Tikroji Marilyn Monroe istorija: faktai, kurių nežinojote apie šią įspūdingą moterį

2019 m. birželio 1 d. sukako 93 metai nuo pasaulinės kino legendos Marilyn Monroe gimimo. Jos įvaizdis vis dar gyvuoja kine, jį parodijuoja komikai, netrūksta kopijuojančių jos manieras. Tačiau tiek gyvenime, tiek po mirties nedaugelis sugebėjo įžvelgti už vyrų širdis daužančios fatališkos blondinės įvaizdžio ir akinančios šypsenos slypinčią talentingą ir išsilavinusią asmenybę.

Tinklalapyje „Bright Side“ žavimasi šia nuostabia aktore, todėl čia norima papasakoti, kodėl Marilyn Monroe buvo ne tik įstabaus grožio moteris, bet ir labai įdomi bei talentinga asmenybė.

1. Per Antrąjį pasaulinį karą Marilyn Monroe dirbo lėktuvų gamykloje.

1944 m. nutraukusi nelaimingą santuoką tuomet niekam dar nežinoma Norma Jeane Mortenson (tai tikrasis aktorės vardas) grįžo į miestą, kuriame gyveno jos globėjai. Ten mergina pradėjo dirbti gamykloje, kur buvo surenkami pilotuojami ir radijo bangomis valdomi lėktuvai. Pasak Marilyn Monroe biografijas rašiusių tyrėjų, ji nedalyvaudavo techniniame lėktuvų surinkimo etape, tačiau interneto platybėse galima rasti nuotrauką, kurioje M. Monroe konstruoja pirmąjį pasaulyje radijo bangomis valdomą lėktuvą.

Nuotrauką padarė Ronaldo Reagano propagandos projekte dalyvavęs armijos fotografas Davidas Conoveris. Dėl šios nuotraukos gabi mergina buvo pastebėta, o netrukus darbą jai pasiūlė modelių agentūra.

2. Marilyn Monroe bibliotekoje buvo daugiau kaip 400 knygų.

Vaikystėje ir paauglystėje Marilyn Monroe negavo formalaus išsilavinimo, todėl suaugusi labai pamėgo skaityti. Jos bibliotekoje buvo daugiau kaip 400 knygų įvairiausiomis temomis – nuo grožinės literatūros iki mokslinių veikalų. Legendinei blondinei patiko E. Hemingway’us, G. Flaubertas, A. Camus ir Z. Freudas.

Kartą vienas režisierius pastebėjo, jog aktorė skaito R. M. Rilkės „Laiškus jaunam poetui“ ir paklausė, kodėl pasirinko šią knygą. M. Monroe atsakė: „Kai vakare neturiu ką veikti, nueinu į „Pickwick“ knygyną Holivudo bulvare ir atsiverčiu pirmą pasitaikiusią knygą. Jei randu man patinkančią pastraipą ar puslapį, knygą nusiperku. Tad vakar nusipirkau šią knygą. Juk tai nieko blogo?“

3. Marilyn Monroe nepaisė kritikų nuomonės ir iš visų jėgų stengėsi tapti geresne aktore.

Marilyn Monroe nebuvo patenkinta jai skiriamomis kvailos gražios blondinės vaidmenimis, todėl nuolat lankė vaidybos pamokas. Pasak ją mokiusio legendinio aktoriaus ir režisieriaus Lee Strasbergo, ji ir Marlonas Brando buvo patys geriausi jo mokiniai, nes vieninteliai gebėjo taip gerai įsijausti į veikėjų gyvenimus. Kiti mokytojai ir mokiniai taip pat pastebėjo, kad M. Monroe mokėdavo puikiai suvokti, ko siekia vaidinami personažai.

Vis dėlto režisieriai jai vis tiek neduodavo rimtų vaidmenų, tad netrukus Marilyn Monroe tapo viena geriausių tokiomis sąlygomis ir tokioje darbo aplinkoje dirbančių aktorių. Išvaizdai ji taip pat skyrė daug dėmesio, pavyzdžiui, nuolat kartodavo ir tobulindavo kiekvieną judesį, kad šis atrodytų įtikinantis ir tinkamas kinui. Pavyzdžiui, filmui „Niagara“ ji sugalvojo labai savitą eiseną – anksčiau kine taip nevaikščiojo niekas.

4. Ji gudriai manipuliuodavo kino studijų vadovais ir visuomenės nuomone.

M. Monroe pasižymėjo nepaprastu gebėjimu išvengti konfliktų ir pasiekti užsibrėžtus tikslus. Įrodymų pateikia jos biografiją knygoje „Goddess: The Secret Lives of Marilyn Monroe“ („Deivė: slapti Marilyn Monroe gyvenimai“) aprašęs Anthony’is Summersas bei kiti jos biografijų autoriai.

1952 m. viename interviu Monroe pareiškė, kad kartą nuoga fotografavosi kalendoriui. Kino studijos vadovai bandė ją įtikinti neatskleisti, jog kalendoriuje iš tiesų nufotografuota ji, tačiau aktorė neklausė. Galų gale ji susigėdusi prisipažino, kad gyveno taip skurdžiai, kad negalėjo atsisakyti už kalendorių pasiūlytų pinigų. Toks pripažinimas tik dar labiau pavergė gerbėjų širdis.

M. Monroe santykiai su kino studija „20th Century Fox“ visada buvo įtempti. Aktorė norėjo daugiau kūrybinės laisvės ir jos statusą atitinkančio užmokesčio, tačiau jos norai nebuvo išpildyti dėl asmeninių nesutarimų su vadovais. Taigi moteris nusprendė įkurti savo kino studiją ir netgi pradėjo pati ją reklamuoti. Galų gale „20th Century Fox“ pasidavė ir suteikė jai norimą kontraktą. Beje, M. Monroe studija nufilmavo vieną filmą – „The Prince and the Showgirl“ („Princas ir šokėja“), kuriame vaidino Laurence’as Olivieris.

5. Aktorė tobulino savo gebėjimus įvairiausiose kino srityse.

Pasak aktorės biografiją parašiusio Donaldo Spoto, Marilyn Monroe mokėsi ne tik vaidinti, bet ir šokti, dainuoti ir praktikuoti jogą. Vienas iš kino studijos „20th Century Fox“ vadovų Benas Lyonas kartą interviu papasakojo apie šią slaptą Marilyn Monroe asmenybės pusę. Sužinojęs, kokia įtempta aktorės dienotvarkė, jis paklausė, kodėl ji taip daug ir sunkiai dirba. Marilyn Monroe atsakė: „Jei kada nors į duris pasibels nauja galimybė, noriu būti jai pasiruošusi.“

6. Ji aktyviai dalyvavo labdaringoje veikloje.

Štai trumpas garsiosios blondinės gerų darbų sąrašas:

Ji dalyvavo labdaringuose koncertuose Korėjoje kovojusiems amerikiečių kariams.
Ji finansiškai rėmė vaikų namams padedančias ir kitas vaikų problemas sprendžiančias organizacijas.
Ji viešai pasisakė prieš atomines bombas.
Viešėdama Meksikoje ji išrašė 10 tūkst. dolerių čekį vaikų namams.
Ji paliko 25 proc. turto savo psichologui, kuris pinigus turėjo skirti psichiatrinėms ligoninėms remti.

7. Ji kovojo už lygybę ir pilietines teises.

Duodama vieną iš paskutiniųjų interviu, Marilyn Monroe paprašė žurnalistų mažiau rašyti apie jos patrauklumą ir susitelkti į jai svarbias problemas.

„Štai ką iš tiesų norėčiau pasakyti – visiems pasaulio žmonėms reikia būti vieningiems. Žvaigždėms, paprastiems darbininkams, juodaodžiams, žydams, arabams. Visi esame broliai. Prašau iš manęs nesišaipyti. Interviu pabaigoje parašykite, kuo iš tiesų tikiu.“

1950 m. garsiajai dainininkei Ellai Fitzgerald dėl rasinės diskriminacijos neleido dainuoti garsiajame Holivudo klube „Mocambo“. Po Marilyn Monroe mirties prabėgus daugeliui metų, E. Fitzgerald interviu papasakojo, kad ši jai padarė didelę paslaugą: paaiškėjo, kad Monroe asmeniškai susiekė su klubo savininku ir, pagrasinusi viską atskleisti žurnalistams, pareikalavo, kad šis į klubo programą įtrauktų ir E. Fitzgerald. Kad savininkas sutiktų, Monroe pažadėjo kiekvieną vakarą sėdėti prie pirmojo staliuko, kad pritrauktų publikos. Savininkas sutiko. Monroe savo pažadą ištesėjo, o Ellai Fitzgerald daugiau nereikėjo dainuoti nežymiuose klubuose.

Marilyn Monroe palikimas

Daugelis Monroe biografijas rašiusių autorių sutinka, kad pasaulį užkariauti padėjęs aktorės įvaizdis vėliau tapo skaudžiu pokštu, nes moteris nebegalėjo jo atsikratyti.

Nusprendusi pakeisti įvaizdį aplinkinių paramos ji nesulaukė. Šią mintį gerai išreiškė aktorės biografiją parašiusi autorė Sarah Churchwell: „Didžiausias mitas apie Marilyn Monroe – kad ji buvo kvaila. Kitas didžiausias mitas – kad buvo jautri ir pažeidžiama. Trečias – kad nemokėjo vaidinti. Nors ji negavo formalaus išsilavinimo, tikrai nebuvo kvaila ir labai jautriai reaguodavo į tokias pastabas. Ji buvo labai protinga – ir labai tvirta. Jei norėjo nugalėti šeštojo dešimtmečio kino studijų sistemą, kitokia būti ir negalėjo. „20th Century Fox“ vadovas jai jautė tik panieką, tačiau ji kovojo iš paskutiniųjų ir galų gale iškovojo tikrą pergalę.

Ji buvo labai gudri ir turėjo aštrų liežuvį. Kvaila blondinė tebuvo vaidmuo – po galais, juk ji buvo aktorė! Ji buvo tokia gera aktorė, kad dabar niekas netiki, kad ji iš tiesų buvo kitokia, negu atrodė ekrane.“

Štai ką galėtų pasakyti pati Marilyn Monroe – jos veikėjos Lorelei (iš filmo „Džentelmenai renkasi blondines“) žodžiais tariant: „Kai reikia, galiu būti protinga, tačiau dauguma vyrų to nemėgsta.“