Užkalnis. Lietuviško pamišimo kronika: viskas brangz, arba kaip euras iš mūsų laisvę ir gerovę atėmė

Negailestingų ir kandžiu socialinio komentatoriaus žvilgsniu gliaudau naujųjų laikų Lietuvos istoriją ir jos poveikį tautos psichikai. Aš ne gydytojas ir rentgeno neturiu, bet patologiją matau kaip ant delno!

Buvo 1985, visai neužilgo prieš Sąjūdį ir laisvę, paskutinis šalies apsnūdimas ir palaimingas knarkimas nukaršusio socializmo pelkėje (ČIA).

Buvo baisūs 1995 metai, po okupacinės kariuomenės išvedimo ir lito įvedimo: baisus skurdas, banditai, sukčiai, pranašai ir gyduoliai (ČIA).

Buvo 2005 metai po Rolando Pakso apkaltos: „nes viską pas Dievą gali“, ir raganėjanti emigracijos šmėkla – „paskutinis oro uoste išjunkite šviesą“ (ČIA).

Šiandien – 2015 metai, kai po Andriaus Kubiliaus ir Ingridos Šimonytės suvaldytos krizės (ir amžiams susirinktos ir užkonservuotos tautos neapykantos dėl „naktinės mokesčių reformos“) Lietuva gedėjo lito ir gniaužė rankose nekenčiamus eurus.