aA
Įspūdingo, tvarkingo, kultūringo, puikaus tembro, plataus diapazono balso savininkė, tobulai išdainuojanti visas natas, kerinčiai žavinga, stilinga bei emociniu atžvilgiu tiksli, subtiliai kurianti personažą. Tai dalis tarptautinės kritikos liaupsių, skirtų operos solistei Nomedai Kazlauskaitei–Kazlaus (sopranas).
Nomeda Kazlauskaitė–Kazlaus
© "Šeimininkė" (E.Butkevičiaus nuotr.)
Jomis apiberiama jaunoji primadona, koncertuojanti bei pagrindinius operų vaidmenis atliekanti garsiausiose pasaulio scenose: Barselonos Didžiojo Licėjaus, Maskvos Didžiojo, Sankt Peterburgo Marijos, Venecijos Malibran, Ravenos Aligierio, Kazanės operos teatrų ir kitose.

Bisai ir kritikos pagyros ypač gausiu lietumi N. Kazlauskaitei–Kazlaus prapliupo už pastaraisiais metais sukurtus Dezdemonos bei Brunhildos operinius vaidmenis, koncertines arijas tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, ne viename ji tapo laureate, dažname – publikos numylėtine.

N. Kazlauskaitė–Kazlaus drovisi kartoti, ką gražaus apie savo talentą išgirdo iš legendinės ispanų solistės Montserat Kabaljė, su kuria jai tenka laimė dainuoti, lūpų. Tos frazės, pasak operinio dainavimo aukštumas pasiekusios lietuvaitės, galbūt bus įamžintos jos memuaruose, kurie bus parašyti senatvėje.

Kol kas ji visa esybe mėgaujasi maudydamasi ją nuo trejų metukų pradėjusiame vergti operos pasaulyje, į savo aukštumas iškeliančiame tik už labai didelę meilę jam bei sunkų darbą – už subtilias vibracijas, kurios eina per klausytojo kūną, kai vienintelis gyvas instrumentas – balsas užgauna jo širdį.

- Papasakokite apie savo kelią į operos pasaulį. Ar teisūs Jūsų kolegos muzikai, sakydami, kad, norint pasiekti muzikinio atlikimo aukštumas, be talento, būtina ir palanki aplinka, tarkim, šeimoje, ugdymo įstaigose ir pan.?

Aplinka labai svarbi, vis dėlto mūsų gyvenimas – tai mūsų mintys: jei turime siekių, aplinka prie jų prisijungia. Ir mano atveju taip nutiko: atsirado žmonių, kurie padėjo man realizuoti svajones – mane pastebėjo, įvertino, paskatino.

Pasąmoniniu dalyku laikau tai, kad tapau operos dainininke. Berods buvau trejų metukų, kai, išgirdusi dainuojant operos dainininkę, pasakiau, kad ir aš ja tapsiu. Darželio pedagogų patarti tėvai mane leido į M. K. Čiurlionio menų gimnaziją. Ten mane kreipė ir dėdė Vytautas Jacunskas, vienas geriausių Lietuvos kontrabosininkų, grojantis Lietuvos kameriniame orkestre.

Kai šeštokė viena klausiau Marijos Kalas įrašo, apėmė ypatinga emocinė būsena: raudojau sujaudinta tokio dainavimo ir supratau, ką noriu daryti ir kur būti, nors M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje man pranašavo geros pianistės ateitį. Paskui viskas ėjo kryptingai. Įstojau į Muzikos akademiją studijuoti muzikologiją.

Žmonės sako, kad jei Dievas apdovanoja talentu, tai ne vienu. Šioje mokslo įstaigoje man buvo pranašaujama puiki muzikologės karjera: buvau parašiusi sėkmingų straipsnių apie M. Kalas, Ireną Milkevičiūtę. Paskui perėjau į solinį dainavimą.

- Kodėl iškart į jį nestojote?

Jau paskutiniais mokyklos metais fakultatyviai lankiau dainavimo pamokas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir rengiausi stojamiesiems. Akademijoje po dvejų muzikologijos studijų metų įstojau tiesiai į dainavimo antrą kursą. …O tikrasis dramatinio balso potencialas ima skleistis sulaukus 35 metų. Dar tik artėju prie šios ribos...

Pirmiausia fiziologija lemia operos dainininko brandą. Vadinamasis aukso amžius yra maždaug nuo 35 iki 45 metų. Dainininkui svarbu paruošti kūno raumenis – net kojų...… Scenoje labai reikalinga ištvermė, ją ugdo sportas. Nepaprasto fizinio užsigrūdinimo reikia, pavyzdžiui, net keturias valandas trunkančioje Richardo Vagnerio operoje „Valkirija“ atliekant Brunhildos vaidmenį! Kai jį dainavau Italijoje, reikėjo gręžti mano kostiumą, sukurtą šią operą pastačiusio Eimunto Nekrošiaus žmonos Nadeždos Gultiajevos. Kartais kostiumai sveria iki 14 kg.

Renkantis gyvenimo kelią svarbiausia įsiklausyti į savo širdį ir nebijoti daryti to, kas kitiems atrodo gal ir nereikšminga. Džiaugiuosi, kad užsiimu tuo, kas man labai patinka. Tai prabanga. Nors tas kelias nelengvas.

- Kokie tai sunkumai?

Dainavimo kelyje sunkumų nėra, tik juo eidamas privalai labai koncentruotis ir gyventi kitu ritmu – būtina drausmė, kaip ir einant, tarkim, mediko, sportininko, bet kuriuo keliu: jei mes, operos dainininkai, ilgai vakarosime baruose ir pan., ar galėsime dirbti savaitgaliais neišsimiegoję ir t. t.?

Jaunystėje tikrai sunku save riboti. Ar girdėjote apie „čiurlioniukus“ moksleivius sakant, kad jie – vaikai be vaikystės? Žiauri tiesa. Neturėjau laiko žaisti, nes visi mokėmės dvigubu krūviu: vidurinės programą ir muzikos disciplinas – reikėjo ir daug groti, ir pamokas ruošti.

Prie didelio krūvio esu pripratusi nuo 6 metų. Nors labai daug dirbu ir moku susikoncentruoti siekdama didelių profesinių tikslų, tačiau pramogų man užtenka. Jomis pasinaudoju, mėgaujuosi, bet ne piktnaudžiauju. Esu bendraujantis žmogus – visame pasaulyje turiu daug draugų; man patinka linksmi didelių kompanijų pasisėdėjimai.

- Kažin kodėl, kaip ir Violeta Urmanavičiūtė Urmana, Lietuvoje buvote pripažinta tik po to, kai Jus operos žvaigžde ėmė laikyti užsienio publika? Kas, be talento, pirminių studijų, lemia tokį pripažinimą?

Lietuvoje mažai kas žinojo, kad tarptautiniuose konkursuose sėkmingai laimėdavau būdama Muzikos akademijos studentė, o būdama aspirantė padainavau pirmą koncertą su M.Kabaljė, inauguruojant Maskvos Kremliaus Svečių dvaro salę. Kita vertus, savoje šalyje pranašu būti sunku... Teisingai sakoma, kad talentui reikia padėti, o vidutinybės pačios prasimuša. Reikia pagalbos, kad tikslą pasiektum tik labai ilgai, kantriai ir su meile dirbdamas. Svarbu ir sėkmė, Dievo apsauga.

Operinį dainavimą laikau skrajojančia mūza. Opera geniali tuo, kad joje viešpatauja vienintelis gyvas instrumentas – balsas. Dėkoju Dievui už šią dovaną, su ja atkakliai dirbu, siekdama tikslo – tobulo dainavimo.

Kai studijų pradžioje Osle dalyvavau tarptautiniame konkurse, viena garsi pasaulinė dainininkė Krista Ludvig man sakė: „Turite fantastinį, bet laukinį – nesuvaldytą balsą.“ Taigi reikėjo tobulinti dainavimo techniką. Tai darau padedama dainavimo pedagogų, iki šiol – Reginos Pranckevičiūtės, dirbusios Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). (Praėjusią savaitę pedagogė mirė – red. past.)

Be to, menininkas, ypač solistas visą gyvenimą turi dirbti su savimi. Tai specifinis darbas, nes scenoje nenuslėpsi, kas esi: nenuslėpsi savo dvasinio kelio, aplinkos, patirties. Tad norėdamas tobulėti privalai dirbti ir su savo kūnu, ir su savo dvasia. Šiais laikais atsiduoti operai gali tik visiškas fanatikas – beprotis! Neatsiduosi jai iki galo – bemat keisis atlikimo kokybė. Ir publika iškart tai pajus. Operos dainininkas turi būti ir labai intelektualus.

Bet rezultatas vertas to, ką darai: nuostabu jausti, jog žmonės tau dainuojant pajunta kitas dvasines vibracijas. Apie tai jie prisipažįsta bendraudami su manimi, paskambinę telefonu arba atsiuntę SMS. Manau, klasikinis menas, ypač operinis balsas daro neįtikėtiną poveikį žmogaus smegenims, sielai.

Tikrieji menininkai kuklūs, paprasti, dirbantys su savimi, todėl... iškrentantys iš konteksto: kitokio mąstymo bei negaunantys visiškos materialios grąžos už tai, ką duoda, bet tai turi kas nors daryti?!

Menas – ne verslas. Kad savo menu galėtum nuskraidinti į kitas erdves, privalai išlikti Dievo vaikas – visais atžvilgiais tyras.

- Paaiškinkite apie gyvo garso poveikį smegenims. Kas svarbiau dainininko sėkmei – išskirtinis balso tembras ar kiti prigimtiniai dalykai?

Ar pajutote kada nors šiurpuliuką kūne dainuojant kokiam nors solistui? Jei taip, tai ir yra teisingo, išpuoselėto gyvo garso poveikis. Tai lyg terapija, gydymas. Turiu gerbėjų, kurie atvyksta į mano koncertus dėl to, kad, kaip sako, pasijustų pakylėti. Didžiausias dainininko turtas – tembras iš prigimties.

Nomeda Kazlauskaitė–Kazlaus
© "Šeimininkė" (E.Butkevičiaus nuotr.)

- Jums dainuojant VII tarptautiniame festivalyje „Operetė Kauno pilyje 2008“, ne vienam klausytojui ėjo šiurpuliukai per kūną. Tik sunku buvo suprasti, ar Jūs daugiau dramatinių, ar nuotaikingų vaidmenų atlikėja – ir tuos, ir anuos tąkart jaudinamai atlikote, sulaukdama labai entuziastingo publikos įvertinimo.

Dėkoju už gerus žodžius. Man nesvetimi visi jausmai. Šiaip esu linksma, daug juokiuosi, bet nuo mažens ėjau vadinamuoju rimtuoju keliu, ir tai mano stichija.

Bet labai malonu pasimokyti linksmesnio repertuaro, nes manyje tai glūdi. Labai įdomu kurti fatališkos, flirtuojančios, moteriškos Karmen vaidmenį to paties pavadinimo Žoržo Bizė operoje, jį kitų metų gegužę atliksiu Kauno muzikiniame teatre; Don Chosė partiją dainuos ispanas Oskaras Marinas, su kuriuo šią vasarą atlikome sarsuelas Kaune.

- Šiųmečiame festivalyje „Operetė Kauno pilyje“, pasibaigus Jūsų ir šio solisto duetams, smagią nuotaiką kūrėte ir po kiekvieno jųdviejų pasirodymo bučiuodama tai jį, tai dirigentą Aleksandrą Sladkovskį iš Sankt Peterburgo. Tad ką galėtumėte byloti apie tokius šiltus jausmus, kaip meilė, draugystė?

Niekada nekalbu apie savo asmeninį gyvenimą. Meilė labai svarbi žmogaus gyvenime, turi būti dėkingas, kai šis jausmas aplanko. Tai plati sąvoka: meilė gali būti savo antrajai pusei, artimui, tėvynei.

Esama ir retos – artistinės meilės, ją išgyvename mes, artistai. Beprotiškai myliu solistus M. Kabaljė ir Janą Story (Storey) (kai Vroclavo tarptautiniame festivalyje dainavau Dezdemoną, jis buvo Otelas), režisierius E. Nekrošių ir Pjerą Žūrdaną (maestro pernai mirė, jis Barselonos teatre režisavo operą „Henrikas VIII“, joje dainavau su M. Kabaljė).

Myliu juos kaip didžias meno asmenybes. Su O. Marinu vaisingai bendradarbiauju nuo 2000 m. Daugelis muzikų tampa draugais, kai su jais padainuoji.

- Kuo Jus žavi ir pavergė operos pasaulis?

Pirmiausia genialia muzika. Mane labai traukia ją interpretuoti – savo tembru, asmenybe suteikti jai savo spalvą. Operoje susijungia visi menai: muzika, vaidyba, dailininkų, scenografų darbas. Jaunas žmogus turėtų būti auklėjamas taip, kad nuo mokyklos suolo girdėtų ir suprastų Mocarto, Vagnerio, kitų muzikos klasikų kūrinius, bylojančius apie amžinas vertybes. Su savo kolegomis pasaulyje dažnai diskutuojame, kad, deja, operos žanras nyks, nes retas jaunas nori atiduoti jam tiek daug jėgų, laiko, kiek būtina.

- Koks vaidmuo Jums itin mielas, artimas?

Kiekvieną vaidmenį myliu. Labai patinka R. Vagnerio operų herojės, nes jose labai daug nežemiškumo. Jos turi Dievo ir žmogaus savybių, ypatingų galių. Man labai artimi nerealistiniai personažai – dieviškos, mistinės būtybės.

Labai svarbu pajusti kiekvieno vaidmens emocinį krūvį ir jį perteikti. Kad tai padarytum, kreipiesi į savo vidų, į Visatą, ir ateina atsakymas.

- Ar po pasirodymų jaučiatės išsekusi? Kaip „pasikraunate“? Iškart po spektaklio, koncerto nejaučiu nuovargio, priešingai: apimta dvasinės euforijos, rodos, antrą kartą tą patį padainuočiau. Jėgas atgaunu gamtoje, būdama su savimi, su mylimais žmonėmis, maldoje, sportuodama.

- Esate tikinti? Tikėjimas – individualus dalykas. Nenorėčiau plačiau apie tai kalbėti. Melstis – tai dirbti su savimi. Mat tikėjimas turi reikštis žmogaus gyvenime, vadinasi, būtina save visapusiškai tobulinti. Deja, šiais materializmo laikais nedaugelis tai daro. Jei menininkams tai svetima, vadinasi, tuščia vieta jų menas – jame nėra emocinio krūvio. Tai ypač aktualu operiniame dainavime, kur balsas perteikia tiek daug informacijos!

- Ką Jums davė pažintis su M. Kabaljė? Sakoma, kad Jūs panaši į ją jaunystėje?

Labai daug davė. Ir darbo scenoje, ir balso technikos atžvilgiu, ir kaip asmenybei. Su ja bendraudama supratau, kad kelias, kuriuo einu, teisingas, kad reikia būti tuo, kas esi. Knygų tomais galima kalbėti apie šią pažintį. Manau, senatvėje apie tai parašysiu memuaruose.

- Dirbdama pagal kontraktus, daug laiko praleidžiate svetur. Kur mieliausia gyventi? Kaip grįždama į tėvynę ją jaučiate? Galbūt panašiai, kaip O. Marinas: jis sakė, kad vos išlipęs iš lėktuvo Lietuvą išvydęs kaip ypatingos šviesos gaubiamą, ir šis įspūdis nuolat čia jį lydėjo.

Savo artimųjų dėka Lietuvoje visada gerai jaučiuosi ir gyvendama, ir dainuodama: savos sienos padeda atsigauti. Esu pripratusi prie Pietų šalių – Italijos, Ispanijos, Graikijos. Artimas jų klimatas, kultūra, žmonės – jų linksmumas, nuoširdus bendravimas.

Patinka lankytis įvairiose šalyse, matyti įvairius žmones, dirbti su aukščiausio lygio profesionalais iš viso pasaulio – savo srities fanatikais. Man būtina erdvė. Lietuva, ją labai myliu, – labai maža šalis: čia nedaug scenų. Mano siekiai didesni: visada dirbu turėdama tikslą dainuoti pasaulyje.

- Kur artimiausiu metu Lietuvoje galima bus Jus išgirsti dainuojant?

Lapkričio 14 d. LNOBT operoje „Valkirija“ atliksiu Brunhildos vaidmenį, gruodžio 19 d. Klaipėdos koncertų salėje dainuosiu operinį rečitalį su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro J. Domarko, o sausio 13-ąją šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje dainuosiu minėtos datos aukų pagerbimo koncerte su Lietuvos kameriniu orkestru.

Šį mėnesį su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru įrašysiu savo pirmosios kompaktinės plokštelės 2–ąją dalį – garsiausias dramatinio soprano arijas; ji turėtų pasirodyti kitų metų pradžioje.

- Kokiais moterims skirtais žodžiais baigtumėte šį pokalbį?

Viljamo Šekspyro: „Visi iš moters esam gimę, todėl nelengva atsispirti jai.“ Moteris turi tikėti savo jėgomis ir savo misija šioje žemėje. Moterys – jautrios būtybės, gėrio, grožio skleidėjos, galinčios prisidėti prie Visatos tobulėjimo, veikti ir mylėti vyrus, su jais gražiai gyventi ir bendradarbiauti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tarp mulais vadinamų narkotikų kurjerių – ne vienas lietuvis: po tokių „atostogų“ kai kurie namo ir nebegrįžta (49)

Mulai – taip vadinami sutikusieji dirbti narkotikų kurjeriais. Dalis jų dienas leidžia Pietų ar...

Miunchene – Krampuso viršus: kaip „Žalgirio“ vyrus sprukti privertė vokiškas siaubūnas pažymiai žaidėjams (28)

Kauno „Žalgirio“ vyrai antrą sezoną iš eilės iš Vokietijos savo gerbėjams lauktuvių...

Kas parodo, ar visureigis geras – svarbios 8 savybės (21)

Rinkimai „Lietuvos metų automobilis 2019“ jau baigėsi – geriausiojo titulą iškovojo „...

Kalėdiniai atradimai: šis paprastas liežuvio receptas nuneš stalą, bet ne piniginę (4)

Nežinau, kaip jūs, bet esu kuklių tradicijų palaikytoja ir stengiuosi stačia galva nenerti į...

Stebi Rusijos samdinių veiksmus: „Vagner“ nuo kitų skiriasi kardinaliai (310)

Spalio mėn. pradžioje Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paskelbė naują sąrašą Rusijos ir kitų...

Marie Kondo – moteris suradusi tvarkingų namų stebuklą (3)

Pirmą kartą apie Marie Kondo išgirdau viename tvarkos seminare, kuris man kraupiai nepatiko....

JAV šokiravo demaskuotas „Google“ duomenų rinkimo tinklas: jie žino per daug (85)

Antradienį, įpusėjus Kongreso posėdžiui „ Google “ klausimais, Atstovų rūmų narys Tedas...

Užkalnis: kvepiu geru gyvenimu ir oro uostais (130)

Ermenegildo Zegna Uomo. Būna kvepalai, kurie taip tampriai susiję su kokia nors vieta arba sistema,...

2019 m. horoskopas gimusiems po Svarstyklių ženklu: netikėtumų ir permainų metai

Kupini įvykių ir netikėtumų, permainingi metai. Kai kuriomis jų dienomis gyvenimas gali priminti...

Naujausiuose prezidentiniuose reitinguose – nemaloni staigmena vienam iš lyderių (894)

Kelis mėnesius vis augęs konservatorių kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės reitingas...