aA
Lietuvoje skursta arti trečdalio visų pensininkų, Europos Sąjungos mastu – 13,5 proc. Nepaisant to, dvi įkvepiančios senjorų Lietuvoje ir Danijoje istorijos patvirtina: ir sulaukus pensinio amžiaus galima gyventi orų ir laimingą gyvenimą.
Ovė Hanelis
Ovė Hanelis
© Asmeninis archyvas

Naujausiais duomenimis, vidutinė „Sodros“ pensija Lietuvoje siekia 273,9 euro.

Tuo tarpu „Eurostatas“ prieš keletą metų paskelbė, kokios yra vidutinės pensijos Europos Sąjungoje: pasirodo, jos svyruoja nuo 250 iki 1500 eurų per mėnesį. Pavyzdžiui, vidutinė pensija Slovakijoje yra 408 eurai, Lenkijoje – 504 eurai, Portugalijoje – 833 eurai, o Ispanijoje – 1020 eurų.

Lietuvos senjorų pensijos yra vienos mažesnių, o skurdo lygis – vienas didžiausių ES.

Danijoje gyvenantis senjoras: senatvei taupiau nuo 25 metų

Kad net ir turtingiausios valstybės nėra pajėgios mokėti savo piliečiams orią senatvę užtikrinančių pensijų, jei nėra kaupiama papildomai, patvirtina tiek statistika, tiek realios žmonių istorijos.

Danijoje gyvenantis senjoras – 72 metų Ovė Hanelis iš Kopenhagos – teigia, kad jei jis nebūtų kaupęs senatvei papildomai, jo pajamos išėjus į pensiją būtų maždaug dukart mažesnės, nei jis gauna šiandien.

Pasak jo, svarbu yra pasitikėti kaupimo paslaugomis ir pradėti taupyti ateičiai kuo anksčiau – dar būnant 20-30 metų. „Tik taip galima užsitikrinti pakankamą pensiją ir gerą bei laimingą gyvenimą senatvėje“, – tvirtina senjoras iš Danijos.

Prieš dešimtį metų į pensiją išėjęs senjoras prisipažįsta: šiandien jis yra laimingas ir be galo mėgaujasi savo gyvenimu senatvėje, tačiau tam susikurti prireikė ne vieno dešimtmečio.

O. Hanelis trumpai papasakojo savo istoriją: kaip jis baigė mokslus Vokietijoje – įgijo pramonės vadybininko profesiją, kad kurį laiką dirbo elektros įrangos traukiniams ir autobusams pardavimo bei gamybos srityje ir kaip likimas vieną dieną jį atvedė į vieną didžiųjų Danijos bankų. Vyro karjera banke susiklostė labai sėkmingai: jis pakilo karjeros laiptais iki tarptautinių pardavimų skatinimo vadovo ir išdirbo banke beveik keturiasdešimt metų.

„Kaupti senatvei papildomai aš pradėjau dar būdamas 25 metų ir niekada dėl to nesigailėjau“, – pasakojo ponas Ovė iš Kopenhagos.

Maždaug keturis dešimtmečius jis kaupė vadinamąją darbdavio pensiją, kai dalį savo pajamų į fondą perveda darbuotojas ir savo dalį dar prideda darbdavys. Kaupimą senatvei Danijoje skatina ir valstybė, taikydama mažesnius mokesčius pervedimams į privačius pensijų fondus.

„Per pirmus dvidešimt darbo banke metų aš skirdavau pensijai 6 proc. savo algos, o mano darbdavys pridėdavo dar 6 proc. Kitus dvidešimt metų aš skirdavau irgi po 6 proc., o darbdavys pridėdavo 12 proc. Tai man padėjo užtikrinti orias pajamas pensiniame amžiuje ir susikurti tokį gyvenimą, kad išėjus į pensiją man nereikėtų dėl nieko rūpintis. Aš galiu keliauti ir mėgautis gyvenimu kartu su savo nuostabia lietuvaite žmona ir draugais“, – džiaugiasi O. Hanelis.

Senjorė Zita: taupiau, kad išėjusi į pensiją galėčiau keliauti

Kaip pranešime spaudai sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, nė vienoje ES šalyje valstybės mokamos pensijos nėra pakankamos, kad užtikrintų orų gyvenimą senatvėje, tačiau šį stygių padeda kompensuoti papildomas kaupimas senatvei.

Pasak jo, ilgametės kaupimo tradicijos bei nuoseklus valstybės skatinimas pensijai pradėti taupyti dar jaunystėje yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl daugelyje ES šalių pensininkų pajamos yra gerokai didesnės, nei Lietuvoje.

„II pakopos pensijų sistema, pervedant į privačius fondus dalį „Sodros“ įmokų, skaičiuoja dar tik trylika gyvavimo metų. Papildomas savanoriškas kaupimas senatvei per gyvybės draudimą ir III pakopos fondus atsirado taip pat mažiau nei prieš du dešimtmečius. Tad dauguma dabartinių Lietuvos pensininkų arba dar nespėjo sukaupti pakankamai, arba apskritai nekaupė“, – pažymi A. Bakšinskas.

Vis dėlto jis neabejoja, kad vakarietiškos taupymo ateičiai tendencijos bei įprotis savo senatvei ruoštis iš anksto pamažu ateis ir į Lietuvą.

Tokių pavyzdžių jau atsiranda ir tarp dabartinių Lietuvos senjorų.

Štai 74-erių vilnietė Zita Žebrauskienė jau šiandien griauna visus nusistovėjusius mitus apie pensininkų gyvenimą. „Šį pusmetį planuoju tris keliones į užsienį: liepą – į Norvegiją, rugsėjį – į Islandiją, o spalį – į Portugaliją. Be sustojimo kasmet kur nors keliauju“, – pasakoja pašnekovė, kuri būdama senjorė po pasaulį keliauja turbūt aktyviau, nei daugelis už ją gerokai jaunesnių lietuvių.

Vilnietė Zita yra socialinių mokslų daktarė, buvusi ilgametė pedagogė bei švarumo centrų vadovė. Aktyvią veiklą mėgstanti moteris jau seniai galėjo mėgautis užtarnautu poilsiu, tačiau norėjo dirbti kuo ilgiau, tad į pensiją išėjo tik 71-erių. Bet ir šiandien Z. Žebrauskienei nuobodžiauti nėra kada – sulaukusi pensijos ji pasinėrė į visuomeninę veiklą ir tapo Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto, kuriame mokosi, dalinasi patirtimi ir leidžia laisvalaikį vyresnio amžiaus žmonės, rektore.

„Didžiausias mano noras išėjus į pensiją buvo pamatyti kuo daugiau pasaulio. Todėl dar dirbdama, likus dešimtmečiui iki pensijos, pradėjau tam kryptingai taupyti – būsimoms savo kelionėms“, – pasakoja pašnekovė. Specialiai šiam tikslui geros bičiulės patarta ji sudarė kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį ir pradėjo nuosekliai taupyti.

„Sukaupiau nemažai – 36 tūkstančius litų. Dabar tai būtų 10,5 tūkst. eurų. Ir skyriau šiuos pinigus savo kelionėms“, – savo istorija dalijosi Z. Žebrauskienė.

Tiesa, moteris sutinka, kad sukaupta suma galėjo būti kur kas didesnė, jei ji būtų taupiusi ilgesnį laiką. Kita vertus, jei nebūtų taupiusi visai, sukauptas lėšas ji veikiausiai būtų tiesiog išleidusi nereikšmingiems dalykams.

Mato šviesią Lietuvos ateitį

LGDĮA prezidentas A. Bakšinskas neabejoja, kad praėjus dar keliems dešimtmečiams Lietuvoje turėsime daug geresnę situaciją – senatvei kaupiančių žmonių daugės, todėl atitinkamai augs ir senjorų pajamos, daugės ir pensijų anuitetui per II pensijų sistemos pakopą sukaupusių žmonių.

Pasak A. Bakšinsko, jei norime, kad atsakingai savo ateitimi besirūpinančių žmonių Lietuvoje daugėtų, būtina ir toliau didinti finansinį raštingumą bei kryptingai skatinti įvairiapusį kaupimą senatvei.

„Metas suprasti, kad vien „Sodros“ pensija negali užtikrinti orios senatvės – tai bus tik minimali būtinų pajamų dalis, o visa kita turime susikurti patys. Turime rūpintis, kad būsimą pensiją sudarytų pajamos iš įvairių šaltinių: iš „Sodros“, II pensijų pakopos bei papildomo kaupimo per III pakopą, kuriai priskiriamas ir gyvybės draudimas“, – pabrėžė A. Bakšinskas.

Skurstantys Europos pensininkai (proc.)

Slovakija 5,6
Nyderlandai 5,7
Prancūzija 7,2
Čekija 7,7
Danija 9,2
ES 13,5
Vokietija 16,2
LIETUVA 26,4
Bulgarija 32,4
Latvija 37,3

Šaltinis: Eurostat (EU-SILC survey)

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Top naujienos

Nuo šio scenarijaus Lietuvą išgelbėjo ir charakterio ypatumai: tikrą pragarą išgyvenusios šalys pasekmes jaus dar ilgai (169)

Koronaviruso pandemija Europoje skausmingai smogė Ispanijai, Italijai, Prancūzijai, kur galiausiai...

Naujas automobilių mokestis – netrukus: kovojant su krize planų neatsisakoma (174)

Dėl koronaviruso sukeltų sunkumų gyventojų atlyginimai mažėja, nedarbas didėja, tačiau...

Kauniečiui kelionė į darbą baigėsi labai liūdnai: už nugaros išgirdęs grandinės žvangėjimą sustingo iš baimės (50)

Apie tam tikras netikėtas išlaidas susimąstome tik tada, kai tenka susimokėti. Viena iš jų –...

Gyvai / Delfi rytas. Lietuva atsiveria: ar tikrai tai naudinga ir ką daryti, kad džiaugtumėtės gausiu uogų derliumi savo sode

Lietuva atsiveria, atvykėliai iš kelių dešimčių šalių nebeprivalės izoliuotis. Ką tai...

FNTT aplankė automobilių prekybininkus: milijonai galimai nuslėptų mokesčių, rastos didžiulės sumos grynųjų (14)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba atliko 17 kratų...

Didžiausių finansų įmonių vadovai nerimauja: optimizmas prasilenkia su tikrove (23)

Didžiausių finansinių bendrovių vadovai vis optimistiškiau vertina ekonominį atsigavimą,...

The Economist

Vėl iškilo senas klausimas: kokia ES prasmė? (1)

Prasmės beieškant Covid‑19 pandemija daro spaudimą Europai.

Oficialu: Maskvos CSKA aprangą velkasi „Olympiakos“ lyderis

Naujam sezonui besirengianti Maskvos CSKA antradienį paskelbė, kad pasirašė trejų metų...

Situacija JAV kaista: Trumpas grasina į gatves pasiųsti tūkstančius karių suimta mažiausiai 5 600 žmonių (310)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pažadėjo įsakyti kariuomenei imtis malšinti šalį...

|Maža didelių žinių kaina