Gyvenimas tarp negražių praeities daiktų programuoja jūsų dabartį ir verčia jūsų gyvenimą negražiu ir atsuktu į praeitį. O kai nuolatos esate atsisukę į praeitį, tai dabarčiai ir ateičiai atsukate užpakalį, su visomis atitinkamomis pasekmėmis.
Čia visai kaip ta labai nelaiminga Vilniaus mokykla, buvusi šeštoji vidurinė, kurios mokiniai per langus matė veikiančio Lukiškių kalėjimo tvorą (dabar kalėjimas neveikiantis, tai truputį geriau, bet vis tiek labai negerai) – kai vienuolika metų penkias dienas per savaitę matai kalėjimą, tai daro siaubingą poveikį psichikai. Pavyzdžiui, mano mokykla (buvusi Salomėjos Nėries) buvo apsupta senų pastatų, bažnyčių ir vienuolynų – todėl ją baigę vaikai užaugo geresni, dirba geresnius darbus ir uždirba daugiau pinigų.