Žmogiškojo ryžto, atkaklumo, pasišventimo ir darbštumo istorijos negali baigtis, teigia charizmatiškasis žurnalistas, komunikacijos ir verslo konsultantas Giedrius Drukteinis ir pristato naujausią savo knygą – „Prekių ženkai: 50 sėkmės istorijų“ (leidykla „Sofoklis“, 2015).
© Shutterstock nuotr.

Prieš kelerius metus pasirodžiusi G. Drukteinio knyga „Lyderiai: 50 sėkmės istorijų“ sulaukė didelio skaitytojų dėmesio. Knygos tiražas buvo kartojamas net tris kartus. Tad neišvengiamai kilo klausimas: o kur kitos istorijos? Kurį laiką skaitytojų smalsumą tenkino ilga straipsnių serija žurnale „Verslo klasė“.

Juos papildęs naujomis istorijomis Giedrius Drukteinis skaitytojams pagaliau pristato ilgai lauktą tęsinį – į knygą „Prekių ženklai: 50 sėkmės istorijų“ sugulė istorijos apie „Audi“, „Barclays“, „Danone“, „FedEx“, „Hewlett-Packard“, „H&M“, „Ikea“, „Samsung“ ir „LG“, „Nivea“ ir „L‘oreal“, „Marks & Spencer“, „Nike“ ir „Opel“ bei daugelis kitų.

Kiekvienas kasdien prekių išvystame kone penkis tūkstančius kartų! Tad ar galime tvirtinti, kad į juos nekreipiame dėmesio? Norime to ar ne, tačiau prekių ženklai dažnai nulemia sprendimą rinktis vieną ar kitą gaminį. Jie parodo, kuo jūs tikite, pabrėžia jūsų polinkį į naujoves, estetinį lygį ir individualumą, tvirtina G. Drukteinis.

O žmonės, perkantys „bet ką“, demonstruoja ne tik savo abejingumą tobulėti, jie parodo ir nenorą keisti pasaulį į geresnę pusę. O dažniausiai tokio noro buvo vedini tie žmonės, kurių pavardės ar bent inicialai slepiasi už prekių ženklų. Tų žmonių istorijos tokios spalvingos ir dinamiškos, kad galima skaityti kaip nuotykinį romaną. Siūlome progą paskaityti, kaip buvo įkurta „Opel“ kompanija. Ar žinojote, kad jos įkūrėjas pradžioje gamino siuvimo mašinas?

Sėkminga prekės ženklo istorija: pradėjo siuvimo mašinomis, baigė automobiliais
© Organizatorių nuotr.

***

Adamas Opelis (1837–1895) mėgo siūti. Ir nieko nevyriško tokiame pomėgyje nebuvo – visais laikais geriausi pasaulio siuvėjai buvo vyrai. Neįprasta tik tai, kad mes Opelio pavardę pažįstame kaip automobilių pavadinimą, nors pats Adamas Opelis per savo gyvenimą jų taip ir neišvydo nė vieno.

Jis gimė netoli Frankfurto esančiame Riuselsheime, vyriausiojo miesto kalvio šeimoje. Pagal to meto sampratą, būdamas vyriausias sūnus, privalėjo paveldėti tėvo verslą, tam ir buvo ruošiamas ištisus 20 metų. Tačiau Riuselsheimas buvo judrus miestas, prekybinių kelių kryžkelė, ir nuolatinis pro šalį keliaujančių žmonių srautas kaitino Adamo Opelio vaizduotę.

Sulaukęs pilnametystės, jis vis dažniau pradėjo ginčytis su tėvu dėl savo ateities, reikalaudamas leidimo pasižvalgyti po platųjį pasaulį. Rado įtakingą sąjungininkę – motiną, kuri ir įkalbėjo šeimos galvą išleisti vyresnėlį pakeliauti. Gavęs leidimą iš miesto valdžios išvykti (tokia buvo tvarka), 1857 metais Adamas Opelis persikėlė į Belgiją.

Turėdamas tais laikais vertingą kalvio specialybę, jis padirbėjo Lježe ir Briuselyje, iš kur motinai laiškuose rašė, kad „dirbti vienoje vietoje jam yra taip pat nuobodu, kaip ir pas savo tėvą“. 1858 metais Adamas Opelis atvyko į tuometinę Europos kultūros ir pramonės sostinę – Paryžių.

Ten jis trumpai padirbėjo kepėju, vėliau įsidarbino kalviu kompanijoje, gaminančioje seifus. Ir tada Paryžiuje vykstančioje Pasaulinėje parodoje išvydo tai, kas tapo jo aistra visam likusiam gyvenimui – siuvimo mašiną.

Europoje jau buvo prasidėjusi pramoninė revoliucija, o ir pasaulio rinka atrodė beribė tokiems daiktams (ir būtent siuvimo mašina padarė daugybę žmonių milijonieriais, tokius kaip vyresnės kartos lietuviams gerai pažįstamas Isaacas Singeris). Adamui Opeliui pakako išsilavinimo greitai suvokti siuvimo mašinos veikimo principą, tačiau pirmieji jo matyti modeliai dar buvo ganėtinai primityvūs ir netobuli.

Siekdamas įsigilinti į jų gamybos paslaptis, A. Opelis įsidarbino „F Journaux-Leblond“ kompanijoje, gaminančioje tuo metu gražiausias (o šiuo metu pasaulyje labiausiai kolekcininkų medžiojamas) siuvimo mašinas. Kiek vėliau jis perėjo į didesnę ir pirmąją masiškai siuvimo mašinas ėmusią gaminti „Huguenin & Reimann“ kompaniją, kur įsigijo reikiamų brėžinių bei įrankių.

1859 metais Adamas išsikvietė į Paryžių jaunesnįjį brolį Georgą kartu gilintis į siuvimo mašinų gamybos verslą. Broliai greitai sutarė, kad Adamas grįžta į Vokietiją ir pradeda jų gamybą, o Georgas lieka Paryžiuje sekti naujausių šios rinkos tendencijų.

Sugrįžusio Adamo entuziazmą imtis siuvimo mašinų gamybos tėvas visgi įvertino abejingai, prašomų pinigų nedavė, ir A. Opeliui vėl teko imtis spynų taisymo. Vakarais po darbo jis vis dėlto ruošėsi pradėti verslą ir prie aliejinės lempos šviesos konstravo savo pirmąją siuvimo mašiną.

Tėvas, šiek tiek sugraudintas vyresnėlio keisto užsidegimo, paprašė savo brolio užleisti Adamui apleistą karvidę, kurioje 1861 metais Adamas ir įrengė savo dirbtuves. Dėdė netgi suteikė Adamui paskolą užsakyti per Paryžiuje likusį Georgą reikiamų detalių ir įrankių, kurių nebuvo įmanoma pasigaminti Vokietijoje.

Adamas Opelis skubėjo – siuvimo mašinos sparčiai plito po Europą. 1862 metų pradžioje jis pademonstravo susirinkusiai šeimai savo pirmąjį sukonstruotą aparatą – tada dar nė vienas nenujautė, kokia imperija išaugs iš šios prezentacijos. Tik tėvas Phillipas liūdnai suvokė, kad jo kalvystės verslo jau niekas nebenori perimti, nes šeima, matėsi, rado naują aistrą...

Karvidėje pradėtos gaminti „Opel Nahmaschinen“ greitai tapo paklausia preke. 1865 metais jau gerą vardą turintis verslininkas ir pramonininkas Adamas Opelis vedė merginą Sophią iš pasiturinčios šeimos, kurios kraitis ir asmeninis entuziazmas siuvimo mašinų atžvilgiu lėmė, kad 1867 metais prie Riuselsheimo geležinkelio stoties išdygo dviejų aukštų Opelio siuvimo mašinų gamykla su garo variklių tiekiama energija. 1870 metais joje pradėtos masiškai gaminti pirmosios „Opel“ siuvimo mašinos „Sophia“, paplitusios po visą pasaulį ir sukrovusios Opelių šeimai didžiausius turtus.

1885 metais gamykloje jau dirbo 300 žmonių, o pats Adamas Opelis pradėjo ieškoti naujų investavimo galimybių. Paryžiuje išvydęs tai, ką tenykščiai žmonės vadino „velocipedes“, ir nustebintas visuotinio entuziazmo jų atžvilgiu, jis atsivežė iš akies padarytus dviračio brėžinius į Vokietiją. Keletą reikiamų dalių išsirašė iš Anglijos, ir 1886 metais, kai jo gamykla jau buvo pagaminusi 20 tūkstančių siuvimo mašinų, Adamas Opelis išleido į pasaulį savo pirmąjį dviratį (tiesa, šių laikų požiūriu itin senovinį – su dideliu priekiniu ratu bei mažiuku antruoju).

Vis dėlto, pabandęs juo važiuoti pats, išsyk nuvirtęs ir susitrenkęs ranką, įtūžęs A. Opelis pareiškė, kad niekada neturės reikalo su šitais „kaulų laužytojais“. Tačiau du veiksniai netruko pakeisti jo nuomonę – visi penki Adamo Opelio sūnūs: Karlas, Wilhelmas, Heinrichas, Friedrichas ir Ludwigas, graudžiai norėjo turėti savo dviračius, antra, kaip rodė skaičiavimai, pačius „velocipedes“ buvo lengva gaminti ir pardavinėti su kur kas didesniu pelnu nei siuvimo mašinas.

1887 metais Adamas Opelis išleido savo vyresnėlį Karlą į Angliją gilintis į dviračių gamybos paslaptis ir siųsti naujausių modelių pavyzdžius, o pats savo gamykloje atidarė atskirą dviračių ir triračių gamybos cechą. Jau per dvejus metus „Opel“ dviračiai paplito po visą Vokietiją ir dėl savo patvarumo ir dizaino greitai nusipelnė žmonių patarimo: „jei nori geriausio ir naujausio – ieškok „Opel“.

Visi Opelio sūnūs tapo puikiais lenktynininkais, nuolat dalyvavo tuo metu populiariose dviračių varžybose, taip garsindami savo prekės ženklą.

Adamui Opeliui neteko išvysti tolesnės savo pavarde pavadinto prekės ženklo plėtros. Jis mirė 1895 metais, palikęs verslą savo žmonai Sophiai ir dviem vyresnėliams sūnums. Tais laikais jo įkurtoje gamykloje jau dirbo pusantro tūkstančio žmonių, ten buvo pagaminta pusė milijono siuvimo mašinų ir antra tiek dviračių.

Jo našlė Sophia pasirodė esanti ne ką menkesnė verslininkė ir akyla pramonininkė kaip jos vyras. Įvertinusi sparčiai plintančią naujovę – automobilius, 1899 metais ji tapo verslo partnere su kitu Riuselsheimo kalviu – Friedrichu Lutzmannu, įkūrusiu automobilių dirbtuvėlę, kurioje tais pačiais metais buvo pagamintas pirmasis „Opel“ automobilis „Opel Patent Motor Car, System Lutzmann“.

Po dvejų metų, pagaminus keletą tuziną automobilių, „Opel“ tapo prancūziškų automobilių „Darracq S A“ gamintojos partnere, su kuria kartu gamino paprastą dviejų cilindrų mašiną, pavadintą „Opel Darracq“, tiesa, „Opel“ joms tiekė tik metalinius korpusus.

Partnerystė su prancūzais baigėsi 1906 metais, kai „Opel“ kompanija jau turėjo pakankamai patirties pradėti masiškai gaminti savo automobilius, tad 1907 metais siuvimo mašinų ir dviračių gamykla Riuselsheime buvo perstatyta, pritaikant ją automobilių gamybai.

1911 metais „Opel“ pagamintų siuvimo mašinų skaičius perkopė milijoną, ir tais pačiais metais gaisras sunaikino visą gamyklą, apkartindamas visuotinę šventę. Gamyklą atstatantys broliai Opeliai vis dėlto nusprendė nebeatkurti siuvimo mašinų gamybos ir susitelkti tik ties automobiliais bei dviračiais (į tą kategoriją buvo įtraukti ir motociklai).

1913 metais „Opel“ jau buvo didžiausia automobilių gamintoja Vokietijoje, „Opel“ automobiliai buvo pigūs ir patikimi, ir tai jiems padėjo pergyventi visą pokarinę Vokietijos infliaciją. 1924 metais pastatė taip pat pirmąjį Vokietijoje konvejerį, nuo kurio nuriedėjo „Opel Laubfrosch“ („Medinė varlė“) automobilis – ši tipiškos jai žalios spalvos mašina Vokietijai padarė tai, ką savo laiku Henry Fordas buvo padaręs Amerikai – pavertė automobilį iš prabangos priemonės į kiekvienam prieinamą būtinybę. Kainavęs vos 1990 markių „Opel Laubfrosch“ iš esmės įkvėpė Adolfo Hitlerio planus sukurti savąjį „Volkswagen“ – iki Antrojo pasaulinio karo pradžios buvo pagaminta milijonas vienetų „Medinių varlių“.

„Opel“ vėl tapo didžiausia automobilių gamintoja Vokietijoje 1928 metais. Tačiau prasidėjusi Didžioji depresija baigėsi tuo, kad 1929–1931 metais „Adam Opel AG“ buvo parduota JAV automobilių gigantui „General Motors“. GM atvėrė „Opeliui“ naujas užsienio rinkas, dėl to 1936 metais „Opel“ tapo didžiausia automobilių gamintoja visoje Europoje. Tais pačiais metais broliai Opeliai pardavė ir savo dviračių gamyklą NSU kompanijai. „Opel“ buvo didžiausia Vokietijoje dviračių gamintoja, per dieną pagaminanti keturis tūkstančius dviračių (su „Opel“ prekės ženklu buvo išleista apie 2,5 milijono dviračių, ir jų gamyba buvo nutraukta).

Šuo metu „General Motors“ koncernui tebepriklausanti „Opel“ per metus pagamina milijoną automobilių.

Sėkminga prekės ženklo istorija: pradėjo siuvimo mašinomis, baigė automobiliais
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Artėjant vasariškam savaitgaliui – įspėjimas ketinantiems keliauti į pajūrį (29)

Visą savaitę Lietuvos nepaliekantys niūrūs orai ir iš dangaus retkarčiais prapliumpantis...

Nerimstantis politinis „žemės drebėjimas“ skandina ne tik Liberalų sąjūdį (207)

Nerimstantis politinės korupcijos skandalas skandina ne tik Liberalų sąjūdį. Nesibaigiančios...

Naujojo Darbo kodekso realybė: dauguma iš darbo vis dar išeina „savo noru“, darbo tarybos kuriasi vangiai (5)

Naujajame Darbo kodekse numatytos darbo tarybos kuriasi vangiai ir tai rodo, kad Lietuvoje reikia...

Mačiulis: pinigai dar niekada nebuvo tokie pigūs (110)

Kiek leidžia žinoti turimi duomenys, pinigai šiandien yra pigiausi per 5 tūkst. metų, sako...

Saviškiai Vingrienei atsuko nugarą (70)

Neseniai sutuoktinį smurtu artimoje aplinkoje apkaltinusi Seimo narė, Lietuvos valstiečių ir...

„LOT“ pradėjo reguliarius skrydžius iš Kauno

Ankstų antradienio rytą iš Kauno oro uosto lėktuvai reguliariai pradėjo kilti Varšuvos kryptimi....

Šeimose gimsta per mažai vaikų: siūlo priemones problemai spręsti (120)

Siūloma sumažinti PVM tarifą kūdikių maistui nuo 21 iki 9 proc., studijuojantiems asmenims...

Laukia dideli pokyčiai: nuo 2020-ųjų patys rinksimės elektros tiekėjus (50)

Energetikos ministerija ruošiasi nuo 2020-ųjų visiškai liberalizuoti elektros rinką. Tuomet ne...

Prieš susitikimą su Merkel – Putino akibrokštas (152)

Vokietija ir Rusija stengiasi išlaikyti gerus santykius, nepaisant politinių nesutarimų, rašo...

60 tūkst. eurų kainavęs karališkasis vestuvių tortas – ypatingo skonio netradiciškas pasirinkimas (24)

Kensingtono rūmai socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo karališkųjų vestuvių torto...