Kodėl vieniems jau prieblandų metu atsėlina tingulys, nešantis į sapnus? Kitiems vakarėjimai – palankiausias metas rašyti darbus, gaminti, šokti, žodžiu – užsiimti aktyvia veikla. Kodėl, kodėl, kodėl?

Apie paros bioritmą bei su juo glaudžiai susijusią žmogaus savijautą prirašyta, prikalbėta, pridiskutuota. Kiekvieno žmogaus organizmas dienos veiklas styguoja pagal biologinį laikrodį, kuris parą išskaido į individualius aktyvumo ir apsnūdimo periodus, – rašo enciklopedijos.

Tačiau liaudyje mes turime ir paprastesnių pavadinimų bioritmo tipams apibūdinti: tu „pelėda“, o jis – „vyturys“, – pirštu baksnojame mes. Smalsaujame, kokiu tempu – naktibaldos „pelėdos“ ar ankstyvojo „vyturio“ – gyvena televizininkai Edita Mildažytė bei Paulius Skučas.

E.Mildažytė: jei leistų, miegočiau iki pietų

TV laidų vedėjai Editai Mildažytei paskambinome per pietus – tuo metu moteris kaip tik tvarkė įprastus darbo reikalus. Sužinojusi, kad kalbėsime apie „vyturius“ ir „pelėdas“, TV žvaigždė nusikvatojo: „Šiandien kėliausi pusę devynių, bet man tai yra labai labai anksti“. Vėlyviausių pelėdų tipui save priskirianti moteris neturi nuolatinio darbo grafiko, lygiai taip pat jos dienoje nėra nusistovėjusio kėlimosi laiko.

„Mano dukra dažniausiai keliasi ketvirtą valandą dienos. Jei manęs niekas nežadintų, matyt, atsibusčiau tokiu pat metu“, – prisipažįsta Edita, ankstyvoje jaunystėje miegodavusi iki pietų. Žinoma, gera nuotaika po tokio ilgo miego seanso TV žvaigždės nepradžiugindavo, tačiau juk prieš organizmo bioritmą „nepašokinėsi“!

Anot E. Mildažytės, tobuliausias laikas kurti aplanko naktį. Tuo metu ir jos darbingumas pasiekia zenitą, todėl dieną aktyvi moteris išnaudoja kitoms veikloms – pradedant smulkių darbų tvarkymu, baigiant bankais bei kitais socialiniais gyvenimo reikalais.

„Jei ant galvos kybo mąstymo, kūrybingumo reikalaujantys rašto darbai, pvz., sukurti scenarijų laidai, tam paskiriu naktį“, – pasakoja nestandartinį darbo grafiką pamėgusi žurnalistė.

Ne veltui sakoma, kad geriausiai savo bioritmą pajuntame atvykę į svečią šalį, esančią kitoje laiko juostoje. Kokia adaptacija Editai buvo sudėtingiausia, o kur ji prisitaikė lengviausiai?

„Žinote, kas man buvo labai įdomu, kad Amerikoje galėjau keltis anksti ryte. Ir netgi labai gerai jausdavausi – rytais galėdavau bet kur eiti, viskas man tiko ir patiko“, – nuostabos neslepia Edita, čia pat pridūrusi, kad jos vyrui – tikram „vyturiui“ – Amerika tuo atžvilgiu buvo tikras siaubas.

Tačiau priešingai nei Amerikoje, Rytuose – Kinijoje, Tailande – žurnalistė nepajutusi jokio diskomforto.

„Adaptacija Rytų šalyse buvo labai lengva. Galbūt dėl per didelių emocijų ar susijaudinimo man visiškai neužstrigo laiko juostų skirtumai – jų paprasčiausiai nepajutau“, – įspūdžius iš tolimų kelionių prisimena E. Mildažytė.

P.Skučas: naktinėje pamainoje dirbti negalėčiau

Paulius Skučas (k.) ir Eimantas Belickas
TV ir radijo laidų vedėjas Paulius Skučas rytais dažniausiai keliasi populiariuoju laiku – lygiai aštuntą valandą ryto, tačiau pats prisipažįsta: savo noru tokiose ankstybėse iš lovos neišsiverstų.

„Manau, kad esu „pelėda“, tačiau aplinkybėms susiklosčius galiu būti ir „vyturiu“, – šypsodamasis kalba vaikinas. Veiklaus jaunuolio paros bioritmas glaudžiai susijęs su jo užsiėmimu – darbu nuo devintos valandos ryto, todėl kėlimosi ir ėjimo gulti metas varijuoja viena dviem valandomis – ne daugiau.

„Su sunkiomis užduotimis geriausiai susitvarkau nuo devintos iki dvyliktos valandos dienos. Žinoma, jei sugebu tokiu metu atkakti į darbą“, – atvirauja P. Skučas, pastebėjęs, kad pastaruoju metu didžiausias darbingumas jį aplanko jau po pietų.

Yra žmonių, kurie net atostogų metu nesugeba „išlipti“ iš ankstyvo kėlimosi režimo...

„Kažkaip nepastebėjau, kad atostogų metu kelčiausi lyg į darbą. Sugebu save nuteikti poilsiui, tiesiog pereinu į kitą, laisvą režimą – jei prabundu ankščiau, tai ir keliuosi, jei pabudęs jaučiu, kad dar noriu pabūti ramioje aplinkoje, tai ir būnu“, – požiūrį į poilsį dėsto Paulius.

Kitose šalyse lengvai adaptaciją išgyvenantis vaikinas teigia, kad visų svarbiausia – leisti organizmui pajusti, ko jis nori.

„Pavyzdžiui, atvykus į Indiją būdavo pakankamai keista eiti miegoti anksti – lietuvišku laiku tai būdavo septinta valanda vakaro. Tačiau po poros dienų organizmas priprato, ir grįžęs į Lietuvą visą savaitę ėjau gulti tuomet, kai kiti kuo puikiausiai sau vakarodavo“, – pasakojo savo organizmo poreikių nevaržantis jaunas vyras.

Ar jis galėtų triūsti naktinėje pamainoje? Darbo naktimis praktikos neturėjęs P. Skučas susimąsto: „Manau, čia būtų žiaurus iššūkis organizmui. Gal sugebėti ir sugebėčiau, bet apie tokią patirtį tikrai nesvajoju – juk turbūt ne veltui para skaidoma į miego ir darbo valandas“.

Anot jo, tokie darbai turi įtakos tiek sveikatai, tiek žmogaus gyvenimo ilgiui, todėl jei jauti, kad tai – ne tau, tokiomis perkrovomis savęs verčiau nekankinti.