aA
Iš pirmo žvilgsnio itin nuoširdi ir paprasta pasirodžiusi keistojo dainininko, pastaruoju metu politine veikla garsėjančio seimūno Antano Nedzinsko mama Stasė Nedzinskienė moka nustebinti. Juk moteris savam krašte išgarsėjo ir gerbėjų pritraukė daug anksčiau nei žymusis sūnus. Energingoji alytiškė ne tik domisi politika. S.Nedzinskienė dešimtis metų rašo eilėraščius, rengia knygą apie visą gyvenimą darboviete buvusios Alytaus Panemunės vidurinės mokyklos veiklą ir didžiulę dalį savęs atiduoda mokiniams.
Antanas Nedzinskas, Stasė Nedzinskienė
© "Alytaus naujienų" nuotr.

Ne veltui fiziką dėstanti moteris už mokytojo autoriteto kėlimą buvo išrinkta Metų mokytoja ir apdovanota Vyriausybėje premjero Andriaus Kubiliaus. Panevėžiečiai su S.Nedzinskiene susitiko lietingą ketvirtadienio vakarą. Poetė drauge su atlikėju Sigitu Stankūnu pristatė poezijos knygą „Kaip dieviškasis lobis“.

– „Kaip Dieviškasis lobis“ yra jūsų ketvirtoji poezijos knyga. Kada pradėjote kurti, kas paskatino?

– Panevėžyje pristačiau ir penktąją savo poezijos knygą „Sugrąžintas laikas“, išleistą šiais metais. Ji unikali tuo, kad prie mano lietuviškų tekstų yra jų vertimai į rusų kalbą. Tai lietuvių kilmės Rusijos rašytojų sąjungos narės Janos Žemoitelytės, gyvenančios Petrozavodske, dovana. Apie šį mūsų projektą būtų galima papasakoti atskirą istoriją.O pirmuosius eilėraščius parašiau besimokydama Trakų rajono Gudakiemio aštuonmetėje mokykloje, paskatinta savo pirmosios mokytojos Elytės Kulpinskaitės-Karužienės. Su ja bendraujame iki šiol.

– Apie ką yra jūsų poezija ir kam ji skirta? Kaip jūsų eilės gimsta?

– Mano eilėraščiuose yra tai, kas artima kiekvienam žmogui – laiko sakmė, grumstuoti likimo vieškeliai, meilės ilgesys, tolimas žvaigždžių spindėjimas ir filosofiniai pamąstymai apie gyvenimo ir fizikos dėsnius. Niekada nesėdžiu prie balto popieriaus lapo ir nemąstau, kaip sukurti eilėraštį. Savo posmus išsinešioju, tiesiog savyje „išdainuoju“, belieka tik užrašyti. Tai geriausiai apibūdina eilėraštis: „Dievo plunksna“: „Aš esu tiktai plunksna lengvutė / visagaliame Dievo delne. / Jo ranka po kiekvieną eilutę / išmintingai vedžioja mane.“

– Ar turite mėgstamiausią savo eilėraštį?

– Artimiausi man yra „fizikiniai“ eilėraščiai. Juose bandau poetiškai paaiškinti fizikos sąvokas, dėsnius ir reiškinius. Sunku išskirti patį mėgstamiausią, gal dažniausiai susitikimuose skaitau „Reliatyvumą“ ir „Visuotinė trauką“. Pirmasis patinka paprastu gyvenimišku reliatyvumo sąvokos paaiškinimu, o antrasis tuo, kad pavyko neblogai sueiliuoti visuotinės traukos dėsnį.

– Ar turite poetą favoritą, į kurį norėtumėte lygiuotis?

– Vaikystėje mintinai mokiausi Salomėjos Nėries ir Pauliaus Širvio eilėraščius. Manau, tai turėjo didžiausią įtaką ir mano poezijos stiliui. Dabar gerbiu daugelį poetų, bet labiausiai mane žavi Justinas Marcinkevičius – ir kaip poetas, ir kaip asmenybė, ir kaip moralinis tautos autoritetas.

– Esate fizikos mokytoja, už jūsų darbus Vyriausybė įteikė premiją ir išrinko Metų mokytoja. Kaip suderinate savo pašaukimą – poeziją su tiksliaisiais mokslais? Atrodo, kad tai visiškai skirtingos sritys...

Fizike nutariau tapti besimokydama Trakų internatinėje mokykloje. Šio dalyko mane mokė Zigmundas Ramanauskas. Žavėjo jo plati erudicija, visapusiškas išsilavinimas. Mokytojas per pamokas mokė ne tik fizikos, bet ir gyvenimo, dažnai pacituodavo Puškiną, Tiutčevą. Jis lėmė tolesnį mano gyvenimo kelią. Iki šių dienų jis man yra didžiulis autoritetas, geriausias mano poezijos kritikas. Žmogus, išmokęs suderinti poeziją su tiksliaisiais mokslais. Įprastai pirmiausia manyje gimsta melodija, ji nepalieka, kol sukuriu pagal ją žodžių. Tada belieka juos užrašyti. Dažniausiai tai būna apie vidurnaktį. Be to, kūryba man padeda išsaugoti vidinę pusiausvyrą: jei būna labai skaudu, išlieju į posmus, ir viskas atlėgsta.

– Kuo Panevėžys ir jo žmonės skiriasi nuo jūsų gimtojo Alytaus miesto? O gal panašūs?

– Panevėžys ir Alytus labiausiai panašūs tuo, kad vienu metu iškilo kaip pramonės miestai. Ir jų likimai tokie pat. Abu miestai yra apskričių centrai. Skirtumai: Panevėžys didesnis miestas, turi savo Kristaus Karaliaus katedrą, daugiau negu Alytus įvairių konfesijų maldos namų, čia labai gražiai sutvarkytas dekoratyvinių skulptūrų skveras prie Senvagės. Negalima nepaminėti Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro, garsėjančio ir užsienyje. Tačiau Panevėžyje neturiu tiek daug pažįstamų, kad galėčiau lyginti gyventojus.

– Savo poezijos knygą „Kaip dieviškasis lobis“ panevėžiečiams pristatote Sigito Stankūno draugijoje. O kodėl ne sūnaus Antano? Juk jis Panevėžyje turi daug gerbėjų.

– Kūrybinis bendradarbiavimas su Sigitu Stankūnu prasidėjo daug anksčiau, kartu pristatėme ir trečiąją mano knygą „Likimo sakmė“. Jis nepaprastai gražiai išdainuoja mano poeziją, esu labai laiminga, sulaukusi šio talentingo dainų autoriaus ir atlikėjo dėmesio.

Labai malonu man, kaip mamai, iš jūsų išgirsti, kad mano sūnus Antanas Panevėžyje turi daug gerbėjų. Birželio pradžioje mes kartu su juo apsilankėme pas gerbiamą Sigitą, susitarėme dėl panevėžiečiams skirto kūrybos vakaro. Bet dabar jis, kaip Seimo narys, turi vykdyti tiesiogines savo pareigas.

– Kaip manote, ar tai, kad jūsų sūnus yra visiems puikiai žinomas Seimo narys ir dainininkas Antanas, pasitarnauja jūsų populiarumui?

– Kaip fizikos mokytoja ir poetė Alytaus apskrityje bei Lietuvos fizikos mokytojų asociacijoje buvau žinoma senokai. Dabar dar esu dažnai pristatoma ir kaip Antano mama.

– Antanas jūsų šeimoje buvo pagrandukas. Ar labai jį lepinote? Kaip stengėtės auklėti savo sūnų?

– Kaip ir kitus du savo sūnus, Antaną auklėjome darbu. Visi statėm namą, visi kartu vargom.

Vyresnieji broliai Laimis ir Linas studijavo Kauno technologijos universitete, mes su vyru dirbome, o Antanas, parėjęs iš mokyklos anksčiau už mus, pasirūpindavo, kad mes sugrįžtume į šiluma dvelkiančius namus. Kai kurie mokytojai ir dabar dar prisimena nuo ūkio darbų suskirdusias jo rankas.

– Buvote ir Antano fizikos mokytoja. Ar nepiktnaudžiavo sūnus tokiu jūsų statusu, ar dažnai nuolaidžiaudavote?

– Sūnus gal dėl to daugiau kentėjo. Jam, kaip mokytojos vaikui, ne visada buvo leidžiama elgtis taip, kaip norėtųsi. Pamokose jo neišskirdavau iš kitų, vertinti stengiausi kuo objektyviau, dešimtukais nelepinau, nors jo atsakymai buvo originalūs, iliustruoti įvairiomis schemomis.

– Koks labiausiai šalyje išgarsėjusio sūnaus bruožas jus labiausiai stebina ir džiugina? Kuo esate panašūs?

– Mane labiausiai stebina jo sau keliami tikslai, užsispyrimas ir darbštumas jų siekiant. Kuo mes panašūs, niekada nesvarsčiau. Pirma į galvą šovusi mintis – abu rašome. Antanas dar studijuodamas parašė ir išleido knygą „Vytauto Nedzinsko pašaukimas“.

– Ar domitės politika, ar aptariate seimūnų reikalus su Antanu? Galbūt sūnus klausia ir klauso jūsų patarimų?

– Politika domiuosi, dažnai žiūriu visų televizijų žinias, skaitau spaudą, taip ir sužinau apie Seimo darbą. Antanas dabar namuose retas svečias, todėl aptarinėti seimūnų reikalus nebūna kada. Taip pat ir su patarimais.

– Ko labiausiai šiandien palinkėtumėte Antanui?

– Išlaikyti savo moralines vertybes, nenusivilti pasirinktu keliu ir nenuvilti juo tikinčių žmonių. Dirbti jų labui ir nuolat tobulėti.

– Kokia krizė jums atrodo baisiausia ir kaip stojate (stotumėte) su ja į kovą?

– Manau, kad dabar dominuoja dvasinė krizė, ji sukėlė ir finansinę. Diskutuodama stengiuosi tai įrodyti, aiškinti savo mokiniams, ugdyti jų pilietiškumą ir nepakantumą visoms blogybėms.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaitis įspėja apie artėjančią emigracijos bangą ir siūlo mokyklose pradėti karinį mokymą (35)

Prezidento posto siekiantis filosofas, politikas ir rašytojas Arvydas Juozaitis teigia, kad vidaus...

Kilkaus nužudymo byloje – netikėtas posūkis: Baltrūnui, jo žmonai bei draugui panaikinti įtarimai (86)

Ketvirtadienį Aivaro Kilkaus nužudymo byloje įvyko permainos – Laurynui Baltrūnui, Daivai...

Lukašenka siunčia žinią JAV: štai čia maža nepasirodys, Maskvai ir Minskui teks reaguoti (51)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad jo šaliai drauge su Rusija būtina...

Dakare rankas susilaužęs Bardauskas deda tašką motociklininko karjeroje

Šiurpūs sužalojimai, gausybė metalinių įtvarų ir kol kas nė vienos nakties, per kurią bent...

Karolinos Toleikytės mamos atvira išpažintis apie dukrą: kai ji praeidavo, vyrai netekdavo žado, o merginos piktai nužvelgdavo (110)

Tik mamos supras, ką reiškia vieną dieną savo mergaitei dar pinti kasas, o kitą – matyti ją...

Mylimajai Kenijoje pasipiršęs Mantas Katleris – apie kelionės „užkulisius“: Aistė tik per plauką nerado žiedo (5)

Atostogas Kenijoje komikas, internetinės laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ vedėjas Mantas...

Rezonansinėje kyšininkavimo byloje – pokyčiai: į laisvę paleisti trys teisėjai ir vienas advokatas (403)

Rezonansinėje kyšininkavimo byloje į laisvę paleisti trys teisėjai ir vienas advokatas,...

Išmaišęs pasaulį grįžo į Palangą: čia mes turime tai, apie ką net nesusimąstome (36)

Susikrauti lagaminą ir išvykti gyventi į kitą šalį net nemokant vietinės kalbos, nežinant, ką...

Šarūnas Marčiulionis – valstiečių sąraše į Europos Parlamentą? papildyta (324)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienio popietę patvirtins visą kandidatų...

Statybos sostinės širdyje atvėrė žaizdą: darbus apskundę gyventojai papuolė į keistą situaciją (92)

„Lietuvoje siaučia nevaldoma architektų „mafija“, taip teigė į DELFI kreipęsi vieno...