aA
Tradicinius japonų instrumentus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes - mušamuosius, styginius ir pučiamuosius (daugiausiai fleitas). Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausius japonų instrumentus, nors iš tiesų jų įvairovė yra kur kas didesnė: tai ir varpai, kuriais skambinama budistų ceremonijose, ir įvairūs būgnai, kurie mušami atliekant “gagaku” (karališkųjų rūmų muziką).
Japoniškos Koto kanklės
Japoniškos Koto kanklės
© Shutterstock nuotr.

Pastaraisiais metais atsirado daug naujų atlikėjų, kurie šiais senoviniais instrumentais bando sudominti jaunimo auditoriją. Du garsūs pavyzdžiai - “taiko” (būgnų) grupė “Kodo” ir “shamisen” (liutnomis) grojančių jaunų atlikėjų duetas “Yoshida broliai”, kurie naujam gyvenimui prikėlė senuosius japonų instrumentus ir sulaukė didelio pripažinimo užsienio šalyse.

Apžvelkime populiariausius japonų muzikos instrumentus.

Būgnai

Būgnai japonų kalba vadinami “taiko”. Tai instrumentas, kurį sudaro dvi prikaltos ar pririštos membranos ir dvi lazdelės. Pats įspūdingiausias yra “odaiko” (didelis būgnas).

Fizinė energija ir užburiantis “odaiko” ritmas yra neatsiejama daugelio Japonijos “matsuri” (festivalių) dalis. Tiesa, daugelis japonų nerodo didelio susižavėjimo “taiko” mušančiomis grupėmis, tokiomis kaip “Kodo”, nes jų ausims ši muzika yra įprasta, o štai užsieniečius būgnų griausmas tiesiog užhipnotizuoja.

Japoniški būgnai
Japoniški būgnai
© Shutterstock nuotr.

Kiekvienais metais gimtojoje Sado saloje grupė “Kodo” rengia “Žemės švente” - “taiko” būgnų, tarptautinės muzikos ir menų festivalį. Į šį renginį, kurį būtų galima vadinti ryškiausia japonų kultūros kalendoriaus švente, plūsta žmonės iš viso pasaulio. Be to, “Kodo” kasmet rengia koncertinius turus užsienio šalyse.

Smėlio laikrodžio formos “tsuzumi” būgnai, kurių pavadinimas yra kilęs iš sanskrito kalbos, į Japoniją pateko VII a. “Noh” ir “kabuki” pasirodymuose naudojamos dvi šių būgnų rūšys; mažesnis vadinamas “kotsuzumi”, o didesnis - “otsuzumi”. “Kotsuzumi”, kurio tonas nustatomas suveržus ar atlaisvinus virveles, laikomas ant dešinio peties, o “otsuzumi” pasidedamas ant kairės šlaunies. Japonijoje yra keletas “tsuzumi” mokyklų.

Styginiai instrumentai

“Koto” - tai 2 m ilgio, 13 stygų citra, pagaminta iš kininės paulovnijos. Jos stygos virpinamos plektru, kuris laikomas tarp nykščio ir dviejų dešinės rankos pirštų, o tonas reguliuojamas kaire ranka. Šios japoniškos kanklės naudojamos ir “gagaku” orkestre, ir kaip solo instrumentas. Vienas garsiausių “koto” muzikantų ir kompozitorių buvo Miyagi Michio (1894-1956 m.).

“Shamisen” - tai 1.1-1.4 m ilgio liutnia su trimis stygomis. Manoma, kad jos pirmtakas buvo Okinavos “sanshin”. Šiuo instrumentu Edo periodu (1600-1868 m.) buvo grojama malonumų kvartaluose per “kabuki” ir “bunraku” spektaklius.

Japoniškos Koto kanklės
Japoniškos Koto kanklės
© Shutterstock nuotr.

“Shamisen” gaminamos iš įvairių medienos rūšių, pavyzdžiui, raudonojo santalo, o tada aptraukiamos katės ar šuns oda. Jos spaustukai yra iš dramblio kaulo, o stygos - iš susukto šilko. Šiuo instrumentu grojantis atlikėjas turi atrodyti gana susikaustęs ir nedemonstruoti emocijų, tačiau dabartiniai atlikėjai, tokie kaip “Yoshida broliai” ar Agatsuma Hiromitsu, to nepaiso - siekdami pritraukti jaunos publikos dėmesį, jie surengia tikrą rokenrolo pasirodymą. Žinoma, toks tradicijų nepaisymas piktina vyresnę auditoriją.

“Biwa” - tai liutnia su trumpu grifu, kuria nuo VII a. grojama “gagaku” ir akomponuojama per lėlių teatro spektaklius. “Biwa” grodavo ir akli keliaujantys vienuoliai. Pagrindinis vienos garsios japonų legendos “Istorija apie beausį Hoichi” personažas ir buvo toks “biwa hoshi” (liutnia skambinantis šventikas ). Populiariausia liutnia, kuri atsirado XVI a., vadinasi “Satsuma biwa”. “Biwa” turi 4-6 dalmenis ir 3-5 stygas (dažniausiai - keturias). Ji laikoma beveik vertikalioje padėtyje, o stygos virpinamos dideliu “bachi” (plektru).

Fleitos

Garsiausia fleita yra bambukinė “shakuhachi”. Ji turi 4 ar 5 skylutes priekyje ir vieną skylutę nykščiui kitoje pusėje. Kaip ir jau aprašytieji instrumentai, ji buvo importuota iš Kinijos ir skirta “gagaku” orkestrui. Viduramžiais “shakuhachi” grodavo keliaujantys budistų šventikai “komuso”, kurie fleitos muziką laikė dvasine disciplina. Progresyvesniu Meidži periodu (1868-1912 m.) atsirado naujų mokyklų; kai kurioms jų įtakos turėjo vakarietiška kultūra.

Japoniškos fleitos shakuhachi
Japoniškos fleitos shakuhachi
© Shutterstock nuotr.

“Noh” spektaklių metu grojama “nokan” fleita, o iš šono pučiamų “takebue” ir “shinobue” melodijas galima išgirsti per įvairius festivalius. Fleitų partijas į savo repertuarą dažnai įtraukia ir grupė “Kodo”.

Susipažinti su tradiciniais japoniškais instrumentais bei pasiklausyti gyvos jais atliekamos muzikos galėsite VI-ojoje Tarptautinėje bonsai ir suiseki parodoje bei II-ajame Japonijos kultūros festivalyje, skirtame Lietuvos ir Tekančios saulės šalies draugystės dvidešimtmečiui paminėti.

Paroda vyks birželio 9-12 d. „Litexpo“ parodų rūmuose. Dvidešimt pasaulio šalių dalyvių, dvidešimt Japonijos meno šakų, dvidešimt diplomatinių santykių atkūrimo metų. Tokie skaičiai vainikuoja dviejų šalių draugystę ir ištrina geografinius atstumus bei sujungia kultūras. Tai – unikalus renginys ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europoje.

Japoniški būgnai
Japoniški būgnai
© Shutterstock nuotr.
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Muziejuje gyvenanti šeima vėl skandalo epicentre: konfliktą ėmėsi spręsti Seimas (204)

Kauno rajone , Vilkijoje veikiantis A. ir J. Juškų muziejus unikalus ne tik savo ekspozicija ir...

Pakilęs iš gyvenimo dugno įsikūrė vidury Labanoro: gyvenimo meilę Žymantas sutiko kapodamas malkas (136)

Iš Žymanto gyvenimo istorijos būtų galima sukurti įdomų filmo scenarijų. Kelis kartus metęs...

Miego paralyžius – vienas baisiausių potyrių, kokius gali pajusti žmogus: kam jis gresia? (137)

Vienas baisiausių potyrių, kokius gali pajusti žmogus – taip specialistai apibūdina miego...

Šedevro vardo verta Pangoso tritaškių liūtis atvėrė „Zenit“ duris į Eurolygos ketvirtfinalį Paaiškėjo visos TOP-8 etapo poros (23)

Svarbiausiose Eurolygos sezono rungtynėse įtikinamą pergalę iškovojo Sankt Peterburgo...

Antradienį orai staigiai atvės – šilumos bus apie 10 laipsnių mažiau (3)

Antradienį šiluma jau bus nustumta tolyn į rytus. Virš rytinės Lietuvos pusės laikysis banguotas...

Remigijus Misiūnas | D+

Kaip latviai lietuviams iš panosės nugriebė Palangos pajūrį: meilės tuo metu buvo mažai – vyko „Šaltasis karas“

1931–1934 m. vidaus reikalų ministru dirbęs pulkininkas Steponas Rusteika, sykį priėmęs...

Pusėje Lietuvos eksponentinis atvejų augimas: ypač nerimą kelią trys plitimo vietos (365)

Darbovietės, namai ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos – tai yra trys vietos, kurios šiuo metu...

Atleidimas problemų neišsprendė: „Maccabi“ be vargo nušlavė su Adomaičiu išsiskyrusį „Hapoel“ (4)

Trokštamo permainų poveikio pirmadienio vakarą nesulaukė Jeruzalės „Hapoel“ (13-9)...