- Ne kartą teko girdėti apie neįprastą jūsų gyvenimo būdą. Ypač mitybą. Esate vegetarė ar veganė? O gal net žaliavalgė?
- Mes (su šeima – aut. past.) nesame visiški vegetarai ar veganai. Mėgstame žuvį, krevetes, austres. Žinoma, šiuos produktus valgome kartą ar du per savaitę. Žiemą kartą per savaitę valgome ir kiaušinių. Vasarą esame labiau vegetarai. Kai karšta, kokį mėnesį net žaliavalgiai pabūname. Apskritai žmonės turi suprasti, kad tie, kurie valgo žuvį ar kiaušinius nėra vegetarai. Jie tiesiog nevalgo mėsos.
- Turbūt tai reiškia, kad maistas jums yra labai svarbus? Negalite valgyti bet ko...
- Maisto tikrai nesureikšminame. Pavyzdžiui, šiandien apie dvyliktą valgėme keptą moliūgą su svogūnais ir virtų miežinių kruopų košę. Žinoma, ir naminių mano augintų juodųjų pomidorų. Normalus žmogus pagalvotų, kad galbūt tai nėra labai sotu. Mes esame taip įpratę. Stengiamės valgyti sezonines daržoves, ruošiame konservus žiemai. Dabar labai daug pigių paprikų – du su puse lito už kilogramą. Prisipirkome trisdešimt kilogramų ir pasiruošėme žiemai su pomidorų sultimis. Agurkų ir pomidorų taip pat užsikonservavome. Šaltuoju metų laiku pirksime tik kopūstus, bulves ir burokėlius. Valgysime džiovintas kriaušes ir obuolius, gersime obuolių, juodųjų serbentų sultis.
- Kur apsiperkate? Ieškote ekologiškų ūkių produkcijos?
- Gyvename nuosavame name, turime šiek tiek žemės ir du šiltnamius, tad užsiauginu ir moliūgų, ir cukinijų. Žinoma, vasarą ieškome kas pigiau turgelyje, pavyzdžiui, šilauogių. Tačiau dažniausiai nesukame galvos ir keliaujame į prekybos centrą. Jei reikia didesnio kiekio, Gaudentas (sutuoktinis – aut. past.) važiuoja į Kalvarijų turgų. Netikiu nei lietuviškais, nei užsienietiškais ekologiškas ūkiais. Todėl valgau tas pačias daržoves kaip ir visi ir neišsidirbinėju, nealpstu dėl nitratų. Neseniai skaičiau mokslinį straipsnį apie tai, kad kažkur prie poliarinio rato visai nenatūraliomis sąlygomis užaugintame kopūste yra kelis tūkstančius kartų mažiau nuodų nei iš parduotuvės pirktoje vištienoje. Tad man juokinga, kai žmonės, kurie valgo mėsą iš prekybos centrų, suka galvą dėl nitratų vaisiuose ar daržovėse.
- Ko niekada nerastume jūsų šaldytuve ar virtuvėje?
- Šaldytuve apskritai sunkiai kokių nors produktų atrastumėte. Kartą per penkerius metus mus aplanko mano tolima giminaitė. Jai nuolat būna stresas: „Viešpatie, kaip pas studentus... Kada jūs tą didelį šaldytuvą ko nors prikrausit?“ (juokiasi). Lengviau būtų pasakyti, ko mūsų virtuvėje visuomet rasite – lydyto sviesto, gero pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus, mano džiovintų vaisių, įvairių pilno grūdo dribsnių.
- Kaip tuomet atrodo šventinis jūsų stalas? Ar svečius vaišinate tik tuo, ką patys valgote?
- Kai kokia didesnė proga, nusiperkame mėlynųjų moliuskų, kuriuos abu labai puikiai mokame paruošti. Žinoma, valgome ne su keptomis bulvytėmis. Aš mėgstu juos valgyti su „bagete“. Taip pat prie šio patiekalo ruošiame senovišką padažą, ne tokį, koks patiekiamas restoranuose. Jo pasidarome daugiau, kad baltą duoną galėtume pamirkyti. Svečiams ant stalo padedame sūdytos silkės ar lašišos. Jei norite gyvūninės kilmės baltymų – prašom.
- Kokiais vaistais gydotės susirgę? Apskritai juos pripažįstate?
- Tikrai neignoruojame gydytojų, visada su jais konsultuojamės. Tačiau, ar gerti vaistus ar ne – labai gerai apsvarstome. Vaikams iš viso neduodame jokių tablečių. Peršalus pirmiausiai gydomės „išsigulėjimu“ ir pušų pumpurų arbata. Taip pat nevalgome.
- Teko girdėti, kad praktikuojate savotišką tylos terapiją. Kas tai ir kam skirta?
- Žmonės, kurių darbas priverstinis bendravimas, bent kartą per savaitę privalo tylėti. Labai dažnai net po darbo su vyru būname atskiruose kambariuose, kad nebendrautume. Vaikus ir anūkus mokome žaisti tylos karalystę. Turime kūrybines dirbtuves, kur galime piešti ar lipdyti. Dirbame tyloje, be jokios radijo ar net klasikinės muzikos fono. Ta vidinė tyla išvalo sąmonę ir pasąmonę. Sekmadieniais draugai net nedrįsta skambinti, nes žino, kad šią dieną mes tylime ir nieko nevalgome. Ėsti neduodame net savo gyvuliukams. Geriame tik vandenį.
- O tokia tyla nekenkia santykiams?
- Mums labai pasisekė, kad mes vienodai žiūrime į gyvenimą. Kitos poros išeina į skirtingus darbus, matosi tik vakarais. Mes kartu esame nuo ryto iki vakaro kaip kalėjime iki gyvos galvos (juokiasi). Pabūti atskirai tyloje mums yra didelis komfortas.
- Nuostabu, kad su sutuoktiniu žvelgiate viena kryptimi. Tačiau, ką apie jūsų gyvenimo būdą mano vaikai? Palaiko jus?
- Kai laukiausi sūnaus, metus iki nėštumo, per jį ir dvejus po gimdymo buvau vegetarė. Laikiausi nevalgymo ir tylėjimo sekmadieniais. Tad jis – visiškas vegetaras. Ir alkoholio nevartoja. Prie jo nėra linkęs ir mano žentas. Su draugas gal išgeria kartą ar du per metus. Tačiau nėra taip, kaip būna kitų namuose – kai alkoholis yra perkamas eiliniam vakarui ar šeštadieniui. Dukra prieš ketverius metus išmokė mane būti žaliavalge.
- Visuomet atrodote žvali, energinga ir pasitempusi? Kokių patarimų galite duoti kitoms moterims?
- Aš moku subalansuoti dieną: nevalgau po šeštos valandos vakaro. Nevalgymas ir tylėjimas kartą per savaitę duoda protui judrumo. Kai nejauti nuovargio, išsimiegi, jautiesi ir atrodai puikiai. Moterys neturėtų badauti tam, kad sulieknėtų. Jei norite sulieknėti – valgykite vegetariškai arba žaliavalgiškai. Pamatysite kaip svoris nukris savaime. Būtina daryti mankštą. Nereikia sėdėti prie televizoriaus kaip kelmui. Kiek nori gali lakstyti po kosmetologų kabinetus ir darytis odos patempimus, bet jei organizmas iš vidaus užterštas, vis tiek tebūsi nudažytas ir sutampytas maišas.
