti keistuosius spausdintus laiškus ir kai jai skambino „Jordanas“.

Ruby nusiuntė laiškus ir nuotraukas į Kanzaso policijos departamentą, tad R. Oweno tapatybė buvo patvirtinta kaip Artemuso Ogletree, ir 1936 m. lapkritį visos šalies laikraščiai paskelbė tikrąjį R. Oweno vardą.

Tai buvo paskutinės oficialios detalės Kambario Nr. 1046 byloje. Kelis dešimtmečius po to dar buvo bandoma išsiaiškinti naujus faktus ir kurpiamos naujos versijos. Ar „Donas“ buvo tas paslaptingas aukotojas? O gal jis buvo ir žudikas? Ar Louise buvo pamestoji mylimoji, kažkaip susijusi su Donu? Teorijų buvo daug, bet iki šių dienų niekam taip ir nepavyko išsiaiškinti, kaip R. Owenas žuvo tą naktį, ir kas jį nužudė.

1937 m. už kambario kaimyno nužudymą buvo suimtas vyras, pasivadinęs Josephu Ogdenu (jis atsisakė atskleisti savo tikrąjį vardą). Vienas iš jo slapyvardžių buvo ir Donaldas Kelso. Iš išvaizdos jis taip pat buvo panašus į aprašytąjį Donaldą Kelso, kuris buvo apsistojęs „St. Regis“ viešbutyje su D. Ogletree. Vis dėlto ši sąsaja taip ir nebuvo ištirta.

O kaip gi paslaptingasis Jordanas? Ar jis buvo Donaldas Kelso (arba Josephas Ogdenas), siekiantis suklaidinti policijos pareigūnus? Jei taip, jo veiksmai tik sustiprino policijos įtarimus.

Taigi, Artemuso Ogletree, dar žinomo kaip Rolandas T. Owenas arba Eugene‘as K. Scottas arba Duncanas Ogletree arba Cecilis Werneris, paslaptį auka ir jos persekiotojas (arba persekiotoja arba persekiotojai) nusinešė į kapus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(66 žmonės įvertino)
3.1667

Top naujienos

Pragariško Alytaus gaisro realybė: be miego pluša ištisą parą, du ugniagesius teko atiduoti į medikų rankas (64)

Alytus jau aštuntąją dieną kovoja su padangų perdirbimo įmonės „ Ekologistika “ gaisru....

Karbauskis užsiminė, kaip galėtų atrodyti pataisytas automobilių mokestis: mokėtų mažiau gyventojų (14)

Trečiadienį po koalicinės tarybos posėdžio valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas...

Karas su Žvėryno milijonieriais pasiekė naujas aukštumas: pirmieji pamatykite, kaip krinta žemgrobių tujos (120)

DELFI užfiksavus, kad Vilniuje, garsiojoje žemgrobių gatvėje, dar visai neseniai atlaisvinta...

Karališka drama: ypatingą karaliaus malonę gavusi moteris buvo pažeminta prieš visą šalį (4)

Tailando karalius pirmadienį pribloškė daugelį: jis iš savo karališkosios konsortės atėmė...

Teismas: Veryga viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją (30)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( LVAT ) išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. spalio...

Netikėti pietūs miesto centre: garantuoju, kad šios vietos nežinote (12)

Jeigu praėjusią savaitę pakviečiau jus pasivažinėti po Lietuvą ir atrasti legendinę maitinimo...

Valdantieji iš koalicijos meta „tvarkiečius“, bet biudžetui daugumą žada rasti papildyta (242)

Antradienį, po nepavykusio balsavimo siekiant nuversti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį,...

Vyras neišlaikė: ar mažylių kasose privaloma užleisti eilę ir tokiems tėvams?

Prieš kelias dienas portalas „Kas vyksta Kaune“ pasidalino istorija, kuomet „Maximos“...

Likus pusmečiui iki kūdikio pradėjimo, vyrai turėtų atsisakyti šio įpročio

Ne tik moterys turėtų nustoti vartoti alkoholį prieš pastodamos – naujas tyrimas rodo, kad...

Ką paliestų naujasis mokestis: ne tik prekybos tinklai, bet ir drabužių, baldų, elektronikos parduotuvės (34)

Remiantis Finansų ministerijoje parengta informacija, stambios prekybos mokesčio mokėtojais...