Paprasti požymiai – trilitrinių stiklainių atsargos, meilė garstyčių lapeliams ir kvėpavimas virš garuojančio vandens puodo, tikėjimas ūkiniu muilu ir Vietnamo auksinės žvaigždutės tepalu, kovo aštuntosios minėjimas ir sirupinis putokšlis: tai tik keli požymiai, pagal kuriuos galima buvo nustatyti moters likutinį sovietiškumą, kuris makaluojasi gražios sielos dugne, lyg mielių liekanos – puikaus šampano butelyje.
Šiandien diagnozuosime ex-sovietinius vyrus, vyriukus, vyručius ir taip pat diedus. Sąrašas, tikėtina, gal bus kiek trumpesnis, kadangi vyrai šiaip yra paprastesni už moteris – bet ne mažiau skausmingas, kadangi traumų iš sovietmečio vyrai patyrė gal net daugiau už moteris.
1. Geriausios jo istorijos ir patirtys, kartojamos kiekviena proga – apie tarnybą sovietinėje armijoje. Jei istorijoje yra rasistinių ir šovinistinių potemių apie tai, kaip su draugais mušė „čiurkas“ arba „čiurbanus“ (kareivėlius iš Centrinės Azijos respublikų), taškai dvigubinasi.