aA
Buvau pirmoji senelių anūkė, ir galbūt todėl pati mylimiausia. Ar bent jau taip jaučiausi. Kai mama ar tetos vis liepdavo nusileisti mažiukams pusbroliams, pusseserėms ar sesėms, močiutė mane užtardavo.
Žiedas
© Shutterstock

Arba kaip nors gudriai pasikviesdavo prie savęs, kad taikiai užsibaigtų visi vaikiški mūsų konfliktai. Taip ir užaugau – po močiutės sparneliu. Ir kai ji, visiškai senučiukė, jau gulėjo ligos patale, mano jaunystė buvo pačiame žydėjime. Bet aš vis tiek stengiausi kuo daugiau laiko praleisti su ja.

Vieną dieną močiutė paprašė jos spintoje surasti raudonąją rankinę. Toji rankinė buvo tapusi legenda: kadaise mes, anūkės, vis norėjome pasičiupti ją savo mergaitiškiems žaidimams, bet tai buvo vienintelis daiktas, kurio močiutė neduodavo. Mat ją buvo parvežęs senelis iš paties Budapešto, kas tais laikais (jis ten lankėsi 1968-aisiais) atrodė absoliučiai neįmanoma. Ir vis dėlto. Taigi, ta rankinė buvo pati brangiausia močiutės vertybė. Ypač po senelio mirties. Žinoma, ne materialine prasme, nors šiomis dienomis ji būtų įvertinta tikrai nemaža sumele. Tada apie tokias perspektyvas niekas net pagalvoti nebūtų išdrįsęs.

Taigi, suradau tą rankinę. Ir lyg sulėtintame kine stebėjau, kaip savo drebančiomis, suvytusiomis ir senatvinėmis dėmėmis nusėtomis rankomis močiutė atsega tą vis dar blizgantį spragtuką, apgraibomis kuičiasi viduje ir ištraukia į nosinėlę surištą mazgelį. Tada paprašo: atrišk. Aš atrišu. O ten – žiedas. Didelis, gražus, auksinis žiedas rožinio akmens akute. Tada išgirdau ir žiedo istoriją. Pasirodo, jis mano močiutei atiteko kaip anytos palikimas. O jos anyta jį buvo gavusi iš savo mamos. Taigi – iš mano prosenelės.

Močiutė pasisakė ilgai dvejojusi, kam žiedą palikti: mano mamai (savo marčiai), ar man. Mat neturėjo dukters. Ir vis dėlto nusprendė, kad nori, jog žiedą turėčiau aš. Taip pat turėjau įsipareigoti saugoti jį, o atėjus laikui padovanoti savo pirmajai dukrai, o jei neturėsiu dukters – pirmajai marčiai.

Apsiverkiau. Tiesą sakant, apsikabinusios verkėme abi. O kai močiutės nebeliko, ją man primindavo tas žiedas. Nemūvėdavau jo. Buvo per didelis, per prašmatnus. Bet kartais vakarais išsitraukdavau dėžutę ir tarytum vėl kalbėdavausi su savo mylima močiute.

Dukters susilaukiau. Ir net ne vienos, o dviejų. Mergaitės buvo smalsios ir žingeidžios. Tokios smalsios, kad net įsisuko į mano papuošalus. Ir vieną gražią dieną, panorusi prisiminti močiutę, dėžutę, kurioje laikiau jos dovanotą žiedą, aš radau tuščią. Nepadėjo jokios paieškos, jokie klausinėjimai ir barniai. Žiedas dingo kaip į vandenį. Tiesą sakant, žinojau, kokių tai kūmučių darbelis. Bet mergaitės buvo per mažos, kad pavyktų ką nors išsiaiškinti. Ir nors žinojau, kad ašaros nepadės, ištisas savaites verkiau.

Atėjo pavasaris. Eglutę, kurią buvome pasipuošę per Kalėdas, vyras išnešė iš terasos ir pasodino kiemo pakrašty – įkasė su visu vazonu į žemę. Per kitas Kalėdas vėl ją išsikrapštėme ir parsinešėme į vidų. Nurankiojau parudavusius spygliukus, nukarpiau aplūžusias šakeles, išravėjau užsilikusias žoleles, išpurenau žemelę. Galiausiai atsinešiau vandens ir šliūkštelėjau ant šaknų, kad nepradėtų vysti.

Ir tada įvyko stebuklas: dailiai prigludęs prie pat eglutės kamieno pasimatė... močiutės žiedas! Ir tik tada mano mažosios mergaitės prisiminė visą pernykštę jo istoriją. Pasirodo, nesutarė, kuri žiedu puošis, susibarė ir net susigrūmė tarpusavyje, ir mažoji, jausdama, kad vyresniosios nenugalės, žiedą paslėpė įkišdama į žemes eglutės vazone.

Dabar žiedą saugau mergaitėms neprieinamoje vietoje. O jo sugrįžimą pas mane laikau tikru Kalėdų stebuklu.

Lolita

Istorija atsiųsta konkursui Mano stebuklinga istorija, nutikusi per Kalėdas. Laukiame ir jūsų istorijų!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (2)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Alkoholį vartojanti moteris visuomet rizikuoja: jei vaisius pažeidžiamas pirmomis dienomis – padariniai negrįžtami (5)

Medikai ir toliau kovoja dėl girtos, Klaipėdoje gimusios, naujagimės ateities. Kas laukia mažylės...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (822)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (640)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Gatvės mada: drąsiausi šiltus rūbus jau nukišo į tolimiausią spintos kampą (17)

Antrąją Velykų dieną prie stalų vilniečiai užsibūti nepanoro – pagrindinėmis sostinės...

Vidurinė klasė atsidūrė aklavietėje: vis mažiau galimybių uždirbti daugiau (113)

Kaip rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ( EBPO ) ataskaita, vidurinei klasei...

„Antausį“ iš Ukrainos gavęs Porošenka tikisi laimėti per kitus prezidento rinkimus (63)

Nesėkmingai perrinkimo siekęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė kelsiąs savo...

Mokslininkus nustebino keistas radinys auglyje: vėžys keičiasi (11)

Mokslininkai iš auglių paimtuose pavyzdžiuose aptiko tarp plaučių vėžio ląstelių...

Danų milijardierius Šri Lankoje neteko trijų iš keturių savo vaikų (147)

Danų milijardierius verslininkas, kuris yra pagrindinis internetinio mados verslo milžino ASOS...

Rimvydas Valatka. Blogas Gaidys, labai blogas (235)

Kokia didžiausia tragedija įvyko Didžiąją savaitę? Ne, tai ne Notre-Dame de Paris gaisras,...