Deficitiniai interjero daiktai, taip pat namų pagalbininkai
Apie šeimininkų gerbūvį buvo galima spręsti iš brangių baldų ir tuometinio spalvoto televizoriaus. Tais laikais televizorius turėdavo toli gražu ne visi, ir žmonės net specialiai eidavo į svečius, kad pažiūrėtų filmą. O paaiškėjus, kad vaizdas bus ne juodai baltas, o spalvotas, susižavėjimui nebūdavo ribų. Visi be išimties svajojo įsigyti spalvotą televizorių „Horizont“.
Gerovę taip pat liudijo spalvingas vilnonis kilimas ir dailūs krištolo dirbiniai indaujoje. Gauti šių daiktų nebuvo lengva. Iš baldų itin buvo vertinamos sekcijos. Tais laikais dar nebuvo įsivyravusi minimalizmo mada. Ji prilygo skurdui. Tačiau vientisa sekcija, turinti barą ir servantą, buvo pasiturimo gyvenimo požymis. Jei žmonės kraustydavosi į kitą butą, jie sekciją išrinkdavo ir gabendavosi su savimi.
Tačiau vienas iš svarbiausių turtingo žmogaus ženklų buvo galimybė samdytis namų pagalbininkus – virėją, auklę ar namų tvarkytoją. Tą galėjo sau leisti tik aukšto rango pareigūnai, garsūs mokslininkai ir aktoriai.
Vienas iš neginčijamų prabangos ženklų buvo asmeninis automobilis