Sunku su tais pavaldiniais. Norėtųsi juos perauklėti arba perdaryti. Kaip būtų puiku, jei atsirastų mokslininkas, kuris sukurtų tobulesnius, tinkamus progresui žmones.
Eksperimentai su žmonėmis dažnai peržengia moralės ribas, tad vėl sau pripažinkime: tik totalitariniai režimai gali drąsiai peržengti moralės normas, paspirdami jas į šoną kaip nereikalingą religinę atgyveną.
Šį kartą mes pasakosime apie rusų mokslininką Ilją Ivanovą (1870-1932), kuris savo karjerą pradėjo caro laikais, bet keisčiausius savo bandymus atliko jau sovietų laikais. Kaip įprasta, sovietinius jo darbus supo įvairūs slapti dalykai bei neaiškūs atsitikimai.
Pirmas, kuris iš tos įtartinos veiklos pasidarė krūvą pinigų, buvo žydų kilmės išeivis iš Voronežo (Rusija) Seržas Voronoffas (1866-1951). Jis praeito amžiaus pradžioje Prancūzijoje po ilgų eksperimentų išmoko persodinti beždžionių lytines liaukas seniems vyrams ir tie iš pakumpusių senukų pavirsdavo tiesiais stamantriais pagyvenusiais vyriškiais. Vyriškiai būdavo pasiruošę gyventi visokeriopą energingą gyvenimą (ir lytinį) it jauni. Deja, atjauninantis efektas dažnai būdavo trumpalaikis. Operacijų kaina buvo kosminė, tačiau eilės į mesjė Voronoffo kliniką buvo ilgos.