aA
Puoliau vyrui į glėbį ir apsiverkiau. Jau nebegalėjau pakęsti sielos kančių. Po kelių minučių raudojimo vyrui trūko kantrybė ir jis manęs paklausė, kas atsitiko.
© Shutterstock nuotr.

„Juk aš tave myliu, mūsų gyvenimas puikus, turime du nuostabius vaikus, gerą darbą, beveik baigiam statyti naują namą, ko žliumbi?“

Pro ašaras atsakau kad vienas žmogus negali viso to pamatyti. „Kodėl?“- nusijuokia vyras...

Mane užvaldo pyktis, nejaugi jis pamiršo? Nustoju verkti, atstumiu jį ir rėžiu: „Todėl, kad prieš dvylika metų mes nužudėme mūsų vaiką!“

Su savo būsimu vyru susipažinau dar paauglystėje. Buvome jauni, nors dabar suprantu, kad tai ne pasiteisinimas. Vos po kelių mėnesių susitikinėjimo supratau, kad laukiuosi. Tada man buvo šešiolika. Vienintelis žmogus, į kurį kreipiausi patarimo, buvo būsimas vyras. Neprisimenu, ką tada kalbėjome, bet buvo nutarta, kad jis man duos pinigų abortui.

Ilgai dvejojau. Šiandien suprantu, kad per ilgai. Aš ne tik dvasiškai kankinau manyje augančią gyvybę, bet ir uždelsiau tiek, kad vaikas jau buvo visiškai susiformavęs. Jis jau buvo mažas žmogeliukas, kuris jautė. O aš, atvažiavusi į kliniką darytis aborto, paprašiau parodyti per echoskopą, ar vaikelis sveikas (kažkodėl buvau įsitikinusi, kad dėl įvairių priežasčių jam gali būti kažkas negerai).

Daktarė padarė echoskopiją, sako labai gražus sveikas vaikas, gal nesidarysi? O aš tik pasižiūrėjau kaip jis man mojuoja, ir atsakiau kad darysiu abortą. O vaikelis man mojavo maldaudamas „Mamyte, nežudyk manęs!“

Tada nesupratau, ką padariau. O padariau neatleistiną nuodėmę, mirtiną nuodėmę. Tas nelaimingas vaikas net neturėjo teisės pasirinkti gyventi, būti mylimas, maitinamas mamos pienu, negalėjo būti pakrikštytas. Negalėjo suaugti ir turėti savo šeimą. Amžiams mažajai dvasiai lemta kankintis tarp Dangaus ir žemės, ir niekada nesuras mažoji nelaiminga dvaselė ramybės. Ir tai mano kaltė, aš kalta, kalta, kalta.

Šiandien visiškai suvokiu savo poelgio žiaurumą. Ir su nerimu lakiu, kada gi Dievas nubaus mane. Laikas eina, mano vaikai auga. Bet su siaubu pradedu jausti, kad nužudytas vaikas irgi auga šalia manęs. Jis užvaldė mano mintis.

Nepraeina nė dienos, kad negalvočiau apie savo poelgį. Naktimis vis prašau Dievo atleidimo. Praradau ramybę, blogai miegu, dažnai verkiu. Pastoviai bijau už savo gyvus vaikus. Vis galvoju, kaip jie jautėsi mano įsčiose žinodami, kad jų pirmas mažas namelis yra žudynių vieta, girdėdami plėšomo vaikelio mirties riksmą? Ar pasąmonėje mano vaikai žino, kad jų mama šaltakraujė žudikė?

Dažnai svajoju, kad nepasidariau aborto ir dabar auginu tris vaikus. Man pastoviai vaidenasi, esu nuolatos įsitempusi, krūpčioju nuo kiekvieno krustelėjimo, jaučiu, kad šalia vis kažkas yra...

Nuolatos išgyvenu nuo minčių, kas būtų, jei prieš dvylika metų būtų atsiradęs žmogus, kuris patartų, palaikytų, atkalbėtų nuo šio kraupaus žingsnio. Ak, jei turėčiau tada daugiau ryžto palikti vaikelį gyvą.

O kad žinočiau, kokioms kančioms aš pasmerkiu vargšo nekalto vaikelio sielą? Man baisu žvelgti į ateitį. Jaučiu, kad niekada neturėsiu ramybės. Maldauju Dievo ir nužudyto vaiko man atleisti, bet ar galima atleisti už tokią siaubingą nuodėmę?

Rašau šį straipsnį su viltimi, kad jį perskaitys moterys, kurios galvoja apie abortą, ir pasirinks gyvybę. Ar galima būti „už“ abortus, kai sužinai, kokios gali būti pasekmės? Ir moteriai, ir jos nužudytam kūdikiui. Nes visada ateina tas laikas, kada reikia sumokėti už savo nuodėmes, ir jūsų poelgis atsigręš prieš jus.

Jei mano istorija padės išgelbėti bent vieną vaiką, tikiuosi, Dievas palaimins mane ir negimusį vaikelį ramybe.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kokias karines pajėgas iš tikrųjų turi Iranas? Mini „galingą ir baimę sėjantį ginklą“ (76)

Po Qasemo Soleimani nužudymo drastiškai padidėjus Jungtinių Valstijų ir Irano konflikto...

Svajonių darbą galima rasti ir Lietuvoje: dirba keturias dienas per savaitę, tik su viena sąlyga (30)

Lietuvoje specialistai tampa vis reiklesni – vien tik geras atlyginimas „nebepaperka”...

Orai: žiemos nematyt (15)

Sekmadienį šiauriau Lietuvos slinks ciklonas. Šio sūkurio įtaka šalies orams bus nedidelė, tad...

Moteriškas kerštas: mamytė nori pašėlti, jeigu nori ir tu, – paskambink (108)

Daugybę kartų administracine tvarka bausta, kartą dėl smurto teista ir jau areštinės gultą...

Po Meksiką keliavusi lietuvių šeima: čia patyrėme tai, ko net nesusapnuotum (135)

Neseniai iš kelionės po Kenijos safarius grįžusi Marijos ir Algirdo Vaičaičių šeima trumpam...

Mūšis, apie kurį meluojama iki šiol: kodėl sovietai net kelis mėnesius nedrįso įžengti į Klaipėdą (1061)

Klaipėda – vienintelis Lietuvos miestas, kurį sovietai užėmė 1945-aisiais. Tam tikra...

Iš Dakaro sugrįžę Žala ir Juknevičius pažadų apie startą kitąmet nedalija: laukia namų darbai (131)

Po daugiau nei dviejų savaičių Saudo Arabijoje, kur šiemet vyko Dakaro ralis, į Lietuvą...

Karališkieji rūmai: princas Harry su Meghan oficialiai lieka be titulo, lėšų ir turės grąžinti pinigus už būstą (226)

Nuo pavasario princas Harry ir Meghan neteks lėšų, skirtų vykdyti karališkąsias pareigas, ir...

Gediminas Jankauskas. Net popiežiai mėgsta tango ir futbolą (21)

2013 metų kovą viso krikščioniško pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į Vatikaną, o reportažuose...

Ryškėja „Eurovizijos“ atrankos lyderiai, keliaujantys į pusfinalį: 6 dalyviai ištarė „sudie“ (184)

Šį šeštadienį suskambo jau antroji „ Eurovizijos “ nacionalinės atrankos „Pabandom iš...