Visų pirma, medikai pasakė, kad ji per jauna. Tuomet kilo pasišlykštėjimo, stebėjimosi banga – kaip taip gali būti? Moteriai prireikė net ketverių metų, kad pasiektų savo užsibrėžtą tikslą.
Užvakar Holly, kuriai dabar jau 30, buvo atlikta operacija. Moteris pasiryžo viešai papasakoti savo istoriją, kaip visus tuos metus jai teko kovoti dėl savo tikslo ir svajonės:
„Kai skaitysite šitai, aš būsiu jau po operacijos, galbūt vis dar šiek tiek silpna, tačiau laiminga. Nes pirmą kartą gyvenime aš esu užtikrinta, kad niekada neturėsiu vaikų.
Kai kuriems gali pasirodyti keista, kad džiaugiuosi dėl to. Daugelį tokia žinia priblokštų, prislėgtų. Tačiau dėl to aš kovojau pastaruosius 4 metus. Mane ignoravo, teisė, laikė blogio įsikūnijimu, bet mano ryžtas būti sterilizuotai nė kiek nesusvyravo.
Ir pagaliau išaušo ilgai laukta diena – tai buvo paprasta procedūra, kurią atliko St Thomas‘ ligoninėje centriniame Londone. Operacinėje išbuvau mažiau nei valandą, namo keliavau jau tą pačią dieną, jaučiausi dar silpnoka, bet laiminga.
Per tuos praėjusius metus girdėjau vis tuos pačius argumentus, kodėl turėčiau to nedaryti, tiek iš medikų, tiek iš draugų, šeimos, tiek iš nepažįstamųjų. Žmonės dažnai moterų klausia, kokie jų planai dėl vaikų turėjimo ir aš niekada nebijojau sakyti tiesos.
Žinoma, visi man sakė: „Vieną dieną persigalvosi... Sutiksi savo svajonių vyrą ir norėsi su juo turėti vaikų...“ Tačiau tai dar gana gražūs komentarai, buvo ir bjauresnių – tokių, kad esu savanaudė, negerbiu savo tėvų – jie liks be anūkų, nevertinu to, ką turiu – švaistau puikiausios būklės gimdą, nesugebu mylėti...
Niekas neklausia motinų, kodėl jos nori turėti vaikų. Norėjimas ar nenorėjimas – vaikams yra įgimtas potraukis: tu paprasčiausia žinai, kad jų nori, arba kaip aš, žinai, kad nenori.
Iš dalies, aš noriu turėti laisvės siekti tiems dalykams, kurie yra svarbūs man – savęs tobulinimas, dėmesys ir troškimas būti puikia partnere savo vaikinui bei pinigai tam, kad jausčiausi saugi.
Visi šie išvardinti dalykai yra įmanomi su vaikais, tačiau būkime sąžiningi, viskas tampa daug sudėtingiau. Laimei, mano vaikinas Zack jaučiasi taip pat kaip aš.
Pagrindinis dalykas, ko žmonės manęs klausia – ar aš ateityje nepersigalvosiu. Jie mano, kad tai labai laikina, nors aš pati esu tikra, kad taip niekada nenutiks.
Faktas, kad neturėsiu vaikų, nereiškia, kad neturiu motiniškos pusės – be galo myliu savo sūnėnus, aš paprasčiausiai nenoriu būti mama, o tai, atrodo, yra labai sunku suvokti tiek vyrams, tiek moterims.
Tikiuosi, kad mano kova ir šis atviras laiškas pakeis tų moterų, kurios nori to paties, požiūrį į šią situaciją. Ypač tų, kurios nenori vaikų, tačiau yra spaudžiamos šeimų, draugų ir gydytojų pakeisti savo nuomonę.
Tačiau kol nesutiksime su tuo, kad ne visos moterys yra gimusios būti mamomis, mes šios kovos nelaimėsime.“
