aA
Emocijos, kurias tenka patirti nacių palikuoniams, rodo, kokie sudėtingi gali būti giminystės ryšių nulemti santykiai ir jų sukeliami išgyvenimai. Ne visi SS-ininkų vaikai ir provaikaičiai jaučiasi vienodai: vieni smerkia savo gimdytojus, kiti – linkę juos ginti. Yra ir tokių, kurie niekada nieko ta tema nekalbėjo – iš gėdos, baimės ar tiesiog nenori pripažinti savo sąsajų su Trečiuoju reichu.
Adolfas Hitleris
Adolfas Hitleris
© Vida Press

Galybės SS-ininkų artimieji yra atvirai papasakoję apie smerktiną savo giminaičių praeitį, pasidaliję asmeninėmis nuomonėmis ir pasiūlę vertingų įžvalgų. Net ir tada, jeigu atrodo, kad apie Antrąjį pasaulinį karą nepavyks sužinoti nieko naujo, šių žmonių pasakojimai padeda pažvelgti į įvykius iš kitos, neretai ypač netikėtos perspektyvos, rašoma portale ranker.com.

Raineris Hossas, Rudolfo Hosso anūkas: šeimos praeitis užtraukė gėdą

Rudolfas Hossas
Rudolfas Hossas
© Wikimedia Commons


Rainerį Hossą, Aušvico viršininko Rudolfo Hosso anūką, įsivaizduojantį, kaip tėvas žaidžia su koncentracijos stovyklos kalinių pagamintais žaislais, neapleidžia amžinos kaltės jausmas.

Vaikystėje jo tėvas iš tiesų gyveno Aušvice ir rinko žemuoges, augusias taip arti krematoriumo krosnių, kad ant uogų neretai nusėsdavo sudegintų žmonių kūnų pelenai. Net pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Rainerio Hosso tėvas laikėsi įsikibęs nacių ideologijos, todėl tarp jo ir sūnaus atsivėrė praraja.

2012 metais Raineris Hossas prisipažino negalįs užgniaužti gėdos jausmo, apie kurį itin sunku kalbėti.

„Nors nėra jokios priežasties, dėl kurios turėčiau jausti kaltę, vis viena ją jaučiu. Viduje nuolatos jaučiuosi kaltas. Žinoma, jaučiu ir gėdą – už savo šeimą, savo senelį, už tai ką jie padarė tūkstančiams kitų šeimų. Niekada negaliu negalvoti, kad jiems buvo lemta mirti, o man – gyventi. Klausiu savęs, kodėl esu gyvas? Todėl, kad išnešiočiau šitą kaltę, šią naštą ir mėginčiau su tuo susitaikyti. Tai veikiausiai vienintelė priežastis, kodėl aš egzistuoju: kad jausčiau tą, ką jis turėjo jausti“, – kalbėjo Raineris Hossas.

Katrin Himmler slėgė senelio brolio užtraukta kaltė

Heinrichas Himmleris
Heinrichas Himmleris
© Vida Press


Katrin Himmler senelio brolis Heinrichas Himmleris yra vadinamas nacių ideologijos architektu. Jis buvo slaptosios policijos viršininkas, antras pagal svarbą po fiurerio Adolfo Hitlerio. H. Himmleris išplėtojo ir įgyvendino „galutinį sprendimą“ – Trečiojo reicho planą išnaikinti (t. y. išžudyti) visus Europoje gyvenančius žydų tautybės asmenis. Jis organizavo ir prižiūrėjo koncentracijos stovyklų tinklo kūrimą. Heinrichas nebuvo vienintelis Himmleris nacių partijoje: Trečiojo reicho veikloje aktyviai dalyvavo ir vyresnysis bei jaunesnysis jo broliai.

Katrin Himmler kitados neigė savo giminystę su H. Himmleriu, taip siekdama atsiriboti nuo senelio ir jo brolių veiklos. Vis dėlto galiausiai politologė nutarė parašyti knygą apie šiuos Antrojo pasaulinio karo metų veikėjus.

Monika Hertwig, Amono Goetho duktė, daugybę metų nežinojo, kuo užsiėmė tėvas

Amonas Goethas
Amonas Goethas
© Vida Press


Amonas Goethas, už nusikaltimus Plašove 1946 metais tardytas ir mirtimi nuteistas SS viršininkas, buvo žinomas kaip Oskaro Schindlerio priešas. A. Goetho duktė Monika buvo dar visai maža, kai jos tėvui buvo įvykdyta mirties bausmė. Mergaitė augo tikėdama, kad su koncentracijos stovyklos gyventojais tėvas elgėsi padoriai, žmoniškai, bet kai sulaukė paauglystės, paklausė motinos, kaip buvo iš tikrųjų. Motina užsiminė, kad gali būti, jog jis žudė žydus. Kai Monika paklausė, kiek jų galėjo nužudyti, motina įtūžo.

Vis dėlto tiesą moteris sužinojo: viskas jai tapo aišku po 1993 metais pasirodžiusio Steveno Spielbergo filmo „Šindlerio sąrašas“ („Schindler‘s List“). Žiūrėdama kino juostą ji jautėsi tarytum mušama. „Troškau, kad tai pasibaigtų – kitaip maniau išeisianti iš proto tiesiog kino teatre“, – prisipažino ji. Filmas jai sukėlė didžiulį šoką.

Hermanno Goeringo artimieji priėmė sprendimą sterilizuotis

H. Goeringas
H. Goeringas
© Vida Press


Hermanno Goeringo sūnėno duktė Bettina kartu su broliu nutarė sterilizuotis (tapti nevaisingais), kad neperduotų palikuoniams H. Goeringo genų. H. Goeringas buvo nacių partijos lyderis, paties A. Hitlerio paskirtasis įpėdinis. 1946 metais jis buvo nuteistas myriop, bet naktį prieš įvykdant mirties bausmę (pakariant) H. Goeringas nusižudė.

Bettina ir jos brolis ryžosi kreiptis į medikus, kad šie juos sterilizuotų – jie troško padaryti galą Goeringų giminei.

„Kai brolis tai padarė, pasakė man: „Nutraukiau liniją“, – prisiminė Bettina.

Moterį slėgė fizinis panašumas į H. Goeringą. Atsiriboti nuo šio karo nusikaltėlio jis sugebėjo tik persikėlusi į atokiausią Naujosios Meksikos (JAV) užkampį.

Niklasas Frankas, Hanso Franko sūnus, manė, kad tėvas buvo bailys

Hansas Frankas
Hansas Frankas
© Vida Press


Hansas Frankas buvo advokatas, nacių partijos narys, vėliau tapęs okupuotos Lenkijos generalgubernatoriumi. Jis, kaip ir nemenkas skaičius bendraminčių, neišvengė Niurnbergo tribunolo. 1946 metais už savo vaidmenį partijos veikloje jis buvo nuteistas mirties bausme pakariant. H. Franko sūnus Niklasas atvirai kritikavo tėvą – vadino jį bailiu: juk buvo pakankamai išsilavinęs ir informuotas, žinojo viską apie Holokaustą ir vis tiek nepasitraukė – tęsė savo darbus.

2013 metais pasirodžiusioje dokumentikoje Niklasas paminėjo, kad nekenčia savo tėvų, ypač po vieno išsamaus tyrimo, kai paaiškėjo, kad tėvas apskritai, net kaip žmogus, neturėjo patrauklių savybių. Juo niekada nesižavėjo net žmona – Niklaso motina.

Norėdamas pademonstruoti, kad smerkia tėvo veiksmus, Niklasas parašė apie jį knygą. Paskutinis veikalo epizodas – sūnaus įsivaizduojama scena, kurioje jis įsikimba dantimis į [tėvo] širdį ir girdi, kaip tas nepaliauja rėkti ir rėkia tol, kol širdis nustoja plakusi ir kūnas suglemba.

Niklaso brolis Normanas lygiai taip pat nekentė tėvo ir nusprendė niekada neturėti vaikų, kad niekas pasaulyje nebeprimintų Franko vardo.

Gudrun Burwitz, Heinricho Himmlerio duktė, išlaikė lojalumą tėvo atžvilgiu

Kai 1945 metais suimtas Heinrichas Himmleris nusinuodijo, paauglė jo dukra Gudrun patyrė tikrą nervinį priepuolį. Kai tėvas atsidūrė Niurnbergo kalėjime, Gudrun paskelbė bado streiką. Savo tėvui ji liko ištikima iki pat jo mirties. Kai H. Himmleris nusižudė, Gudrun nesuskubo pasikeisti pavardės, nors dėl to negalėjo lankyti mokyklos. Ji kaip įmanydama stengėsi išgyventi, nors pavardė, kaip pati teigė, neleido susirasti darbo.

Iki pat savo mirties 2018 metų gegužę Gudrun buvo įsitikinusi, kad tėvas tebuvo gėdingos kampanijos auka. Ji jautė pareigą neleisti teršti tėvo vardo, stengėsi pagelbėti kitiems buvusiems naciams ir visada juos gynė. Gudrun norėjo manyti, kad tėvas ne nusižudė, o buvo nužudytas kalėjimo kameroje. Ši moteris kartais vadinama Nacizmo princese.

Martinas Bormannas jaunesnysis: teisti tėvą – Dievo darbas

Martinas Bormannas
Martinas Bormannas
© Vida Press


Martinas Bormannas jaunesnysis, nacių Vokietijos politiko Martino Bormanno sūnus, niekada nesmerkė savo tėvo veiksmų. M. Bormannas vyresnysis buvo galingas ir įtakingas veikėjas, artimai bendradarbiavęs su A. Hitleriu Trečiojo reicho metais. Niurnbergo tribunolo jis buvo už akių nuteistas mirties bausme pakariant. Sklandė kalbos, kad M. Bormannas pabėgo į Pietų Ameriką, tačiau jos buvo paneigtos, kai 8-ojo praeito amžiaus dešimtmečio pradžioje Berlyne buvo rasti jo palaikai.

M. Bormannas jaunesnysis buvo A. Hitlerio krikštasūnis. Jis puikiai atsiminė, kaip fiureris svečiavosi tėvų namuose per 1939 metų Kalėdas ir įteikė jam dovaną. M. Bormannas jaunesnysis darbavosi katalikiškoje misijoje ir kurį laiką buvo dvasininkas. Vėliau įšventinimo įžadų atsisakė ir tapo teologijos mokytoju.

M. Bormannas jaunesnysis yra pasakęs, ką mano apie Holokaustą, bet tėvo niekada nepasmerkė. Paklaustas, ar jaučia kaltę dėl tėvo veiklos, M. Bormannas jaunesnysis atsakė: „Ne. Tėvų nuodėmės vaikams neperduodamos.“ Paklaustas, ar savo tėvą smerkia, jis atsakė: „Ar smerkiu? Tai Dievo darbas.“

2011 metais M. Bormannui jaunesniajam buvo pareikšti kaltinimai dėl seksualinio smurto. Pasak advokato, visą kaltę derėtų versti auklėjimui. M. Bormannas jaunesnysis mirė 2013 metais.

Edda Goering, Hermanno Goeringo duktė, visada mylėjo savo tėvą

Hermanno Goeringo duktė Edda niekada daug nekalbėjo apie tėvą, bet visada pabrėždavo, kaip stipriai jį mylėjo. Goeringai Eddą laikė tikru stebuklu; ji buvo mylimiausias A. Hitlerio krikšto vaikas. Antrojo pasaulinio karo metais Eddą supo tikra prabanga, o karui pasibaigus moteris tapo sesele. 2015 metais ji nesėkmingai bandė susigrąžinti šeimai priklausiusį turtą, kurį valstybė, esą, nelegaliai nusavino.

Edda niekada, jokiomis aplinkybėmis nekritikavo tėvo. Ji teigė negalinti matyti tėvo niekaip kitaip kaip tik žmogaus, kuris beprotiškai ją mylėjo.

„Aš jį labai mylėjau. Buvo akivaizdu, kad jis taip pat mane labai mylėjo. Visi prisiminimai apie jį yra be galo šviesūs, todėl galvoti apie jį blogai aš negaliu. Tikiuosi, kad daugelis apie mano tėvą galėtų susidaryti palankią nuomonę, išskyrus galbūt amerikiečius. Man jis buvo geras tėvas“, – sakė Edda Goering.

Rolfas Mengele, Josefo Mengele sūnus, su tėvu susipažino tik paauglystėje

Josefas Mengele
Josefas Mengele
© Vida Press


Josefas Mengele liūdnai pagarsėjo medicininiais eksperimentais su koncentracijos stovyklų kaliniais. Tai jam teko pareiga spręsti, kam leisti išgyventi Aušvicą-Birkenau. Po Antrojo pasaulinio karo J. Mengele pabėgo į Šveicariją, o vėliau – į Pietų Ameriką. J. Mengele sūnus Rolfas pirmą kartą tėvą pamatė 1956 metais. Jis pažinojo jį kaip Helmutą Gregorą ir manė, kad vyras – jo dėdė. Kai berniukui sukako 15 metų, tiesa apie tikrąją „dėdės“ tapatybę paaiškėjo.

Kurį laiką jiedu susirašinėjo, bet 1977 metais Rolfas surengė tėvui akistatą: pareikalavo pateikti atsakymus į konkrečius su praeitimi susijusius klausimus. Atsakymų J. Mengele taip ir nepateikė. 1977 metais, kai Rolfas atvyko į Braziliją, tėvą rado persigandusį ir baisiai susikrimtusį. Kai 1979 metais J. Mengele mirė, Rolfas pajuto akivaizdų palengvėjimą. Atėjus palengvėjimui pagaliau baigėsi ir vidinis konfliktas.

Simonas Pasternakas apie nacistinę šeimos praeitį sužinojo atsitiktinai

Būdamas vaikas danų rašytojas Simonas Pasternakas rado senelės brolio lagaminą, pilną prigrūstą naciams priklausiusių asmeninių daiktų. Tai buvo šūsnys paslaptingų, apdulkėjusių dokumentų su SS simbolika, laiškai, SS-ininko durklas ir 2 laipsnio Geležinis kryžius.

Artimieji berniukui paaiškino, kad dėdė Dirckas (senelės brolis) nebuvo nacis, tačiau kovojo su komunistais Rusijoje. Kaip sakė S. Pasternako senelė, Dirckas panoro išvykti vos sužinojęs, kas vyksta necistinėje šalyje, bet niekas jo neišleido.

S. Pasternak yra pusiau žydas, todėl mintis, kad kuris nors iš šeimos galėjo priklausyti naciams, buvo jam sunkiai pakeliama. Visgi jis ryžosi pats viską išsiaiškinti ir, deja, rado savo įtarimus patvirtinančių įrodymų. Kad ir kaip būtų, kaip stipriai Dirckas prisidėjo prie partijos iniciatyva vykdytų baisumų, sužinoti pasirodė neįmanoma.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(95 žmonės įvertino)
4.2632

Top naujienos

Prabilo apie grėsmes laukiant dar daugiau emigrantų: nereikia meluoti žmonėms, kad tai saugu (8)

Į Lietuvą per pasienį su Baltarusija patenkantiems nelegalių migrantų skaičiams ir toliau...

Iš klaidų greitai besimokantis Rapšys nepasidavė emocijoms, debiutantė Teterevkova plaukė lyg paskutinį kartą specialiai Delfi iš Tokijo (13)

„Po vakar tokios dienos, pagal tai, kaip plaukiau, buvo didelė apgalvojimų naktis, kaip kas turi...

Nausėdos ir valdančiųjų kare Skvernelis stojo į Šimonytės pusę: puikiai žinau, ką ji dabar jaučia (676)

Po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda apibendrindamas antruosius savo kadencijos metus pažėrė...

Gentvilas apie pokyčius vairuotojams: tikslas – išprašyti dyzelinius automobilius iš mūsų autoparko (386)

Aplinkos ministerijai ruošia daugybę pokyčių automobilių turėtojams – svarstomi ne tik nauji...

Atsitiesęs Danas Rapšys atplaukė į pusfinalį Tokijuje, kitame etape – ir Teterevkova (24)

Po nesėkmingo starto Tokijo olimpinių žaidynių 400 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje, perpus...

Karbauskis: akivaizdu, kad migrantų krizei spręsti mums jau reikia pagalbos (142)

Šešėlinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) vyriausybė nusprendė kreiptis...

Pirmą kartą istorijoje Vatikanas paviešino savo turtus

Likus kelioms dienoms iki didelio atgarsio sulaukusio teismo proceso dėl investicijos Londone...

SAM inicijuojant naują vakcinavimo kampaniją ekspertai kategoriški: nelaikykite žmonių kvailiais (557)

Atskiriems politikams vis pasisakant apie vakcinavimo politiką ir skiepų atsisakančią visuomenęs...

Iš Palangos lėkę bičiuliai pateko į avariją, automobilis vertėsi kūliais (46)

Kretingos rajone vairuotojo nesuvaldytas automobilis nuo kelio nulėkė kūliais. Nuo smūgio net...

Europa imasi griežtos strategijos: vis daugiau veiklų – tik pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamą testą (201)

Atėnuose „Covid-19“ vakcina jums padės patekti į barą. Prahoje ji gali jums laimėti...