Dar vaikystėje buvusi putlutė, dietų Inga pradėjo laikytis nuo 15 metų. Tačiau numetus keletą kilogramų, svoris sugrįždavo su kaupu, kol galiausiai pasiekė 117 kg. Tada prasidėjo sėkmingas dvejus metus trukęs lieknėjimo etapas, per kurį moteris numetė 45 kg.
„Per visą savo lieknėjimo istoriją esu išbandžiusi beveik viską, kad būčiau liekna: dietas, sportą, maitinimąsi tam tikrom valandom, kalorijų skaičiavimą, tam tikrų produktų nevalgymą, angliavandenių ribojimą, riebaus maisto atsisakymą, porcijų mažinimą, saldumynų eliminavimą, nevalgymą po šešių vakare ir t.t. viską kas buvo įmanoma. Kažkurį laiką visos tos išbandytos lieknėjimo programos ir dietos veikė. Bent jau tol, kol pakakdavo entuziazmo jų laikytis. Vėliau, vos tik nustojus vykdyti programos dėsnius, vėl viskas grįždavo, nuo ko ir prasidėdavo. Arba dar blogiau - sverdavau daugiau, nei dietos pradžioje“,- DELFI pasakojo daili šviesiaplaukė moteris.
Nuo pat gimimo buvusi apkūni, Inga sako visą laiką turėjusi save riboti. Tačiau didžiausios antsvorio problemos atsirado sutrikus hormonų pusiausvyrai. Bet ir tai negalėjo užmušti noro būti lieknai ir atrodyti gražiai.
„Niekada nebuvau susitaikiusi su jokiu antsvoriu, kad ir koks jis bebūtų – tik 5 ar visi 50 kg. Bet koks antsvoris kiekvienai moteriai yra problema, tik kiekviena skirtingai jaučiasi su tuo papildomu balastu. Vienai problema yra du kilogramai antsvorio, kita pajaučia problemas, kai tenka rinktis didesnį drabužių dydį arba dar blogiau, kai reikiamo rūbų dydžio nesuranda paprastose parduotuvėse. Vienos moterys patrauklios jaučiasi tik tada, kai dėvi S ženklu pažymėtus rūbus, kitos didžiuojasi savo išraiškingais apvalumais be jokio noro susiaurinti formas. O visos kitos, turinčios antsvorį, problemas supakuoja giliai viduje, užkloja jas sluoksniais su skambiomis frazėmis: „man ir taip gerai“, „mane ir tokią myli“. Arba paguodomis: „man nelemta būti lieknai“, „tokie genai“, „toks mano likimas“ ir panašiai“,- įsitikinusi moteris.
Ingos nuomone, klaidų norėdamos atsikratyti antsvorio darome daug – tai neteisingai suformuota motyvacija (laikinumas - ypatingos progos, gimtadieniai, fotosesijos ir t.t.) ; didelis valios resursų panaudojimas; atsisakymas mėgiamo maisto; begalės draudimų ir dar daugiau įsipareigojimų, kurie laužo ir kankina žmogų viduje; per mažai pasitikėjimo savimi, tikėjimo teigiamu rezultatu ir meilės sau stygius. Kai kurios iš jų būdingos daugeliui, kitos būna labai individualios, susijusios su asmenybės psichologija.
„Lieknėjimas turi prasidėti nuo savęs pažinimo, nuo suvokimo, kokią reikšmę žmogui gyvenime turi maistas, koks lieknėjimo būdas galėtu tapti gyvenimo būdu, kas yra gyvenimo džiaugsmas ir kaip svarbu tame gyvenime save mylėti. Problemos atsiranda tuomet, kai lieknėjama be harmonijos su pačiu savimi, be meilės sau. Kai aklai vykdomi kitų nurodymai, be gailesčio save alinant ir darant dalykus, kurie kertasi su vidine žmogaus būsena, kuri gimdo dar didesnį nepasitenkinimą savimi. Yra tūkstančiai būdų, kaip atsikratyti antsvorio, tūkstančiai patarimų, ką daryti, kaip tai pasiekti. Tačiau daugelis, nusprendę sulieknėti, pamiršta seną tiesą, kad sėkmingas lieknėjimas prasideda nuo pokyčių mąstysenoje. Būtent nuo to ir prasidėjo mano paskutinis, sėkmę lemiantis lieknėjimas. Ir tada - tik tada aš lieknėjau laiminga, su meile sau, vidine harmonija ir pasitenkinimo jausmu“,- pasakoja dabar jau trijų vaikų mama.
Mesdama svorį moteris sako niekada neprašydavusi šeimos narių paramos ar pagalbos. Jos įsitikinimu, viskas priklauso tik nuo mūsų pačių pastangų ir vidinio nusiteikimo. „Šeima niekaip nenukentėjo, nes mitybos racionas nepakito. O reagavo labai teigiamai - juk malonu matyti, kaip akyse mylimas žmogus lieknėja, gražėja ir tiesiog jaučiasi beprotiškai laimingas“,- šypsosi pašnekovė.
Dabar Inga gyvena ir maitinasi lygiai taip pat, kaip tą darė lieknėdama. Mėgaujasi mėgiamu maistu.
„Paradoksalu, bet kai tu valgai, būtent tai, ko nori, kokio maisto geidi, didelių kiekių savaime nereikia, tam, kad būtų patenkinti skonio ir sotumo poreikiai. Renkuosi tą maistą, kurio šaukiasi pats organizmas, tad įsiklausau į jo „balsą“. Valgau tada, kai jaučiuosi alkana. Nesu sąmoningai eliminavusi nė vieno produkto. Neturiu jokio uždrausto maisto sąrašo. Besąlygiškai pasikliaunu tik savo organizmu, o ne kažkieno suformuotom maitinimosi ideologijom. Kartą per savaitę darau iškrovas, kurių metu geriu tik vandenį. Mano sportas yra šokiai. Tą su malonumu darau kasdien. Taipogi namie turiu steperį, ant kurio užlipu tada, kai pajuntu norą ant jo paminti. Valios resursų nenaudojau nei lieknėdama, nei sulieknėjusi. Viską darau tik su meile sau ir pasimėgavimu“,- sako moteris.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
