R. Ražanienė savo feisbuko puslapyje pasidalijo tuo, ką matė Sikorskių namuose.
„Žiauru man prašyti“, – tuomet atsakė Mama Vaiva (šeima augina devynis tėvų globos netekusius vaikus nuo 2 iki 10 metų), kuomet viešėjau pas šeimyną Šv. Velykų išvakarėse ir patariau kreiptis pagalbos ir paramos į visuomenę.
Po akimirkos tylos tęsė: „Mūsų vaikai yra linksmi, judrūs, sąmojingi, kūrybingi, žingeidūs. Kiekviena minutė, praleista drauge su jais, pripildo mūsų širdis tylaus džiugesio ir sukelia begalinį norą suteikti jiems viską, ko jie yra verti. O verti jie viso pasaulio...
Šie vaikai yra patyrę didžiausias savo gyvenimo netektis – praradę savo tikruosius tėvus. Pabuvus su jais ilgėliau, gali pastebėti – tai nepraėjo be pasekmių... Todėl taip norisi, kad nors dabar būtų patenkinti visi jų poreikiai.
Mes gyvename dideliame name kaime nuostabios gamtos apsuptyje. Deja, valstybės mums skiriamo finansavimo užtenka tik pragyvenimui. Namo įrengimui ir buitinių sąlygų pagerinimui jo nepakanka. Pernai įsirengėme naują šildymo sistemą, įsistatėme dalį naujų langų, pradėjome įrenginėti antrą vonios kambarį bei dar vieną kambarį vaikams, bet šis darbas, deja, sustojo dėl lėšų trūkumo.
Šiuo metu didžiausia mūsų problema – vanduo. Iš čiaupo bėga rudas, smirdantis vanduo, netinkamas maistui, todėl kasdien vežame vandenį iš šulinio, iš kaimo. Privalome įsirengti tinkamo gerti vandens gręžinį. Jau padarėmė projektą, bet reikalingos pinigų sumos dar neturime.
Mūsų namo stogas, dengtas netinkama stogui danga, palėpė neapšiltinta, todėl kiekviename kambaryje ir virtuvėje per lietų laša vanduo. Lašantis į dubenis vanduo gal ir atrodo romantiškai, bet akivaizdu, kad per didelė drėgmė kenkia vaikų sveikatai.
Vežiojame vaikus į mokyklą savo automobiliu, bet į jį jau nebetelpame. Esame priversti atsisakyti daugelio kultūrinių renginių arba kažką palikti namuose...
Dažnai, pavargę nuo buitinių rūpesčių naštos, užduodame sau klausimą – ar gera vaikams gyventi mūsų šeimoje, bendruomenėje, valstybėje? Ar jie yra laimingi šiandien? Atsakymas nėra džiuginantis – jei mūsų pečių neslėgtų varvančio stogo ar geriamo vandens problemos ir galėtume visą savo dėmesį ir energiją skirti vaikams, be abejo, ir jie, ir mes būtume žymiai laimingesni. Gyventi patogiai ir gauti visas reikalingas paslaugas vaikai turi dabar, o ne tada, kai mes sutaupysime pinigų.“
Pokalbio pabaigoje nedrąsiai tarė: „Tai gal įvardinkime tik mažąsias sumas: vandens gręžinys – 4000 eurų, vonios kambariui ir tuoletui įrengti trūksta maždaug 5000 eurų“.
Nedrąsu ir man prašyti, kai kalba eina apie pinigus. Bet tuo pačiu tikiu, kad tik garsiai kalbėdami apie problemas, sulauksime dėmesio ir pagalbos. Mieleji, šios nuostabios šeimos vardu kreipiuosi į Jus ir prašau paramos bei pagalbos. Gal auksinių rankų meistrai ar geros širdies žmonės padėtų pagerinti buitines sąlygas Sikorskių šeimynai? Gal kas turite patarimų ar pasiūlymų šiuo klausimu? Aš savo ruožtu siūlau barterinius mainus į fotografijos paslaugas visiems, prisidėjusiems prie šio projekto.
Daugiau informacijos apie Sikorskių šeimynos gyvenimą rasite svetainėje: http://www.sikorskiuseimyna.lt/
Iš anksto dėkoju visiems! Rasa“.
